Wanita yang diperkosa tidak dikenai hukuman, dan orang yang dituduh keliru dibebaskan setelah pelaku sebenarnya mengaku

Imam Ahmad : 25980

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الزُّبَيْرِ قَالَ حَدَّثَنَا إِسْرَائِيلُ عَنْ سِمَاكٍ عَنْ عَلْقَمَةَ بْنِ وَائِلٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَ خَرَجَتْ امْرَأَةٌ إِلَى الصَّلَاةِ فَلَقِيَهَا رَجُلٌ فَتَجَلَّلَهَا بِثِيَابِهِ فَقَضَى حَاجَتَهُ مِنْهَا وَذَهَبَ وَانْتَهَى إِلَيْهَا رَجُلٌ فَقَالَتْ لَهُ إِنَّ الرَّجُلَ فَعَلَ بِي كَذَا وَكَذَا فَذَهَبَ الرَّجُلُ فِي طَلَبِهِ فَانْتَهَى إِلَيْهَا قَوْمٌ مِنْ الْأَنْصَارِ فَوَقَعُوا عَلَيْهَا فَقَالَتْ لَهُمْ إِنَّ رَجُلًا فَعَلَ بِي كَذَا وَكَذَا فَذَهَبُوا فِي طَلَبِهِ فَجَاءُوا بِالرَّجُلِ الَّذِي ذَهَبَ فِي طَلَبِ الرَّجُلِ الَّذِي وَقَعَ عَلَيْهَا فَذَهَبُوا بِهِ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَتْ هُوَ هَذَا فَلَمَّا أَمَرَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِرَجْمِهِ قَالَ الَّذِي وَقَعَ عَلَيْهَا يَا رَسُولَ اللَّهِ أَنَا هُوَ فَقَالَ لِلْمَرْأَةِ اذْهَبِي فَقَدْ غَفَرَ اللَّهُ لَكِ وَقَالَ لِلرَّجُلِ قَوْلًا حَسَنًا فَقِيلَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ أَلَا تَرْجُمُهُ فَقَالَ لَقَدْ تَابَ تَوْبَةً لَوْ تَابَهَا أَهْلُ الْمَدِينَةِ لَقُبِلَ مِنْهُمْ

Jis mums yra sakęs [Muhamad bin 'Abdullah bin Az Zubair], sakė mums [Izraelis] iš [Simak] iš [Alqamah bin Wa'il] iš [savo tėvo], jis sakė: „Moteris išėjo melstis, staiga ji sutiko vyrą, kuris ją išprievartavo, o vyras paliko moterį. Po to vyras atėjo pas moterį, moteris tada pasakė: "Tikrai, vyras man padarė tą ir tą!" todėl vyras nuėjo ieškoti jį išžaginusio vyro. Tada grupė ansarų surado moterį, o moteris pasakė: „Tikrai, vyras man padarė tą ir tą! todėl ansariečiai nuėjo ieškoti ją išprievartavusio vyro. Tada ansarų žmonės iš tikrųjų suėmė vyrą, kuris ieškojo jį išprievartavusio žmogaus, ir atvedė jį prieš pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam. Moteris tada pasakė: "Štai tai!" Kai pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam įsakė ją užmėtyti akmenimis, vyras, kuris ją išprievartavo, pasakė: 'O Alacho pasiuntiniu, jis turėjo omenyje mane!' Taigi jis pasakė moteriai: „Eik, tikrai Alachas tau atleido“. Ir jis kalbėjo su vyru gerais žodžiais, todėl jis pasakė: 'O Nabiyallah, ar tu jo neužmėtai akmenimis?' Taigi jis pasakė: „Iš tiesų jis atgailavo taip, kad jei Medinos žmonės būtų atgailavę, tai būtų iš jų priimta“.