Kafarat berhubungan pada saat puasa adalah membebaskan satu budak, berpuasa 2 bulan berturut-turut dan memberikan nafkah 60 fakir miskin

حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ الْجَهْضَمِيُّ وَأَبَو عَمَّارٍ وَالْمَعْنَى وَاحِدٌ وَاللَّفْظُ لَفْظُ أَبِي عَمَّارٍ قَالَا أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ حُمَيْدِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَأَتَاهُ رَجُلٌ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلَكْتُ قَالَ وَمَا أَهْلَكَكَ قَالَ وَقَعْتُ عَلَى امْرَأَتِي فِي رَمَضَانَ قَالَ هَلْ تَسْتَطِيعُ أَنْ تُعْتِقَ رَقَبَةً قَالَ لَا قَالَ فَهَلْ تَسْتَطِيعُ أَنْ تَصُومَ شَهْرَيْنِ مُتَتَابِعَيْنِ قَالَ لَا قَالَ فَهَلْ تَسْتَطِيعُ أَنْ تُطْعِمَ سِتِّينَ مِسْكِينًا قَالَ لَا قَالَ اجْلِسْ فَجَلَسَ فَأُتِيَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِعَرَقٍ فِيهِ تَمْرٌ وَالْعَرَقُ الْمِكْتَلُ الضَّخْمُ قَالَ تَصَدَّقْ بِهِ فَقَالَ مَا بَيْنَ لَابَتَيْهَا أَحَدٌ أَفْقَرَ مِنَّا قَالَ فَضَحِكَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى بَدَتْ أَنْيَابُهُ قَالَ فَخُذْهُ فَأَطْعِمْهُ أَهْلَكَقَالَ وَفِي الْبَاب عَنْ ابْنِ عُمَرَ وَعَائِشَةَ وَعَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو قَالَ أَبُو عِيسَى حَدِيثُ أَبِي هُرَيْرَةَ حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ وَالْعَمَلُ عَلَى هَذَا الْحَدِيثِ عِنْدَ أَهْلِ الْعِلْمِ فِي مَنْ أَفْطَرَ فِي رَمَضَانَ مُتَعَمِّدًا مِنْ جِمَاعٍ وَأَمَّا مَنْ أَفْطَرَ مُتَعَمِّدًا مِنْ أَكْلٍ أَوْ شُرْبٍ فَإِنَّ أَهْلَ الْعِلْمِ قَدْ اخْتَلَفُوا فِي ذَلِكَ فَقَالَ بَعْضُهُمْ عَلَيْهِ الْقَضَاءُ وَالْكَفَّارَةُ وَشَبَّهُوا الْأَكْلَ وَالشُّرْبَ بِالْجِمَاعِ وَهُوَ قَوْلُ سُفْيَانَ الثَّوْرِيِّ وَابْنِ الْمُبَارَكِ وَإِسْحَقَ و قَالَ بَعْضُهُمْ عَلَيْهِ الْقَضَاءُ وَلَا كَفَّارَةَ عَلَيْهِ لِأَنَّهُ إِنَّمَا ذُكِرَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْكَفَّارَةُ فِي الْجِمَاعِ وَلَمْ تُذْكَرْ عَنْهُ فِي الْأَكْلِ وَالشُّرْبِ وَقَالُوا لَا يُشْبِهُ الْأَكْلُ وَالشُّرْبُ الْجِمَاعَ وَهُوَ قَوْلُ الشَّافِعِيِّ وَأَحْمَدَ و قَالَ الشَّافِعِيُّ وَقَوْلُ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِلرَّجُلِ الَّذِي أَفْطَرَ فَتَصَدَّقَ عَلَيْهِ خُذْهُ فَأَطْعِمْهُ أَهْلَكَ يَحْتَمِلُ هَذَا مَعَانِيَ يَحْتَمِلُ أَنْ تَكُونَ الْكَفَّارَةُ عَلَى مَنْ قَدَرَ عَلَيْهَا وَهَذَا رَجُلٌ لَمْ يَقْدِرْ عَلَى الْكَفَّارَةِ فَلَمَّا أَعْطَاهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ شَيْئًا وَمَلَكَهُ فَقَالَ الرَّجُلُ مَا أَحَدٌ أَفْقَرَ إِلَيْهِ مِنَّا فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خُذْهُ فَأَطْعِمْهُ أَهْلَكَ لِأَنَّ الْكَفَّارَةَ إِنَّمَا تَكُونُ بَعْدَ الْفَضْلِ عَنْ قُوتِهِ وَاخْتَارَ الشَّافِعِيُّ لِمَنْ كَانَ عَلَى مِثْلِ هَذَا الْحَالِ أَنْ يَأْكُلَهُ وَتَكُونَ الْكَفَّارَةُ عَلَيْهِ دَيْنًا فَمَتَى مَا مَلَكَ يَوْمًا مَا كَفَّرَ

Mums tai pasakė [Nashr bin Ali Al Jahdlami] ir [Abu 'Ammar] – hadiso reikšmė yra ta pati, o hadiso tarimas yra kilęs iš Abu 'Ammar – abu jie mums tai pasakė [Sufyan bin 'Uyainah] iš [Az Zuhri] iš [Humaid bin Abdurrahman] iš [Abu Hurairah], jis pasakė: „Vienas vyras atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam) ir tarė: „O Rasulullah, vargas man.“ Jis paklausė: „Kas tau pakenkė?“ Jis atsakė: „Aš mylėjausi su savo žmona Ramadano mėnesio popietę.“ Jis tarė: „Ar gali išlaisvinti vergą?“ Jis atsakė: „Ne.“ Jis paklausė: „Ar gali pasninkauti du mėnesius iš eilės?“ Jis atsakė: „Ne.“ Jis tęsė: „Ar gali pamaitinti šešiasdešimt vargšų?“ Jis atsakė: „Ne.“ Jis tarė: „Atsisėsk“. Tada jis atsisėdo, tada Pranašui (sallallaahu 'alaihi wa Salam) buvo atneštas maišas datulių, tada jis tarė: „Atiduokite jiems išmaldą“. Jis pasakė: „Medinoje nėra nė vieno vargingesnio už mus“. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa Salam) nusijuokė, kol pasimatė jo krūminiai dantys. Jis tarė: „Paimk ir atiduok savo šeimai“. – pasakotojas – pasakė: „Šiame 9 skyriuje taip pat yra Ibn Umaro, Aisyah ir Abdullah bin Amru istorija.“ Abu Isa pasakė: „Abu Hurairah hadisas yra autentiškas hadisas. Mokslininkai laikosi šiame hadise esančio įstatymo, būtent, asmens, kuris tyčia nutraukia pasninką, mylėdamasis su savo žmona Ramadano mėnesio dieną. Tačiau mokslininkai turi skirtingas nuomones apie žmones, kurie tyčia nutraukia pasninką valgydami ir gerdami.“ Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Sufyan Ats Tsauri, Abdullah bin Al Mubarak ir Ishaq, laikosi nuomonės, kad žmonės, kurie sąmoningai nutraukia pasninką valgydami ir gerdami, privalo atlikti tik „kadlą“ ir mokėti „kafarą“ – baudą – jie prilygina valgymą ir gėrimą „džimai“. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai, tokie kaip Syafi'i ir Ahmad, laikosi nuomonės, kad žmonės, kurie sąmoningai nutraukia pasninką valgydami ir gerdami, privalo atlikti tik „kadlą“ ir neprivalo mokėti „kafaros“, nes tai, ką Pranašas sallallaahu 'alaihi wa Salam minėjo, yra kafaros apribojimas tik „džimai“ ir nemini valgymo bei gėrimo. Tuo tarpu valgymas ir gėrimas nėra tas pats, kas „džima“. Imamas Syafi'i sakė: Pranašo sallallaahu 'alaihi wa Salam įsakymas duoti išmaldą neatmeta galimybės, kad kafara yra privaloma tik tiems žmonėms, kurie gali ją sau leisti, nes šie vyrai negali sau leisti mokėti kafaros. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa Salam) davė jam maišą datulių ir liepė duoti išmaldą. Tačiau, jam pareiškus, kad nėra nė vieno, kuris būtų didesnis už jį, Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa Salam) liepė jam pamaitinti savo šeimą, nes kafara apmokama iš likusių pagrindinių maisto produktų. Imamas Syafi'i pageidauja, kad žmonės, esantys tokioje pačioje situacijoje kaip šis vyras, valgytų datules, bet jis vis tiek turi skolą sumokėti kafarą – baudą –, jei jis negali, tai jis neprivalo mokėti kafaros – baudos –.