Wanita yang diperkosa tidak dikenai hukuman, dan orang yang dituduh keliru dibebaskan setelah pelaku sebenarnya mengaku

Imam Muslim : 3208

و حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ نُمَيْرٍ ح و حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ نُمَيْرٍ وَتَقَارَبَا فِي لَفْظِ الْحَدِيثِ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا بَشِيرُ بْنُ الْمُهَاجِرِ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ بُرَيْدَةَ عَنْ أَبِيهِ أَنَّ مَاعِزَ بْنَ مَالِكٍ الْأَسْلَمِيَّ أَتَى رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي قَدْ ظَلَمْتُ نَفْسِي وَزَنَيْتُ وَإِنِّي أُرِيدُ أَنْ تُطَهِّرَنِي فَرَدَّهُ فَلَمَّا كَانَ مِنْ الْغَدِ أَتَاهُ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي قَدْ زَنَيْتُ فَرَدَّهُ الثَّانِيَةَ فَأَرْسَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى قَوْمِهِ فَقَالَ أَتَعْلَمُونَ بِعَقْلِهِ بَأْسًا تُنْكِرُونَ مِنْهُ شَيْئًا فَقَالُوا مَا نَعْلَمُهُ إِلَّا وَفِيَّ الْعَقْلِ مِنْ صَالِحِينَا فِيمَا نُرَى فَأَتَاهُ الثَّالِثَةَ فَأَرْسَلَ إِلَيْهِمْ أَيْضًا فَسَأَلَ عَنْهُ فَأَخْبَرُوهُ أَنَّهُ لَا بَأْسَ بِهِ وَلَا بِعَقْلِهِ فَلَمَّا كَانَ الرَّابِعَةَ حَفَرَ لَهُ حُفْرَةً ثُمَّ أَمَرَ بِهِ فَرُجِمَ قَالَ فَجَاءَتْ الْغَامِدِيَّةُ فَقَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي قَدْ زَنَيْتُ فَطَهِّرْنِي وَإِنَّهُ رَدَّهَا فَلَمَّا كَانَ الْغَدُ قَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ لِمَ تَرُدُّنِي لَعَلَّكَ أَنْ تَرُدَّنِي كَمَا رَدَدْتَ مَاعِزًا فَوَاللَّهِ إِنِّي لَحُبْلَى قَالَ إِمَّا لَا فَاذْهَبِي حَتَّى تَلِدِي فَلَمَّا وَلَدَتْ أَتَتْهُ بِالصَّبِيِّ فِي خِرْقَةٍ قَالَتْ هَذَا قَدْ وَلَدْتُهُ قَالَ اذْهَبِي فَأَرْضِعِيهِ حَتَّى تَفْطِمِيهِ فَلَمَّا فَطَمَتْهُ أَتَتْهُ بِالصَّبِيِّ فِي يَدِهِ كِسْرَةُ خُبْزٍ فَقَالَتْ هَذَا يَا نَبِيَّ اللَّهِ قَدْ فَطَمْتُهُ وَقَدْ أَكَلَ الطَّعَامَ فَدَفَعَ الصَّبِيَّ إِلَى رَجُلٍ مِنْ الْمُسْلِمِينَ ثُمَّ أَمَرَ بِهَا فَحُفِرَ لَهَا إِلَى صَدْرِهَا وَأَمَرَ النَّاسَ فَرَجَمُوهَا فَيُقْبِلُ خَالِدُ بْنُ الْوَلِيدِ بِحَجَرٍ فَرَمَى رَأْسَهَا فَتَنَضَّحَ الدَّمُ عَلَى وَجْهِ خَالِدٍ فَسَبَّهَا فَسَمِعَ نَبِيُّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَبَّهُ إِيَّاهَا فَقَالَ مَهْلًا يَا خَالِدُ فَوَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَقَدْ تَابَتْ تَوْبَةً لَوْ تَابَهَا صَاحِبُ مَكْسٍ لَغُفِرَ لَهُ ثُمَّ أَمَرَ بِهَا فَصَلَّى عَلَيْهَا وَدُفِنَتْ

[Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums pasakė [Abdullah bin Numairui]. Kitaip tariant, [Muhammad bin Abdullah bin Numairui] mums pasakė, kad nors hadisų skaitiniai yra arti vienas kito, [mano tėvas] mums pasakė, kad [Basyir bin Muhajir] mums pasakė [Abdullah bin Buraidah] iš [jo tėvo], kad Ma'iz bin Malik Al Aslami nuėjo susitikti su Pranašu (صلى الله عليه ...� الله عله الله عله الله عله الله عله الله عله الله عله الله عله الله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله ع� Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaimos) pasiuntė ką nors pas savo žmones ir paklausė: „Ar žinote, kad kažkas negerai su Ma'izo protu, ką neigiate?“ Jie atsakė: „Nesame tikri, ar Ma'izo protas sutrikęs, kiek žinome, jis yra geras ir vis dar sveiko proto.“ Trečią kartą Ma'izas bin Malikas atėjo pas Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaimos), kad apsivalytų nuo svetimavimo nuodėmės, kurią buvo padaręs. Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaimos) pasiuntė ką nors pas savo žmones paklausti apie Ma'izo protą, bet jie jam pasakė, kad jis sveiko proto ir geras žmogus. Kai Ma'izas bin Malikas atėjo pas jį ketvirtą kartą, jis įsakė iškasti duobę Ma'izui įvykdyti mirties bausmę. „Galiausiai jis įsakė jį užmėtyti akmenimis, ir užmėtymo akmenimis bausmė buvo įvykdyta.“ Buraidah tęsė: „Kartą viena ghamidijos moteris atėjo pas pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, aš svetimavau, todėl apvalyk mane“. Tačiau pirmą kartą Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) ignoravo ir netgi atmetė moters prisipažinimą. Kitą dieną moteris atėjo pas pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, kodėl atmetei mano prisipažinimą? Atrodo, kad atmetei ir mano, ir Ma'izo prisipažinimą. Prisiekiu Alachu, dabar laukiuosi kūdikio iš šių neteisėtų santykių.“ Išgirdęs šį išpažinimą, Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tarė: „Jei norite atgailos, eikite namo, kol pagimdysite“. Po gimdymo moteris vėl atėjo pas jį, laikydama savo kūdikį, suvyniotą į audinius, ir tarė: „Štai kūdikis, kurį aš pagimdžiau“. Tada jis tarė: „Grįžkite ir maitinkite krūtimi savo kūdikį, kol jį nujunkysite“. Prasidėjus nujunkymo laikotarpiui, moteris vėl grįžo su savo kūdikiu, o kūdikio rankoje buvo duonos gabalėlis, tada moteris tarė: „O Alacho Pranaše, aš nujunkiau šį mažą kūdikį, ir dabar jis gali mėgautis savo maistu“. Tada jis atidavė kūdikį musulmonui vyrui ir liepė jį užmėtyti akmenimis. Galiausiai moteris buvo įsmeigta į žemę iki krūtinės. Po to jis įsakė žmonėms mėtyti į jį akmenis. Tuo tarpu Khalidas bin Walidas prisijungė prie mėtymo akmenimis į moters galvą, staiga kraujo purslai pataikė Khalido veidui, ir jis iš karto prakeikė moterį. Išgirdęs Khalido žodžius keikdamasis, Alacho Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tarė: „Nusiramink, o Khalidai, Tuo, kurio rankose yra mano siela. Iš tiesų moteris tikrai atgailavo. Jei tokią atgailą padarytų žmogus, padaręs didelę nuodėmę, jos nuodėmė tikrai būtų atleista.“ Po to jis įsakė melstis už jo kūną ir jį palaidoti.“