Wanita yang diperkosa tidak dikenai hukuman, dan orang yang dituduh keliru dibebaskan setelah pelaku sebenarnya mengaku

Imam Muslim : 3209

حَدَّثَنِي أَبُو غَسَّانَ مَالِكُ بْنُ عَبْدِ الْوَاحِدِ الْمِسْمَعِيُّ حَدَّثَنَا مُعَاذٌ يَعْنِي ابْنَ هِشَامٍ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ يَحْيَى بْنِ أَبِي كَثِيرٍ حَدَّثَنِي أَبُو قِلَابَةَ أَنَّ أَبَا الْمُهَلَّبِ حَدَّثَهُ عَنْ عِمْرَانَ بْنِ حُصَيْنٍ أَنَّ امْرَأَةً مِنْ جُهَيْنَةَ أَتَتْ نَبِيَّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهِيَ حُبْلَى مِنْ الزِّنَى فَقَالَتْ يَا نَبِيَّ اللَّهِ أَصَبْتُ حَدًّا فَأَقِمْهُ عَلَيَّ فَدَعَا نَبِيُّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلِيَّهَا فَقَالَ أَحْسِنْ إِلَيْهَا فَإِذَا وَضَعَتْ فَأْتِنِي بِهَا فَفَعَلَ فَأَمَرَ بِهَا نَبِيُّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَشُكَّتْ عَلَيْهَا ثِيَابُهَا ثُمَّ أَمَرَ بِهَا فَرُجِمَتْ ثُمَّ صَلَّى عَلَيْهَا فَقَالَ لَهُ عُمَرُ تُصَلِّي عَلَيْهَا يَا نَبِيَّ اللَّهِ وَقَدْ زَنَتْ فَقَالَ لَقَدْ تَابَتْ تَوْبَةً لَوْ قُسِمَتْ بَيْنَ سَبْعِينَ مِنْ أَهْلِ الْمَدِينَةِ لَوَسِعَتْهُمْ وَهَلْ وَجَدْتَ تَوْبَةً أَفْضَلَ مِنْ أَنْ جَادَتْ بِنَفْسِهَا لِلَّهِ تَعَالَى و حَدَّثَنَاه أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَفَّانُ بْنُ مُسْلِمٍ حَدَّثَنَا أَبَانُ الْعَطَّارُ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ أَبِي كَثِيرٍ بِهَذَا الْإِسْنَادِ مِثْلَهُ

Man [Abu Ghassan Malik bin Abdul Wahid Al Misma'i] mums [Mu'adz] – būtent Ibn Hisham – pasakė, kad [mano tėvas] iš [Yahya bin Abu Katsir] man [Abu Qilabah] pasakė, kad [Abu Al Muhallab] jam iš ['Imran bin Hushain] pasakė, jog moteris iš Juhainah atėjo pas Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, nors jis buvo nėščia dėl neištikimybės. Moteris tarė: „O Alacho Pasiuntiny, aš pažeidžiau įstatymą, todėl paskirkite man bausmę“. Tada Alacho Pranašas pasišaukė moters globėją ir tarė jai: „Gerai rūpinkis šia moterimi, kai ji pagimdys, atvesk ją pas mane“. Tada globėjas įvykdė žinią. Po to Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) įsakė moterį užmėtyti akmenimis, todėl jos drabužiai buvo sutvarkyti – kad jos lytiniai organai nebūtų apnuoginti užmėtant ją akmenimis – tada jis įsakė užmėtyti jį akmenimis. Užmėtęs akmenimis, jis meldėsi už savo kūną, bet tai privertė Umarą jo paklausti: „O Alacho Pranaše, ar reikia už jį melstis? Argi jis nesvetimavo?“ Jis atsakė: „Sunnguh, jis atgailavo. Jei jo atgaila būtų paskirstyta septyniasdešimčiai Medinos gyventojų, jo atgailos tikrai pakaktų jiems visiems. Ar yra svarbesnė atgaila nei nuoširdžiai atiduoti savo gyvenimą Alachui Ta'alai?“ Ir mums pasakė [Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums pasakė [„Affan bin Muslim] mums pasakė [Aban Aal 'Athar] mums pasakė [Yahya bin Abu Katsir] su tokiu isnadu“.