Malaikat pencabut nyawa akan bertanya: apakah kamu pernah beramal kebaikan?

حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَاعِيلَ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْمَلِكِ عَنْ رِبْعِيِّ بْنِ حِرَاشٍ قَالَ قَالَ عُقْبَةُ بْنُ عَمْرٍو لِحُذَيْفَةَأَلَا تُحَدِّثُنَا مَا سَمِعْتَ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنِّي سَمِعْتُهُ يَقُولُ إِنَّ مَعَ الدَّجَّالِ إِذَا خَرَجَ مَاءً وَنَارًا فَأَمَّا الَّذِي يَرَى النَّاسُ أَنَّهَا النَّارُ فَمَاءٌ بَارِدٌ وَأَمَّا الَّذِي يَرَى النَّاسُ أَنَّهُ مَاءٌ بَارِدٌ فَنَارٌ تُحْرِقُ فَمَنْ أَدْرَكَ مِنْكُمْ فَلْيَقَعْ فِي الَّذِي يَرَى أَنَّهَا نَارٌ فَإِنَّهُ عَذْبٌ بَارِدٌ قَالَ حُذَيْفَةُ وَسَمِعْتُهُ يَقُولُ إِنَّ رَجُلًا كَانَ فِيمَنْ كَانَ قَبْلَكُمْ أَتَاهُ الْمَلَكُ لِيَقْبِضَ رُوحَهُ فَقِيلَ لَهُ هَلْ عَمِلْتَ مِنْ خَيْرٍ قَالَ مَا أَعْلَمُ قِيلَ لَهُ انْظُرْ قَالَ مَا أَعْلَمُ شَيْئًا غَيْرَ أَنِّي كُنْتُ أُبَايِعُ النَّاسَ فِي الدُّنْيَا وَأُجَازِيهِمْ فَأُنْظِرُ الْمُوسِرَ وَأَتَجَاوَزُ عَنْ الْمُعْسِرِ فَأَدْخَلَهُ اللَّهُ الْجَنَّةَ فَقَالَ وَسَمِعْتُهُ يَقُولُ إِنَّ رَجُلًا حَضَرَهُ الْمَوْتُ فَلَمَّا يَئِسَ مِنْ الْحَيَاةِ أَوْصَى أَهْلَهُ إِذَا أَنَا مُتُّ فَاجْمَعُوا لِي حَطَبًا كَثِيرًا وَأَوْقِدُوا فِيهِ نَارًا حَتَّى إِذَا أَكَلَتْ لَحْمِي وَخَلَصَتْ إِلَى عَظْمِي فَامْتُحِشَتْ فَخُذُوهَا فَاطْحَنُوهَا ثُمَّ انْظُرُوا يَوْمًا رَاحًا فَاذْرُوهُ فِي الْيَمِّ فَفَعَلُوا فَجَمَعَهُ اللَّهُ فَقَالَ لَهُ لِمَ فَعَلْتَ ذَلِكَ قَالَ مِنْ خَشْيَتِكَ فَغَفَرَ اللَّهُ لَهُقَالَ عُقْبَةُ بْنُ عَمْرٍو وَأَنَا سَمِعْتُهُ يَقُولُ ذَاكَ وَكَانَ نَبَّاشًا

[Musa bin Isma'il] mums pasakė, kad [Abu 'Awanah] mums pasakė, jog [Abdul Malik] iš [Rab'iy bin Hirasy] pasakė: [Uqbah bin 'Amru] pasakė [Hudzaifah]: „Ar nenori papasakoti, ką girdėjai iš Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam)?“. Hudzaifah pasakė: „Iš tiesų, kartą girdėjau jį sakant: „Dajjal išeis atnešdamas vandens ir ugnies. Tai, ką žmonės mato kaip ugnį, iš tikrųjų yra šaltas vanduo, o tai, ką žmonės mato kaip vandenį, iš tikrųjų yra deganti ugnis. Taigi, kas iš jūsų jį sutiks, turėtų paimti tai, kas yra jo rankoje ir kas atrodo kaip ugnis, nes tai yra šviežias ir šaltas vanduo“. Hudzaifah taip pat pasakė: „Ir aš taip pat girdėjau jį (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakant: „Buvo vienas iš žmonių prieš jus, kurį aplankė angelas, norėdamas atimti jam gyvybę, ir tada paprašė jo; „Ar kada nors darei gerų darbų?“ – atsakė žmogus: „Nežinau“. Jam buvo pasakyta: „Pabandyk prisiminti“. Žmogus vėl atsakė: „Nieko nežinau, išskyrus tai, kad vykdžiau pirkimo ir pardavimo sandorius su kitais žmonėmis, tiems, kuriems suteikiamos nuolaidos už jų turtą, duodu laiko sumokėti jų skolas, o tiems, kurie turi problemų, atleidžiu. Tada Alachas jį paguldė į dangų.“ Tada Hudzaifa vėl tarė: „Ir aš taip pat girdėjau jį sakant: sallallaahu 'alaihi wasallam: „Buvo žmogus, kai artėjo mirtis ir jis neturėjo vilties išgyventi, jis sudarė testamentą savo šeimai: „Kai mirsiu, surinkite daug malkų ir tada uždekite ugnį – kad mane sudegintų – kol ugnis sutrupins mano kūną ir sunaikins mano kaulus, kol po to ji pavirs pelenais, tada paimkite ją, surinkite mano kūno pelenus, o tada pažiūrėkite į vieną dieną, kai vėjas stipriai pučia, tada jūs nuplukdysite mano kūno pelenus į upę.“ Jo šeima taip pat įvykdė jo valią. Kijamat dieną Alachas surinko jo kūno pelenus ir jį prikėlė, tada jo buvo paklausta: „Kodėl tai padarei?“ Vyras atsakė: „Nes aš tavęs bijau“. Taigi Alachas atleido tam asmeniui. „Uqbah bin 'Amru; „Ir aš girdėjau jį sakant kažką panašaus, ir buvo teigiama, kad minėtas asmuo dirbo duobkasiu.“