Wanita yang diperkosa tidak dikenai hukuman, dan orang yang dituduh keliru dibebaskan setelah pelaku sebenarnya mengaku

حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ أَنَّ هِشَامًا الدَّسْتُوَائِيَّ وَأَبَانَ ابْنَ يَزِيدَ حَدَّثَاهُمْ الْمَعْنَى عَنْ يَحْيَى عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَبِي الْمُهَلَّبِ عَنْ عِمْرَانَ بْنِ حُصَيْنٍأَنَّ امْرَأَةً قَالَ فِي حَدِيثِ أَبَانَ مِنْ جُهَيْنَةَ أَتَتْ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَتْ إِنَّهَا زَنَتْ وَهِيَ حُبْلَى فَدَعَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلِيًّا لَهَا فَقَالَ لَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَحْسِنْ إِلَيْهَا فَإِذَا وَضَعَتْ فَجِئْ بِهَا فَلَمَّا أَنْ وَضَعَتْ جَاءَ بِهَا فَأَمَرَ بِهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَشُكَّتْ عَلَيْهَا ثِيَابُهَا ثُمَّ أَمَرَ بِهَا فَرُجِمَتْ ثُمَّ أَمَرَهُمْ فَصَلُّوا عَلَيْهَا فَقَالَ عُمَرُ يَا رَسُولَ اللَّهِ تُصَلِّي عَلَيْهَا وَقَدْ زَنَتْ قَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَقَدْ تَابَتْ تَوْبَةً لَوْ قُسِّمَتْ بَيْنَ سَبْعِينَ مِنْ أَهْلِ الْمَدِينَةِ لَوَسِعَتْهُمْ وَهَلْ وَجَدْتَ أَفْضَلَ مِنْ أَنْ جَادَتْ بِنَفْسِهَا لَمْ يَقُلْ عَنْ أَبَانَ فَشُكَّتْ عَلَيْهَا ثِيَابُهَاحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْوَزِيرِ الدِّمَشْقِيُّ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ عَنْ الْأَوْزَاعِيِّ قَالَ فَشُكَّتْ عَلَيْهَا ثِيَابُهَا يَعْنِي فَشُدَّتْ

Mums [Musulmonui bin Ibrahimui] buvo pasakyta, kad [Hisyam Ad Dustuwa`i] ir [Abanas bin Yazidas] jiems prasmingai papasakojo, nuo [Yahya], nuo [Abu Qilabah], nuo [Abu Al Muhallab] iki [Imranas bin Hushainas], kad yra moteris (Abano iš Juhainah hadise) atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir pasakė, kad ji svetimavo ir buvo nėščia. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasišaukė savo globėją, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, tarė globėjui: „Elkis su ja gerai, jei ji pagimdė, atvesk ją čia“. Kai moteris pagimdė, ji buvo atvesta pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), ir jis įsakė įvykdyti bausmę. Moters drabužiai buvo surišti, kad nebūtų apnuogintos jos lytiniai organai, ir jis vėl įsakė nedelsiant įvykdyti bausmę, todėl ji buvo užmėtyta akmenimis. Tada jis įsakė savo draugams už jį melstis, jie taip pat už jį meldėsi. Tada Umaras tarė: „O Alacho Pasiuntiny, kodėl jūs jai meldžiatės, nors ji svetimavo?“ Jis atsakė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, jis atgailavo, ir jei jo atgaila būtų paskirstyta septyniasdešimčiai Medinos gyventojų, to pakaktų. Ar manote, kad yra kas nors svarbiau už šios moters pastangas – ji atėjo pati savo noru?“. Tačiau pasakotojas nepaminėjo Abano žodžiais „Moters drabužiai buvo surišti, kad nebūtų apnuogintos jos lytiniai organai“. Mums [Muhammadas Ibnul Waziras Ad Dimasyqi] sakė, mums [Al Walidui] iš [Al Auza'i] buvo pasakyta, kad jis sakė: „Moters drabužiai buvo surišti – kad nebūtų matomos jos intymios vietos – tai yra, surišti“.