Bayi yang dapat berbicara dalam buaian (Kisah Juraij ahli ibadah, Isa bin Maryam, dan bayi penggendong)

حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا جَرِيرُ بْنُ حَازِمٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ سِيرِينَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَمْ يَتَكَلَّمْ فِي الْمَهْدِ إِلَّا ثَلَاثَةٌ عِيسَى وَكَانَ فِي بَنِي إِسْرَائِيلَ رَجُلٌ يُقَالُ لَهُ جُرَيْجٌ كَانَ يُصَلِّي جَاءَتْهُ أُمُّهُ فَدَعَتْهُ فَقَالَ أُجِيبُهَا أَوْ أُصَلِّي فَقَالَتْ اللَّهُمَّ لَا تُمِتْهُ حَتَّى تُرِيَهُ وُجُوهَ الْمُومِسَاتِ وَكَانَ جُرَيْجٌ فِي صَوْمَعَتِهِ فَتَعَرَّضَتْ لَهُ امْرَأَةٌ وَكَلَّمَتْهُ فَأَبَى فَأَتَتْ رَاعِيًا فَأَمْكَنَتْهُ مِنْ نَفْسِهَا فَوَلَدَتْ غُلَامًا فَقَالَتْ مِنْ جُرَيْجٍ فَأَتَوْهُ فَكَسَرُوا صَوْمَعَتَهُ وَأَنْزَلُوهُ وَسَبُّوهُ فَتَوَضَّأَ وَصَلَّى ثُمَّ أَتَى الْغُلَامَ فَقَالَ مَنْ أَبُوكَ يَا غُلَامُ قَالَ الرَّاعِي قَالُوا نَبْنِي صَوْمَعَتَكَ مِنْ ذَهَبٍ قَالَ لَا إِلَّا مِنْ طِينٍ وَكَانَتْ امْرَأَةٌ تُرْضِعُ ابْنًا لَهَا مِنْ بَنِي إِسْرَائِيلَ فَمَرَّ بِهَا رَجُلٌ رَاكِبٌ ذُو شَارَةٍ فَقَالَتْ اللَّهُمَّ اجْعَلْ ابْنِي مِثْلَهُ فَتَرَكَ ثَدْيَهَا وَأَقْبَلَ عَلَى الرَّاكِبِ فَقَالَ اللَّهُمَّ لَا تَجْعَلْنِي مِثْلَهُ ثُمَّ أَقْبَلَ عَلَى ثَدْيِهَا يَمَصُّهُ قَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ كَأَنِّي أَنْظُرُ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَمَصُّ إِصْبَعَهُ ثُمَّ مُرَّ بِأَمَةٍ فَقَالَتْ اللَّهُمَّ لَا تَجْعَلْ ابْنِي مِثْلَ هَذِهِ فَتَرَكَ ثَدْيَهَا فَقَالَ اللَّهُمَّ اجْعَلْنِي مِثْلَهَا فَقَالَتْ لِمَ ذَاكَ فَقَالَ الرَّاكِبُ جَبَّارٌ مِنْ الْجَبَابِرَةِ وَهَذِهِ الْأَمَةُ يَقُولُونَ سَرَقْتِ زَنَيْتِ وَلَمْ تَفْعَلْ

Mums [Musulmonas bin Ibrahimas] mums [Džariras bin Hazimas] papasakojo iš [Muhammado bin Sirino], iš [Abu Hurairah radliallahu 'anhu], iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Nėra kūdikio, kuris galėtų kalbėti dar lopšyje, išskyrus tris.“ – Pirmasis – Pranašas 'Isa 'alaihis salam. – Antra, kartą gyveno Izraelio baniukas, vardu Juraij. Kai jis meldėsi, jo motina atėjo jo pašaukti, bet vyras nenorėjo atsakyti. Jis sau pasakė: „Ar man įvykdyti kvietimą, ar toliau melstis?“ Galiausiai jo motina tarė: „O Allah, nenubausk jo mirtimi, nebent parodytum jam svetimaujančią moterį.“ Vieną dieną Juraij buvo savo vienuolyne, ir atėjo moteris ir pasiūlė jam pokalbį, bet Juraij atsisakė. Tada moteris atėjo pas piemenį, ir ši sugebėjo suvilioti piemenį, kol pagimdė vaiką. Tada moteris tarė: „Tai Juraijo sūnus“. Taigi žmonės atėjo pas Juraijų, sugriovė jo vienuolyną, išvarė jį ir prakeikė. Tada Juraijas atliko apsiplovimą ir meldėsi. Po to jis priėjo prie kūdikio ir paklausė: „Kas tavo tėvas, vaikeli?“ Kūdikis atsakė: „Piemuo“. Žmonės sakė: „Mes pastatysime tavo vienuolyną iš aukso“. Juraijas tarė: „Ne, tik iš žemės“. Ir trečia, buvo moteris iš Bani Izraelio, kuri, maitindama krūtimi savo kūdikį, pamatė gražų ir drąsų vyrą, jojantį ant žirgo, pravažiuojantį priešais moterį. Moteris tarė: „O Allah, padaryk mano sūnų tokį, koks jis buvo“. Taigi kūdikis savaime paleido motinos spenelį, pažvelgė į gražų vyrą ir tarė: „O Allah, nedaryk manęs tokio, koks jis buvo“. Tada jis vėl ėmė žįsti motinos spenelius. Abu Hurairah, tebūnie juo patenkintas Allah, tarė; „Atrodė, lyg mačiau Pranašą (sallallaahu) sakantį: „alaihi wasallam čiulpti pirštą“. Eidamas pro šalį vergę, jo motina tarė: „O Allah, nedaryk, kad mano vaikas būtų panašus į jį“. Taigi kūdikis vėl paleido motinos spenelį ir tarė: „O Allah, padaryk mane panašų į ją – į tą vergę“. Jo motina paklausė: „Kodėl tu taip sakai?“ Kūdikis atsakė: „Iš tiesų jaunasis raitelis buvo vienas iš žiauriausių žmonių – diktatorius – o šią vergę žmonės kaltino sakydami: „tu vagi, tu svetimauji“, nors jis niekada to nedarė“.