Shafiyah tergelincir dari tunggangan Rasulullah SAW

و حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا شَبَابَةُ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍ ح و حَدَّثَنِي بِهِ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ هَاشِمِ بْنِ حَيَّانَ وَاللَّفْظُ لَهُ حَدَّثَنَا بَهْزٌ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ الْمُغِيرَةِ عَنْ ثَابِتٍ حَدَّثَنَا أَنَسٌ قَالَ صَارَتْ صَفِيَّةُ لِدِحْيَةَ فِي مَقْسَمِهِ وَجَعَلُوا يَمْدَحُونَهَا عِنْدَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ وَيَقُولُونَ مَا رَأَيْنَا فِي السَّبْيِ مِثْلَهَا قَالَ فَبَعَثَ إِلَى دِحْيَةَ فَأَعْطَاهُ بِهَا مَا أَرَادَ ثُمَّ دَفَعَهَا إِلَى أُمِّي فَقَالَ أَصْلِحِيهَا قَالَ ثُمَّ خَرَجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ خَيْبَرَ حَتَّى إِذَا جَعَلَهَا فِي ظَهْرِهِ نَزَلَ ثُمَّ ضَرَبَ عَلَيْهَا الْقُبَّةَ فَلَمَّا أَصْبَحَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ كَانَ عِنْدَهُ فَضْلُ زَادٍ فَلْيَأْتِنَا بِهِ قَالَ فَجَعَلَ الرَّجُلُ يَجِيءُ بِفَضْلِ التَّمْرِ وَفَضْلِ السَّوِيقِ حَتَّى جَعَلُوا مِنْ ذَلِكَ سَوَادًا حَيْسًا فَجَعَلُوا يَأْكُلُونَ مِنْ ذَلِكَ الْحَيْسِ وَيَشْرَبُونَ مِنْ حِيَاضٍ إِلَى جَنْبِهِمْ مِنْ مَاءِ السَّمَاءِ قَالَ فَقَالَ أَنَسٌ فَكَانَتْ تِلْكَ وَلِيمَةَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَيْهَا قَالَ فَانْطَلَقْنَا حَتَّى إِذَا رَأَيْنَا جُدُرَ الْمَدِينَةِ هَشِشْنَا إِلَيْهَا فَرَفَعْنَا مَطِيَّنَا وَرَفَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَطِيَّتَهُ قَالَ وَصَفِيَّةُ خَلْفَهُ قَدْ أَرْدَفَهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَعَثَرَتْ مَطِيَّةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَصُرِعَ وَصُرِعَتْ قَالَ فَلَيْسَ أَحَدٌ مِنْ النَّاسِ يَنْظُرُ إِلَيْهِ وَلَا إِلَيْهَا حَتَّى قَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَتَرَهَا قَالَ فَأَتَيْنَاهُ فَقَالَ لَمْ نُضَرَّ قَالَ فَدَخَلْنَا الْمَدِينَةَ فَخَرَجَ جَوَارِي نِسَائِهِ يَتَرَاءَيْنَهَا وَيَشْمَتْنَ بِصَرْعَتِهَا

[Abu Bakr bin Abi Syaibah] mums pasakė, kad [Syababah] mums pasakė, kad [Sulaimanas] iš [Thabit] iš [Anas]. Ir tai yra papasakota kitu keliu, tai buvo papasakota man [Abdullah bin Hasyim bin Hayyan], o lafazhnya iš jo, [Bahz] mums pasakė, kad [Sulaimanas bin Mughirah] iš [Thabit] mums pasakė, kad [Anas] sakė: „Chaibaro karo metu Šafija tapo Dihjos dalimi, tada žmonės jį gyrė pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam') akivaizdoje.“ Anas pasakė: „Jie sakė: „Mes niekada nematėme tokio karo belaisvio kaip jis“. Anas tęsė: „Tada jis pasiuntė pas Dihją, ir Dihya atvedė jam Šafiją, tada jis perdavė ją mano motinai, ir pasakė: „Aprenk ją“. Anas pasakė: Tada Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė) išėjo į Chaibarą. Atvykęs į miesto vidurį – Chaibarą, – sustojo ir pasistatė didelę palapinę. Ryte tarė: „Kas turi daugiau maisto atsargų, tegul jas čia atneša“. Tada kažkas atėjo su datulėmis ir savikos tešla, kurią jie maišė gana aukštoje krosnyje, kol tapo haisu – maistu, pagamintu iš pieno miltelių, lydyto sviesto ir datulių mišinio. Tada jie ją valgė ir gėrė iš dirbtinio ežero, kad surinktų lietaus vandenį. Anas pasakė: „Tai buvo Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) ir Šafijos vestuvių šventė.“ Jis tęsė: „Tada mes tęsėme savo kelionę. Pamatę Medinos sienas, mes susijaudinome ir iš karto pasispyrėme ant žirgo, kaip ir Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė), jis taip pat pasispyrė ant savo žirgo. Anas pasakė: „Tuo tarpu Šafija jojo už Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė)“. Anas tęsė; Staiga Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaimos) žirgas paslydo ir jis krito, kaip ir Šafija. Anas tęsė: Ir niekas iš žmonių jo nematė, ir matė Šafiją, todėl Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) atsistojo ir uždengė Šafiją. Anas tarė: „Tada mes nuėjome pas jį, bet jis tarė: „Viskas gerai“. Įėjome į Medinos miestą, o jo žmonų vergės išėjo pamatyti Šafijos ir guodė jį dėl jį ištikusios nelaimės.