Aisyah haid, laksanakanlah hajimu semoga Allah subhanahu wata'ala memberikan pahala

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ قَالَ حَدَّثَنِي أَبُو بَكْرٍ الْحَنَفِيُّ حَدَّثَنَا أَفْلَحُ بْنُ حُمَيْدٍ سَمِعْتُ الْقَاسِمَ بْنَ مُحَمَّدٍ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا قَالَتْخَرَجْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي أَشْهُرِ الْحَجِّ وَلَيَالِي الْحَجِّ وَحُرُمِ الْحَجِّ فَنَزَلْنَا بِسَرِفَ قَالَتْ فَخَرَجَ إِلَى أَصْحَابِهِ فَقَالَ مَنْ لَمْ يَكُنْ مِنْكُمْ مَعَهُ هَدْيٌ فَأَحَبَّ أَنْ يَجْعَلَهَا عُمْرَةً فَلْيَفْعَلْ وَمَنْ كَانَ مَعَهُ الْهَدْيُ فَلَا قَالَتْ فَالْآخِذُ بِهَا وَالتَّارِكُ لَهَا مِنْ أَصْحَابِهِ قَالَتْ فَأَمَّا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَرِجَالٌ مِنْ أَصْحَابِهِ فَكَانُوا أَهْلَ قُوَّةٍ وَكَانَ مَعَهُمْ الْهَدْيُ فَلَمْ يَقْدِرُوا عَلَى الْعُمْرَةِ قَالَتْ فَدَخَلَ عَلَيَّ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَنَا أَبْكِي فَقَالَ مَا يُبْكِيكِ يَا هَنْتَاهُ قُلْتُ سَمِعْتُ قَوْلَكَ لِأَصْحَابِكَ فَمُنِعْتُ الْعُمْرَةَ قَالَ وَمَا شَأْنُكِ قُلْتُ لَا أُصَلِّي قَالَ فَلَا يَضِيرُكِ إِنَّمَا أَنْتِ امْرَأَةٌ مِنْ بَنَاتِ آدَمَ كَتَبَ اللَّهُ عَلَيْكِ مَا كَتَبَ عَلَيْهِنَّ فَكُونِي فِي حَجَّتِكِ فَعَسَى اللَّهُ أَنْ يَرْزُقَكِيهَا قَالَتْ فَخَرَجْنَا فِي حَجَّتِهِ حَتَّى قَدِمْنَا مِنًى فَطَهَرْتُ ثُمَّ خَرَجْتُ مِنْ مِنًى فَأَفَضْتُ بِالْبَيْتِ قَالَتْ ثُمَّ خَرَجَتْ مَعَهُ فِي النَّفْرِ الْآخِرِ حَتَّى نَزَلَ الْمُحَصَّبَ وَنَزَلْنَا مَعَهُ فَدَعَا عَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ أَبِي بَكْرٍ فَقَالَ اخْرُجْ بِأُخْتِكَ مِنْ الْحَرَمِ فَلْتُهِلَّ بِعُمْرَةٍ ثُمَّ افْرُغَا ثُمَّ ائْتِيَا هَا هُنَا فَإِنِّي أَنْظُرُكُمَا حَتَّى تَأْتِيَانِي قَالَتْ فَخَرَجْنَا حَتَّى إِذَا فَرَغْتُ وَفَرَغْتُ مِنْ الطَّوَافِ ثُمَّ جِئْتُهُ بِسَحَرَ فَقَالَ هَلْ فَرَغْتُمْ فَقُلْتُ نَعَمْ فَآذَنَ بِالرَّحِيلِ فِي أَصْحَابِهِ فَارْتَحَلَ النَّاسُ فَمَرَّ مُتَوَجِّهًا إِلَى الْمَدِينَةِضَيْرِ مِنْ ضَارَ يَضِيرُ ضَيْرًا وَيُقَالُ ضَارَ يَضُورُ ضَوْرًا وَضَرَّ يَضُرُّ ضَرًّا

[Muhammadas bin Basysyaras] mums pasakė, [Abu Bakras Al Hanafiy] man pasakė [Aflah bin Humaid]; Girdėjau [Al Qasim bin Muhammadą] iš ['Aisyah radiallahu 'anha] sakant: „Mes išėjome su Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam Hadžo mėnesį, Hadžio mėnesio naktimis ir haram Hadžo dienomis, kol sustojome Sarafo srityje.“ Aiša, tebūnie ja patenkinta Alachu, tarė: „Taigi jis išėjo pasitikti savo kompanionų ir tarė: „Kas iš jūsų neatneša aukojimo gyvūno ir pageidauja, kad jo ihramas būtų „umra“, tas darykite taip, o kas atneša aukojimo gyvūną, tas bus gerai“. „Aisija radiallahu 'anha pasakė: „Taigi, tarp Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam bendražygių buvo tokių, kurie paėmė tai, ko jis prašė, ir tokių, kurie paliko“. „Aiša, tebūnie Alachas ja patenkintas, pasakė: „Kalbant apie Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam ir kai kuriuos jo bendražygius, jie buvo stiprūs žmonės ir atsinešė aukojimo gyvūnus, todėl nepaėmė savo ihramo kaip „umros“.“ „Aisija radiallahu 'anha pasakė: „Tada mane pasitiko Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam, kai aš verkiau, ir paklausė: „O Dieve, kas verčia tave verkti?“ Aš atsakiau: „Girdėjau, ką pasakei savo draugams, todėl negalėjau atlikti „umros“. Jis paklausė: „Ką tu patiri?“ Aš atsakiau: „Aš nesimeldžiu“. Jis pasakė: „Nesvarbu, nes tu esi tik moteris iš Adomo dukterų, kurioms Alachas numatė joms aprūpinimą – t. y. menstruacijas – todėl atlik savo hadžą, tegul Alachas tave juo apdovanoja.“ Aiša (tebūnie Alachas ja patenkintas) pasakė: „Tada mes išėjome atlikti jo hadžo, kol pasiekėme Miną, kur aš vėl tapau tyra. Tada palikau Miną ir atlikau ritualus Alacho namuose.“ Aiša (tebūnie Alachas ja patenkintas) pasakė: „Tada aš išėjau su juo paskutiniu atodūsiu, kol jis pasiekė vietą, kur buvo išmesta Jamrah, ir mes sustojome su juo. Tada jis pasišaukė Abdurrahmaną bin Abu Bakrą ir pasakė: „Eik su savo broliu iš šventosios žemės ir įeik į ihramo būseną Umrah, tada atlik ritualus, tada ateik čia, nes aš tavęs lauksiu, kol atvyksi.“ Aiša (tebūnie ja patenkinta Alachas) tarė: „Taigi mes ėjome, kol baigiau savo umrą ir tawafą. Atėjau pas jį saharo metu, paskutinį nakties trečdalį, ir jis paklausė: „Ar baigei?“ Aš atsakiau: „Taip.“ Tada jis paskelbė savo bendražygiams apie savo išvykimą. Taigi žmonės iškeliavo ir ėjo Medinos link. Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) tarė: „dhair“. Veiksmažodis gali būti kilęs iš „dhaoro-yadhiiru“, kurie visi reiškia „kenkti“ arba „sukelti žalą“.