Rasulullah menyerahkan kebun Khaibar kepada penduduknya untuk digarap dengan biaya mereka sendiri, dengan bagian separuh dari hasilnya
Imam Muslim : 2897و حَدَّثَنِي عَلِيُّ بْنُ حُجْرٍ السَّعْدِيُّ حَدَّثَنَا عَلِيٌّ وَهُوَ ابْنُ مُسْهِرٍ أَخْبَرَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ قَالَ أَعْطَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَيْبَرَ بِشَطْرِ مَا يَخْرُجُ مِنْ ثَمَرٍ أَوْ زَرْعٍ فَكَانَ يُعْطِي أَزْوَاجَهُ كُلَّ سَنَةٍ مِائَةَ وَسْقٍ ثَمَانِينَ وَسْقًا مِنْ تَمْرٍ وَعِشْرِينَ وَسْقًا مِنْ شَعِيرٍ فَلَمَّا وَلِيَ عُمَرُ قَسَمَ خَيْبَرَ خَيَّرَ أَزْوَاجَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُقْطِعَ لَهُنَّ الْأَرْضَ وَالْمَاءَ أَوْ يَضْمَنَ لَهُنَّ الْأَوْسَاقَ كُلَّ عَامٍ فَاخْتَلَفْنَ فَمِنْهُنَّ مَنْ اخْتَارَ الْأَرْضَ وَالْمَاءَ وَمِنْهُنَّ مَنْ اخْتَارَ الْأَوْسَاقَ كُلَّ عَامٍ فَكَانَتْ عَائِشَةُ وَحَفْصَةُ مِمَّنْ اخْتَارَتَا الْأَرْضَ وَالْمَاءَ و حَدَّثَنَا ابْنُ نُمَيْرٍ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ حَدَّثَنِي نَافِعٌ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَامَلَ أَهْلَ خَيْبَرَ بِشَطْرِ مَا خَرَجَ مِنْهَا مِنْ زَرْعٍ أَوْ ثَمَرٍ وَاقْتَصَّ الْحَدِيثَ بِنَحْوِ حَدِيثِ عَلِيِّ بْنِ مُسْهِرٍ وَلَمْ يَذْكُرْ فَكَانَتْ عَائِشَةُ وَحَفْصَةُ مِمَّنْ اخْتَارَتَا الْأَرْضَ وَالْمَاءَ وَقَالَ خَيَّرَ أَزْوَاجَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُقْطِعَ لَهُنَّ الْأَرْضَ وَلَمْ يَذْكُرْ الْمَاءَ و حَدَّثَنِي أَبُو الطَّاهِرِ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي أُسَامَةُ بْنُ زَيْدٍ اللَّيْثِيُّ عَنْ نَافِعٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ قَالَ لَمَّا افْتُتِحَتْ خَيْبَرُ سَأَلَتْ يَهُودُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُقِرَّهُمْ فِيهَا عَلَى أَنْ يَعْمَلُوا عَلَى نِصْفِ مَا خَرَجَ مِنْهَا مِنْ الثَّمَرِ وَالزَّرْعِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُقِرُّكُمْ فِيهَا عَلَى ذَلِكَ مَا شِئْنَا ثُمَّ سَاقَ الْحَدِيثَ بِنَحْوِ حَدِيثِ ابْنِ نُمَيْرٍ وَابْنِ مُسْهِرٍ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ وَزَادَ فِيهِ وَكَانَ الثَّمَرُ يُقْسَمُ عَلَى السُّهْمَانِ مِنْ نِصْفِ خَيْبَرَ فَيَأْخُذُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْخُمْسَ
Man [Ali ibn Hujr As Sa'di] papasakojo, kad [Ali ibn Mushir] mums [Ubaidullah] pranešė iš [Nafio], kad [Ibn Umaras] sakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) duodavo atlyginimą Chaibaro žmonėms, dalindamasis jų užaugintais augalais ar pasėliais. Tada jis kasmet savo žmonoms išdalydavo po šimtą vasakų, būtent aštuoniasdešimt vasakų ir dvidešimt kviečių. Kai Umaras ibn Khathtabas atėjo į valdžią, Chaibaro žemė buvo pradėta dalinti. Umaras davė Pranašo (sallallahu 'alaihi wasallam) žmonoms pasirinkimą: ar jos nori gauti žemės ir vandens, ar toliau gauti kelių vasakų maisto davinius, kaip įprasta kiekvienais metais. Vieni pasirinko žemės ir vandens paskirstymą, kiti – įprastą metinį davinį. Šiuo atveju Aisija ir Hafšahas pasirinko žemės ir vandens padalijimą.“ [Ibn Numairas] mums pasakė, [mano tėvas] mums pasakė, [Ubaidullah] man pasakė [Nafi'] iš [Abdullah bin Umaro], kad Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam kažkada samdė Chaibaro žmones, gaudamas atlyginimą iš kai kurių jų pasodintų pasėlių ar užaugintų vaisių...“ Tada jis tęsė hadisą kaip Ali bin Mushiro hadise ir neminėjo lafažo; Tuo tarpu „Aisyah ir Hafshah buvo tarp tų, kurie balsavo už žemės ir vandens paskirstymą. Ir man pasakė, [Abu Thahir] mums pasakė, [Abdullah bin Wahb] man pasakė [Usamah bin Zaid Al Laitsi] iš [Nafi'] iš [Abdullah bin Umaro] jis pasakė; „Kai Chaibaras buvo užkariautas, žydai maldavo Viešpaties (tebūnie jam ramybė ir ramybė) leisti jiems pasilikti ten ir dirbti ryžių laukuose bei laukuose, gaunant atlyginimą, lygų pusei užauginto derliaus ar vaisių.“ Viešpaties (tebūnie jam ramybė ir ramybė) atsakė: „Mes leisime jums pasilikti iki mūsų nustatyto laiko.“ Tada jis tęsė hadisą, panašų į Ibn Numairo ir Ibn Mushiro iš Ubaidullaho hadisą, pridėdamas papildomų lafažų; Ir buvo išdalinta pusė Khaibaro ganimos derliaus vaisių, o Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) pasiėmė penktadalį.