As Sami'

حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ الْخَلَّالُ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ الْهَاشِمِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ أَبِي الزِّنَادِ عَنْ مُوسَى بْنِ عُقْبَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الْفَضْلِ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الْأَعْرَجِ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي رَافِعٍ عَنْ عَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍعَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ كَانَ إِذَا قَامَ إِلَى الصَّلَاةِ الْمَكْتُوبَةِ رَفَعَ يَدَيْهِ حَذْوَ مَنْكِبَيْهِ وَيَصْنَعُ ذَلِكَ أَيْضًا إِذَا قَضَى قِرَاءَتَهُ وَأَرَادَ أَنْ يَرْكَعَ وَيَصْنَعُهَا إِذَا رَفَعَ رَأْسَهُ مِنْ الرُّكُوعِ وَلَا يَرْفَعُ يَدَيْهِ فِي شَيْءٍ مِنْ صَلَاتِهِ وَهُوَ قَاعِدٌ فَإِذَا قَامَ مِنْ سَجْدَتَيْنِ رَفَعَ يَدَيْهِ كَذَلِكَ فَكَبَّرَ وَيَقُولُ حِينَ يَفْتَتِحُ الصَّلَاةَ بَعْدَ التَّكْبِيرِ وَجَّهْتُ وَجْهِيَ لِلَّذِي فَطَرَ السَّمَوَاتِ وَالْأَرْضَ حَنِيفًا وَمَا أَنَا مِنْ الْمُشْرِكِينَ إِنَّ صَلَاتِي وَنُسُكِي وَمَحْيَايَ وَمَمَاتِي لِلَّهِ رَبِّ الْعَالَمِينَ لَا شَرِيكَ لَهُ وَبِذَلِكَ أُمِرْتُ وَأَنَا مِنْ الْمُسْلِمِينَ اللَّهُمَّ أَنْتَ الْمَلِكُ لَا إِلَهَ إِلَّا أَنْتَ سُبْحَانَكَ أَنْتَ رَبِّي وَأَنَا عَبْدُكَ ظَلَمْتُ نَفْسِي وَاعْتَرَفْتُ بِذَنْبِي فَاغْفِرْ لِي ذُنُوبِي جَمِيعًا إِنَّهُ لَا يَغْفِرُ الذُّنُوبَ إِلَّا أَنْتَ وَاهْدِنِي لِأَحْسَنِ الْأَخْلَاقِ لَا يَهْدِي لِأَحْسَنِهَا إِلَّا أَنْتَ وَاصْرِفْ عَنِّي سَيِّئَهَا لَا يَصْرِفُ عَنِّي سَيِّئَهَا إِلَّا أَنْتَ لَبَّيْكَ وَسَعْدَيْكَ أَنَا بِكَ وَإِلَيْكَ وَلَا مَنْجَا وَلَا مَلْجَأَ إِلَّا إِلَيْكَ أَسْتَغْفِرُكَ وَأَتُوبُ إِلَيْكَ ثُمَّ يَقْرَأُ فَإِذَا رَكَعَ كَانَ كَلَامُهُ فِي رُكُوعِهِ أَنْ يَقُولَ اللَّهُمَّ لَكَ رَكَعْتُ وَبِكَ آمَنْتُ وَلَكَ أَسْلَمْتُ وَأَنْتَ رَبِّي خَشَعَ سَمْعِي وَبَصَرِي وَمُخِّي وَعَظْمِي لِلَّهِ رَبِّ الْعَالَمِينَ فَإِذَا رَفَعَ رَأْسَهُ مِنْ الرُّكُوعِ قَالَ سَمِعَ اللَّهُ لِمَنْ حَمِدَهُ ثُمَّ يُتْبِعُهَا اللَّهُمَّ رَبَّنَا وَلَكَ الْحَمْدُ مِلْءَ السَّمَوَاتِ وَالْأَرْضِ وَمِلْءَ مَا شِئْتَ مِنْ شَيْءٍ بَعْدُ فَإِذَا سَجَدَ قَالَ فِي سُجُودِهِ اللَّهُمَّ لَكَ سَجَدْتُ وَبِكَ آمَنْتُ وَلَكَ أَسْلَمْتُ وَأَنْتَ رَبِّي سَجَدَ وَجْهِي لِلَّذِي خَلَقَهُ وَشَقَّ سَمْعَهُ وَبَصَرَهُ تَبَارَكَ اللَّهُ أَحْسَنُ الْخَالِقِينَ وَيَقُولُ عِنْدَ انْصِرَافِهِ مِنْ الصَّلَاةِ اللَّهُمَّ اغْفِرْ لِي مَا قَدَّمْتُ وَمَا أَخَّرْتُ وَمَا أَسْرَرْتُ وَمَا أَعْلَنْتُ أَنْتَ إِلَهِي لَا إِلَهَ إِلَّا أَنْتَقَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ وَالْعَمَلُ عَلَى هَذَا عِنْدَ الشَّافِعِيِّ وَبَعْضُ أَصْحَابِنَا وَأَحْمَدُ لَا يَرَاهُ و قَالَ بَعْضُ أَهْلِ الْعِلْمِ مِنْ أَهْلِ الْكُوفَةِ وَغَيْرِهِمْ يَقُولُ هَذَا فِي صَلَاةِ التَّطَوُّعِ وَلَا يَقُولُهُ فِي الْمَكْتُوبَةِ سَمِعْت أَبَا إِسْمَعِيلَ يَعْنِي التِّرْمِذِيَّ مُحَمَّدَ بْنَ إِسْمَعِيلَ بْنِ يُوسُفَ يَقُولُ سَمِعْتُ سُلَيْمَانَ بْنَ دَاوُدَ الْهَاشِمِيَّ يَقُولُ وَذَكَرَ هَذَا الْحَدِيثَ فَقَالَ هَذَا عِنْدَنَا مِثْلُ حَدِيثِ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَالِمٍ عَنْ أَبِيهِ

Ar jis mums sakė, kad [Al Hasanas bin Ali Al Khallalas] mums sakė, kad [Sulaimanas bin Daudas Al Hasyimi] mums sakė [Abdur Rahmanas bin Abu Az Zinadas]? iš [Musa bin 'Uqbah]? iš [Abdullah bin Al Fadhl]? iš [Abdur Rahmanas Al A'raj]? iš ['Ubaidullah bin Abu Rafi']? iš [Ali bin Abu Talibo] iš Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, kad kai jis atsistojo atlikti privalomos maldos, jis pakėlė rankas lygiagrečiai pečiams, ir tai darė taip pat, kai baigė skaityti ir ruošėsi atlikti nusilenkimą, ir jis tai darė, kai pakėlė galvą nuo nusilenkimo. Ir jis nekėlė rankų maldai sėdėdamas. Kai jis atsistojo nuo dviejų nusilenkimų, jis pakėlė abi rankas ir sukalbėjo takbir. Pradėdamas maldą po takbir jis pasakė: WAJJAHTU WAJHIYA LILLADZII FATHARAS SAMAAWAATI WAL ARDHA WA MAA ANA MINAL MUSYRIKIIN. INNA SHALAATII WA NUSUKII WA MAHYAAYA WA MAMAATII LILLAAHI RABBIL 'AALAMIINA LAA SYARIIKALAHU WA BIDZAALIKA UMIRTU WA ANA MINAL MUSLIMIIN. ALLAAHUMMA ANTAL MALIKU LAA ILAAHA ILLAA ANTA SUBHAANAKA, ANTA RABBII, WA ANA 'ABDUKA, ZHALAMTU NAFSII WA'TARAFTU BIDZANBII FAGHFIR LII DZUNUUBII JAMI'AN INNAHU LAUZWAILLAA DZUNUUBII JAMII'AN INNAHU LAUZWAILLAA DZUNUUBIIANTA SUBHAANAKA LIAHSANIL AKHLAAQI, LAA YAHDII LIAHSANIHAA ILLAA ANTA WASHRIF 'ANNII SAYYIAHAA, LAA YASHRIFU 'ANNII SAYYIAHAA ILLAA ANTA, LABBAIKA WA SA'DAIKA ANA BIKA WA ILAIKA WA LAA ILLAA ANTA WASHRIF 'ANNII SAYYIAHAA, LAA YASHRIFU 'ANNII SAYYIAHAA ILLAA ANTA, LABBAIKA WA SA'DAIKA ANA BIKA WA ILAIKA WA LAA ILLAA ANTA WASHRIF. ASTAGHFIRUKA WA ATUUBU ILAIK'. -Aš atsigręžiu į Tą, kuris sukūrė dangų ir žemę, ir nesu iš tų, kurie daro širką. Iš tiesų, mano malda, mano auka, mano gyvenimas ir mirtis yra skirti Alachui, pasaulių Viešpačiui, Jam nėra partnerio, todėl man įsakyta ir aš esu vienas iš tų, kurie paklūsta. O Alachai, Tu esi Karalius, nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Tave, šlovė Tau, Tu esi mano Dievas, o aš esu Tavo tarnas. Aš nusikaltau sau ir išpažinau savo nuodėmes, todėl atleisk visas mano nuodėmes, nes tikrai niekas negali atleisti nuodėmių, išskyrus Tave. Ir duok man nurodymų, kad turėčiau gerą moralę, niekas negali man duoti nurodymų, kad turėčiau gerą moralę, išskyrus Tave. Aš vykdau Tavo kvietimą, prašau Tavo pagalbos ir prieglobstį Tavyje, ir nėra kitos saugios ir prieglobsčio vietos, išskyrus Tave. Prašau Tavęs atleidimo ir atgailauju Tau. Tada jis perskaitė laišką, o kai padarė ruku, jo žodžiai ruku buvo: ALLAAHUMMA LAKA RAKA'TU WA BIKA AAMANTU, WA LAKA ASLAMTU, WA ANTA RABBII KHASYA'A SAM'II DARI WA BASHARI, WA MUKHKHII, WA 'AZHIAMIRAMIIN. Ir kai pakėlė galvą nuo ruku', jis pasakė: 'SAMI'ALLAHU LIMAN HAMIDAH'. -Alachas girdi tuos, kurie Jį šlovina. Tada jis jį palydėjo žodžiais: ALLAAHUMMA RABBANAAA WALAKAL HAMDU MIL-AS SAMAAWAATI WAL ARDHI WA MIL-A MAA SYI`TA MIN SYAI-IN BA'DU ' - O Dievas, mūsų Viešpatie, tau priklauso visas šlovinimas, toks pilnas kaip dangus ir žemė, ir po to tu būsi toks pat pilnas. Ir kai jis kniūbso, kniūbsčias pasakė: ALLAAHUMMA LAKA SAJADTU WA BIKA AAMANTU WA LAKA ASLAMTU, WA ANTA RABBII, SAJADA WAJHII LILLADZII KHALAQAHU WA SYAQQA SAM'AHU WA BASHAAHUMMA WA BASHAAHUBAHUNALLAKH, KAATAHUMMA LAKA Allah, aš nusilenkiu Tau, tikiu Tavimi, Tau pasiduodu, o Tu esi mano Dievas. Mano veidas nusilenkia Tą, kuris jį sukūrė, ir atveria jo klausą bei regėjimą. Toks šventas yra Alachas, geriausias iš Kūrėjų. Ir kai jis nusigręžė nuo maldos, jis pasakė: „ALLAAHUMMAGHFIR LII MAA QADDAMTU WA MAA AKHKHARTU WA MAA ASRARTU WA MAA A'LANTU, ANTA ILAAHII, LAA ILAAHA ILLAA ANTA“. – O Allah, atleisk nuodėmes, kurias padariau ir kurias atidėliojau, kurias paslėpiau ir kurias atskleidžiau. Tu esi mano Dievas, nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Tave. – Abu Isa pasakė: „Šis hadisas yra autentiškas Hasano hadisas. Ir šis hadisas praktikuojamas pagal Aš Syafi'i ir kai kurių mūsų draugų nuomonę, o Ahmadas neturi tokios nuomonės. Kai kurie Kufos gyventojų mokslininkai ir ne tik jie laikosi tokios nuomonės; tai yra sunnos maldoje, ir jis to neskaitė sunnos maldoje. – Girdėjau Abu Ismailą, būtent At Tirmidhi Muhammadą bin Ismailą bin Yusufą sakant; girdėjau Sulaimaną bin Daudą Al Hasyimi sakant, ir jis paminėjo šį hadisą ir pasakė: „Mūsų nuomone, tai panašu į Salimo Hadisą iš jo tėvo.“