Keutamaan generasi awal umat Islam dan ramalan munculnya fitnah setelah mereka

أَخْبَرَنَا هَنَّادُ بْنُ السَّرِيِّ عَنْ أَبِي مُعَاوِيَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ زَيْدِ بْنِ وَهْبٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَبْدِ رَبِّ الْكَعْبَةِ قَالَانْتَهَيْتُ إِلَى عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو وَهُوَ جَالِسٌ فِي ظِلِّ الْكَعْبَةِ وَالنَّاسُ عَلَيْهِ مُجْتَمِعُونَ قَالَ فَسَمِعْتُهُ يَقُولُ بَيْنَا نَحْنُ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ إِذْ نَزَلْنَا مَنْزِلًا فَمِنَّا مَنْ يَضْرِبُ خِبَاءَهُ وَمِنَّا مَنْ يَنْتَضِلُ وَمِنَّا مَنْ هُوَ فِي جَشْرَتِهِ إِذْ نَادَى مُنَادِي النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الصَّلَاةُ جَامِعَةٌ فَاجْتَمَعْنَا فَقَامَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَخَطَبَنَا فَقَالَ إِنَّهُ لَمْ يَكُنْ نَبِيٌّ قَبْلِي إِلَّا كَانَ حَقًّا عَلَيْهِ أَنْ يَدُلَّ أُمَّتَهُ عَلَى مَا يَعْلَمُهُ خَيْرًا لَهُمْ وَيُنْذِرَهُمْ مَا يَعْلَمُهُ شَرًّا لَهُمْ وَإِنَّ أُمَّتَكُمْ هَذِهِ جُعِلَتْ عَافِيَتُهَا فِي أَوَّلِهَا وَإِنَّ آخِرَهَا سَيُصِيبُهُمْ بَلَاءٌ وَأُمُورٌ يُنْكِرُونَهَا تَجِيءُ فِتَنٌ فَيُدَقِّقُ بَعْضُهَا لِبَعْضٍ فَتَجِيءُ الْفِتْنَةُ فَيَقُولُ الْمُؤْمِنُ هَذِهِ مُهْلِكَتِي ثُمَّ تَنْكَشِفُ ثُمَّ تَجِيءُ فَيَقُولُ هَذِهِ مُهْلِكَتِي ثُمَّ تَنْكَشِفُ فَمَنْ أَحَبَّ مِنْكُمْ أَنْ يُزَحْزَحَ عَنْ النَّارِ وَيُدْخَلَ الْجَنَّةَ فَلْتُدْرِكْهُ مَوْتَتُهُ وَهُوَ مُؤْمِنٌ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الْآخِرِ وَلْيَأْتِ إِلَى النَّاسِ مَا يُحِبُّ أَنْ يُؤْتَى إِلَيْهِ وَمَنْ بَايَعَ إِمَامًا فَأَعْطَاهُ صَفْقَةَ يَدِهِ وَثَمَرَةَ قَلْبِهِ فَلْيُطِعْهُ مَا اسْتَطَاعَ فَإِنْ جَاءَ أَحَدٌ يُنَازِعُهُ فَاضْرِبُوا رَقَبَةَ الْآخَرِ فَدَنَوْتُ مِنْهُ فَقُلْتُ سَمِعْتَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ هَذَا قَالَ نَعَمْ وَذَكَرَ الْحَدِيثَ

Mums [Hannad bin As Sarri] pranešė iš [Abu Mu'awiyah], iš [Al A'masy], iš [Zaid bin Wahb], iš [Abdurrahman bin Abdu Rabbil Kaaba], jis pasakė: „Atėjau pas [Abdullah bin 'Amr], ir jis sėdėjo Kaabos pavėsyje, o aplink jį buvo susirinkę žmonės.“ Abdurrahmanas pasakė: „Girdėjau jį sakant: Kai keliavome su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir sustojome kažkur, kai kurie iš mūsų statė palapines, kai kurie varžėsi šaudymo iš lanko varžybose, o kai kurie vedžiojo arklius į ganyklą, staiga Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasiuntinys sušuko: „Bendruomenės malda!“ Taigi, mes susirinkome, ir Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) atsistojo ir pamokslavo mums, sakydamas: „Iš tiesų, nebuvo jokio pranašo prieš mane, kuris nevestų savo žmonių į tai, ką jis žinojo esant gera jiems, ir perspėtų juos apie tai, ką jis žinojo esant bloga jiems. Ir jūsų žmonės bus išgelbėti nuo to, kas kenkia religijai jų pradžioje, ir paskutinį žmogų tarp jų ištiks nelaimė ir dalykai, kuriuos jie neigia. Ateis įvairūs šmeižtai, tada vieni iš jų stums kitus, tada ateis šmeižtas, ir tikintisis sakys: „tai mano sunaikinimas“, tada šmeižtas dingo, tada atėjo, tada jis pasakė: „tai mano sunaikinimas“, tada šmeižtas dingo. Kas iš jūsų nori būti apsaugotas nuo pragaro ir patekti į dangų, tegul jį aplanko mirtis tikėjimo Alachu ir Paskutiniąja diena būsenoje, ir jis turėtų duoti žmonijai tai, ką jam patinka duoti.“ „Kas ištikimas kunigui ir atiduoda jam savo ranką ir vaikus, tas turėtų jam paklusti pagal savo sugebėjimus, o jei kas nors jį paims, tas jam nukirs galvą.“ Tada priėjau prie jo ir paklausiau: „Ar girdėjai, kaip Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tai sakė?“ Jis atsakė: „Taip.“ Ir jis paminėjo šį hadisą.