Hamzah memotong unta dan mengambil hatinya atas perintah Nabi SAW

Imam Bukhari : 2861

حَدَّثَنَا عَبْدَانُ أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ أَخْبَرَنَا يُونُسُ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي عَلِيُّ بْنُ الْحُسَيْنِ أَنَّ حُسَيْنَ بْنَ عَلِيٍّ عَلَيْهِمَا السَّلَام أَخْبَرَهُ أَنَّ عَلِيًّا قَالَكَانَتْ لِي شَارِفٌ مِنْ نَصِيبِي مِنْ الْمَغْنَمِ يَوْمَ بَدْرٍ وَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَعْطَانِي شَارِفًا مِنْ الْخُمُسِ فَلَمَّا أَرَدْتُ أَنْ أَبْتَنِيَ بِفَاطِمَةَ بِنْتِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاعَدْتُ رَجُلًا صَوَّاغًا مِنْ بَنِي قَيْنُقَاعَ أَنْ يَرْتَحِلَ مَعِيَ فَنَأْتِيَ بِإِذْخِرٍ أَرَدْتُ أَنْ أَبِيعَهُ الصَّوَّاغِينَ وَأَسْتَعِينَ بِهِ فِي وَلِيمَةِ عُرْسِي فَبَيْنَا أَنَا أَجْمَعُ لِشَارِفَيَّ مَتَاعًا مِنْ الْأَقْتَابِ وَالْغَرَائِرِ وَالْحِبَالِ وَشَارِفَايَ مُنَاخَتَانِ إِلَى جَنْبِ حُجْرَةِ رَجُلٍ مِنْ الْأَنْصَارِ رَجَعْتُ حِينَ جَمَعْتُ مَا جَمَعْتُ فَإِذَا شَارِفَايَ قَدْ اجْتُبَّ أَسْنِمَتُهُمَا وَبُقِرَتْ خَوَاصِرُهُمَا وَأُخِذَ مِنْ أَكْبَادِهِمَا فَلَمْ أَمْلِكْ عَيْنَيَّ حِينَ رَأَيْتُ ذَلِكَ الْمَنْظَرَ مِنْهُمَا فَقُلْتُ مَنْ فَعَلَ هَذَا فَقَالُوا فَعَلَ حَمْزَةُ بْنُ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ وَهُوَ فِي هَذَا الْبَيْتِ فِي شَرْبٍ مِنْ الْأَنْصَارِ فَانْطَلَقْتُ حَتَّى أَدْخُلَ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعِنْدَهُ زَيْدُ بْنُ حَارِثَةَ فَعَرَفَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي وَجْهِي الَّذِي لَقِيتُ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا لَكَ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا رَأَيْتُ كَالْيَوْمِ قَطُّ عَدَا حَمْزَةُ عَلَى نَاقَتَيَّ فَأَجَبَّ أَسْنِمَتَهُمَا وَبَقَرَ خَوَاصِرَهُمَا وَهَا هُوَ ذَا فِي بَيْتٍ مَعَهُ شَرْبٌ فَدَعَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِرِدَائِهِ فَارْتَدَى ثُمَّ انْطَلَقَ يَمْشِي وَاتَّبَعْتُهُ أَنَا وَزَيْدُ بْنُ حَارِثَةَ حَتَّى جَاءَ الْبَيْتَ الَّذِي فِيهِ حَمْزَةُ فَاسْتَأْذَنَ فَأَذِنُوا لَهُمْ فَإِذَا هُمْ شَرْبٌ فَطَفِقَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَلُومُ حَمْزَةَ فِيمَا فَعَلَ فَإِذَا حَمْزَةُ قَدْ ثَمِلَ مُحْمَرَّةً عَيْنَاهُ فَنَظَرَ حَمْزَةُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ صَعَّدَ النَّظَرَ فَنَظَرَ إِلَى رُكْبَتِهِ ثُمَّ صَعَّدَ النَّظَرَ فَنَظَرَ إِلَى سُرَّتِهِ ثُمَّ صَعَّدَ النَّظَرَ فَنَظَرَ إِلَى وَجْهِهِ ثُمَّ قَالَ حَمْزَةُ هَلْ أَنْتُمْ إِلَّا عَبِيدٌ لِأَبِي فَعَرَفَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ قَدْ ثَمِلَ فَنَكَصَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى عَقِبَيْهِ الْقَهْقَرَى وَخَرَجْنَا مَعَهُ

[Abdanas] mums pasakė, kad [Abdullah] mums pasakė, kad [Yunus] iš [Az Zuhriy] man pasakė [Ali bin Al Husain], kad [Husainas bin 'Ali ASa] jam pasakė, jog [Ali] sakė: „Turiu vienerių metų kupranugarę iš savo ganimos turto dalies iš Badro mūšio, ir pranašas (sallallaahu'alaihiwasallam) taip pat davė man kitą kupranugarę iš penktadalio ganimos turto. Kai ruošiausi tekėti už Fatimos bint Rasulullah Shallallahu'alaiwasallam, pažadėjau vyrui, kuris buvo Bani Qainuqa genties papuošalų gamybos ekspertas, eiti su manimi. Išvykome su idzkhir – kvapniomis žolėmis – kurias parduosiu juvelyrams, o gautas lėšas panaudosiu savo vestuvių „walimah“ surengti.“ Kai surinkau daiktus savo dviem kupranugariams – kelis balnus, maisto konteinerius ir virves, mano du kupranugariai riaumojo – ir liko ansarų draugo kambaryje. Grįžau surinkęs daiktus. Paaiškėjo, kad radau, jog mano dviem kupranugariams buvo nupjautos kupros, perpjauti pilvai ir išimti viduriai. Negalėjau suvaldyti akių, kai pamačiau, kaip su mano dviem kupranugariais elgiamasi. Taigi paklausiau: „Kas tai padarė?“. Žmonės atsakė: „Hamzah bin Abdul Muthallib tai padarė, o dabar jis yra Baitullah su girtuokliais iš ansarų“. Taigi ėjau, kol sutikau Pranašą sallallaahu'alaihiwasallam, kuris tuo metu buvo su Zaid bin Haritsah. Pranašas sallallaahu'alaihiwasallam iš mano veido galėjo pasakyti, ką aš patiriu, todėl jis paklausė: „Kas tau negerai?“. Aš atsakiau: „O Alacho Pasiuntiny, niekada nemačiau nieko tokio žiauraus kaip šiandien. Hamza išniekino du kupranugarius, nupjovė jiems kupras, perpjovė vidurius ir dabar yra šventykloje su girtuokliais.“ Taigi Pranašas (sallallaahu'alaihiwasallam) paprašė jo palaiminimo – plačios skaros – tada apsigaubė ja ir patraukė pėsčiomis, o aš ir Zaidas bin Harithsah sekėme paskui jį, kol pasiekėme Baitullah, kur buvo Hamza. Jis paprašė leidimo įeiti, jie leido ir paaiškėjo, kad tai buvo grupė girtų žmonių. Taigi Pranašas (sallallaahu'alaiwasallam) nedelsdamas kritikavo Hamzą už tai, ką jis padarė. Paaiškėjo, kad Hamza buvo tikrai girtas, jo akys buvo paraudusios. Hamza pažvelgė į Pranašą (sallallaahu'alaiwasallam), tada pakėlė akis, tada pažvelgė į savo kelius, tada vėl pažvelgė į viršų, tada pažvelgė į savo bambą, tada vėl pažvelgė į viršų, tada pažvelgė į savo veidą. Tada Hamza tarė: „Jūs esate tik mano tėvo tarnų tarnai.“ Taigi pranašas (sallallaahu'alaiwasallam) žinojo, kad jis girtas. Jis apsisuko ir išėjo, o mes išėjome su juo.