Hamzah memotong unta dan mengambil hatinya atas perintah Nabi SAW

حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ مُوسَى أَخْبَرَنَا هِشَامٌ أَنَّ ابْنَ جُرَيْجٍ أَخْبَرَهُمْ قَالَ أَخْبَرَنِي ابْنُ شِهَابٍ عَنْ عَلِيِّ بْنِ حُسَيْنِ بْنِ عَلِيٍّ عَنْ أَبِيهِ حُسَيْنِ بْنِ عَلِيٍّ عَنْ عَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمْ أَنَّهُ قَالَأَصَبْتُ شَارِفًا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي مَغْنَمٍ يَوْمَ بَدْرٍ قَالَ وَأَعْطَانِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ شَارِفًا أُخْرَى فَأَنَخْتُهُمَا يَوْمًا عِنْدَ بَابِ رَجُلٍ مِنْ الْأَنْصَارِ وَأَنَا أُرِيدُ أَنْ أَحْمِلَ عَلَيْهِمَا إِذْخِرًا لِأَبِيعَهُ وَمَعِي صَائِغٌ مِنْ بَنِي قَيْنُقَاعَ فَأَسْتَعِينَ بِهِ عَلَى وَلِيمَةِ فَاطِمَةَ وَحَمْزَةُ بْنُ عَبْدِ المُطَّلِبِ يَشْرَبُ فِي ذَلِكَ الْبَيْتِ مَعَهُ قَيْنَةٌ فَقَالَتْ أَلَا يَا حَمْزُ لِلشُّرُفِ النِّوَاءِفَثَارَ إِلَيْهِمَا حَمْزَةُ بِالسَّيْفِ فَجَبَّ أَسْنِمَتَهُمَا وَبَقَرَ خَوَاصِرَهُمَا ثُمَّ أَخَذَ مِنْ أَكْبَادِهِمَا قُلْتُ لِابْنِ شِهَابٍ وَمِنْ السَّنَامِ قَالَ قَدْ جَبَّ أَسْنِمَتَهُمَا فَذَهَبَ بِهَا قَالَ ابْنُ شِهَابٍ قَالَ عَلِيٌّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَنَظَرْتُ إِلَى مَنْظَرٍ أَفْظَعَنِي فَأَتَيْتُ نَبِيَّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعِنْدَهُ زَيْدُ بْنُ حَارِثَةَ فَأَخْبَرْتُهُ الْخَبَرَ فَخَرَجَ وَمَعَهُ زَيْدٌ فَانْطَلَقْتُ مَعَهُ فَدَخَلَ عَلَى حَمْزَةَ فَتَغَيَّظَ عَلَيْهِ فَرَفَعَ حَمْزَةُ بَصَرَهُ وَقَالَ هَلْ أَنْتُمْ إِلَّا عَبِيدٌ لِآبَائِي فَرَجَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُقَهْقِرُ حَتَّى خَرَجَ عَنْهُمْ وَذَلِكَ قَبْلَ تَحْرِيمِ الْخَمْرِ

[Ibrahimas bin Musa] mums [Hishamas] pasakė, kad [Ibn Juraij] jiems pasakė, pasakė, man [Ibn Shihab] pasakė iš ['Ali bin Husain bin 'Ali], iš [jo tėvo, Husain bin 'Ali], iš ['Ali bin Abi Tholib] radliallahu 'anhum, kad jis sakė: „Aš turiu gražų kupranugarį su Alacho Pasiuntiniu sallallaahu 'alaihi wasallam iš Ghonimos lobių iš Badro mūšio.“ Jis pasakė: „Ir Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam davė man kitą kupranugarį. Vieną dieną pririšau du kupranugarius prie ansaro namo durų, kai norėjau ieškoti žolės dviem kupranugariams.“ Su manimi buvo auksakalis iš Kainukos genties, kurio paprašiau pagalbos Fatimos ir Hamzos bin Abdulo Muthollibo vestuvių pokyliui (valimai), kurį jis gėrė namuose. Tuo metu su juo buvo dainuojantis vergas, kuris dainavo: „Kas tas stiprus vyras, kad pasipriešintų šiam jaunam kupranugariui?“ Taigi pasirodė Hamzahas, išsitraukęs kardą, nupjovė dviem kupranugariams kupras, tada perpjovė jų pilvus ir paėmė širdis.“ Paklausiau Ibn Šihabo: „Ar ji buvo perpjauta nuo jo peties?“ Jis atsakė: „Jis nupjovė jam kuprą ir jį paėmė.“ Ibn Šihabas, „Ali radliallahu 'anhu“, pasakė: „Tada pamačiau siaubingą regėjimą ir tada sutikau pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, kuris tuo metu buvo su juo, Zaidas bin Harita, todėl pranešiau apie įvykį. Taigi jis išėjo su Zaidu, ir aš taip pat ėjau kartu, tada jis sutiko Hamzą ir šis ant jo supyko. Hamza atmerkė akis ir tarė: „Jūs esate ne kas kitas, o mano tėvų vergai.“ Taigi, Rasulullah, sallallaahu 'alaihi wasallam, grįžo ir juos paliko. Tai įvyko prieš vyno uždraudimą.