Sunnah membaca Doa Iftitah - 7: WAJJAHTU WAJHIYA LILLADZII FATHARAS SAMAAWAATI WAL-ARDHA HANIIFAN MUSLIMAN

Imam Ahmad : 691

حَدَّثَنَا أَبُو سَعِيدٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ الْمَاجِشُونُ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْفَضْلِ وَالْمَاجِشُونُ عَنْ الْأَعْرَجِ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ رَافِعٍ عَنِ عَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ إِذَا كَبَّرَ اسْتَفْتَحَ ثُمَّ قَالَ وَجَّهْتُ وَجْهِي لِلَّذِي فَطَرَ السَّمَوَاتِ وَالْأَرْضَ حَنِيفًا مُسْلِمًا وَمَا أَنَا مِنْ الْمُشْرِكِينَ إِنَّ صَلَاتِي وَنُسُكِي وَمَحْيَايَ وَمَمَاتِي لِلَّهِ رَبِّ الْعَالَمِينَ لَا شَرِيكَ لَهُ وَبِذَلِكَ أُمِرْتُ وَأَنَا مِنْ الْمُسْلِمِينَ قَالَ أَبُو النَّضْرِ وَأَنَا أَوَّلُ الْمُسْلِمِينَ اللَّهُمَّ لَا إِلَهَ إِلَّا أَنْتَ أَنْتَ رَبِّي وَأَنَا عَبْدُكَ ظَلَمْتُ نَفْسِي وَاعْتَرَفْتُ بِذَنْبِي فَاغْفِرْ لِي ذُنُوبِي جَمِيعًا لَا يَغْفِرُ الذُّنُوبَ إِلَّا أَنْتَ وَاهْدِنِي لِأَحْسَنِ الْأَخْلَاقِ لَا يَهْدِي لِأَحْسَنِهَا إِلَّا أَنْتَ وَاصْرِفْ عَنِّي سَيِّئَهَا لَا يَصْرِفُ عَنِّي سَيِّئَهَا إِلَّا أَنْتَ تَبَارَكْتَ وَتَعَالَيْتَ أَسْتَغْفِرُكَ وَأَتُوبُ إِلَيْكَ وَكَانَ إِذَا رَكَعَ قَالَ اللَّهُمَّ لَكَ رَكَعْتُ وَبِكَ آمَنْتُ وَلَكَ أَسْلَمْتُ خَشَعَ لَكَ سَمْعِي وَبَصَرِي وَمُخِّي وَعِظَامِي وَعَصَبِي وَإِذَا رَفَعَ رَأْسَهُ مِنْ الرَّكْعَةِ قَالَ سَمِعَ اللَّهُ لِمَنْ حَمِدَهُ رَبَّنَا وَلَكَ الْحَمْدُ مِلْءَ السَّمَوَاتِ وَالْأَرْضِ وَمَا بَيْنَهُمَا وَمِلْءَ مَا شِئْتَ مِنْ شَيْءٍ بَعْدُ وَإِذَا سَجَدَ قَالَ اللَّهُمَّ لَكَ سَجَدْتُ وَبِكَ آمَنْتُ وَلَكَ أَسْلَمْتُ سَجَدَ وَجْهِي لِلَّذِي خَلَقَهُ فَصَوَّرَهُ فَأَحْسَنَ صُوَرَهُ فَشَقَّ سَمْعَهُ وَبَصَرَهُ فَتَبَارَكَ اللَّهُ أَحْسَنُ الْخَالِقِينَ فَإِذَا سَلَّمَ مِنْ الصَّلَاةِ قَالَ اللَّهُمَّ اغْفِرْ لِي مَا قَدَّمْتُ وَمَا أَخَّرْتُ وَمَا أَسْرَرْتُ وَمَا أَعْلَنْتُ وَمَا أَسْرَفْتُ وَمَا أَنْتَ أَعْلَمُ بِهِ مِنِّي أَنْتَ الْمُقَدِّمُ وَأَنْتَ الْمُؤَخِّرُ لَا إِلَهَ إِلَّا أَنْتَ

Tai buvo pasakyta mums [Abu Sa'idui] Tai buvo pasakyta mums [Abdul Aziz Bin Abdullah Al Majisyun] Tai buvo pasakyta mums [Abdullah Bin Al Fadlal] ir [Al Majisyun] iš [Al A'raj] iš [Ubaidullah Bin Rafi'] iš [Ali Bin Abu Messellahihu], kad wasallam, baigęs takbirą, perskaitė iftitos maldą ir tada meldėsi; „Aš atsigręžiu į Tą, kuris sutvėrė dangų ir žemę tiesumo ir paklusnumo būsenoje, ir aš nesu tarp politeistų. Iš tiesų, mano maldos, mano garbinimas, mano gyvenimas ir mirtis yra skirti tik Allahui, pasaulių rabui. Jam nėra partnerio, su tuo man įsakyta ir aš esu vienas iš tikinčiųjų. [Abu] Nazharas pasakė; „Ir aš pirmasis pasidaviau. O Allahai, nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus tave, tu esi mano rabas, o aš esu tavo tarnas, aš padariau neteisybę sau ir išpažįstu savo nuodėmes, todėl atleisk visas mano nuodėmes, nes niekas neatleidžia mano nuodėmių, išskyrus tave, ir vesk mane į geriausią moralę, nes niekas man neparodo geriausios moralės, išskyrus tave, nes tu negali išvengti blogo, ir tu negali nuo manęs labiausiai vengti blogo. Aukštas, aš prašau Tavęs atleidimo ir atgailauju Tau“. O nusilenkęs jis deklamavo: „O Dieve, aš lenkiuosi Tau, Tau tikiu, Tau atsiduodu, Tau klausa, regėjimas, smegenys, mano kaulai ir raumenys yra ypatingi“. Ir kai jis pakėlė galvą nuo nusilenkimo, jis pasakė: „Allahas girdi Jį girdintiems. O mūsų rabe, šlovė tau tiek, kiek dangus ir žemė, tiek erdvės tarp jų, ir tiek, kiek Tu norėsi nuo visko po to“. Ir kai jis parpuolė, jis skaitė; „O Allah, aš nusilenkiu Tau, tikiu Tau, aš pasiduodu Tau, mano veidas nusilenkia Tam, kuris jį sukūrė ir suformavo, o paskui pagražino jo formą, tada atsiveria klausymas ir matymas. Šlovė Allahui, geriausiems kūrėjams. Tada, kai jis pasveikino maldos pabaigą, jis skaitė; „O Allah, atleisk mano ankstesnes ir būsimas nuodėmes, tas, kurias slepiu arba kurias atskleidžiu, tas, kurias darau per daug, ir nuodėmes, kurias tu žinai geriau už mane, tu esi seniausias ir paskutinis, nėra kito dievo, išskyrus Tave.