Awal wahyu kepada Rasulullah SAW adalah berupa mimpi yang baik

حَدَّثَنِي أَبُو الطَّاهِرِ أَحْمَدُ بْنُ عَمْرِو بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرِو بْنِ سَرْحٍ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ قَالَ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ حَدَّثَنِي عُرْوَةُ بْنُ الزُّبَيْرِ أَنَّ عَائِشَةَ زَوْجَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَخْبَرَتْهُ أَنَّهَا قَالَتْ كَانَ أَوَّلُ مَا بُدِئَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ الْوَحْيِ الرُّؤْيَا الصَّادِقَةَ فِي النَّوْمِ فَكَانَ لَا يَرَى رُؤْيَا إِلَّا جَاءَتْ مِثْلَ فَلَقِ الصُّبْحِ ثُمَّ حُبِّبَ إِلَيْهِ الْخَلَاءُ فَكَانَ يَخْلُو بِغَارِ حِرَاءٍ يَتَحَنَّثُ فِيهِ وَهُوَ التَّعَبُّدُ اللَّيَالِيَ أُوْلَاتِ الْعَدَدِ قَبْلَ أَنْ يَرْجِعَ إِلَى أَهْلِهِ وَيَتَزَوَّدُ لِذَلِكَ ثُمَّ يَرْجِعُ إِلَى خَدِيجَةَ فَيَتَزَوَّدُ لِمِثْلِهَا حَتَّى فَجِئَهُ الْحَقُّ وَهُوَ فِي غَارِ حِرَاءٍ فَجَاءَهُ الْمَلَكُ فَقَالَ اقْرَأْ قَالَ مَا أَنَا بِقَارِئٍ قَالَ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي حَتَّى بَلَغَ مِنِّي الْجَهْدَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ اقْرَأْ قَالَ قُلْتُ مَا أَنَا بِقَارِئٍ قَالَ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي الثَّانِيَةَ حَتَّى بَلَغَ مِنِّي الْجَهْدَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ أَقْرَأْ فَقُلْتُ مَا أَنَا بِقَارِئٍ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي الثَّالِثَةَ حَتَّى بَلَغَ مِنِّي الْجَهْدَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ { اقْرَأْ بِاسْمِ رَبِّكَ الَّذِي خَلَقَ خَلَقَ الْإِنْسَانَ مِنْ عَلَقٍ اقْرَأْ وَرَبُّكَ الْأَكْرَمُ الَّذِي عَلَّمَ بِالْقَلَمِ عَلَّمَ الْإِنْسَانَ مَا لَمْ يَعْلَمْ } فَرَجَعَ بِهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تَرْجُفُ بَوَادِرُهُ حَتَّى دَخَلَ عَلَى خَدِيجَةَ فَقَالَ زَمِّلُونِي زَمِّلُونِي فَزَمَّلُوهُ حَتَّى ذَهَبَ عَنْهُ الرَّوْعُ ثُمَّ قَالَ لِخَدِيجَةَ أَيْ خَدِيجَةُ مَا لِي وَأَخْبَرَهَا الْخَبَرَ قَالَ لَقَدْ خَشِيتُ عَلَى نَفْسِي قَالَتْ لَهُ خَدِيجَةُ كَلَّا أَبْشِرْ فَوَاللَّهِ لَا يُخْزِيكَ اللَّهُ أَبَدًا وَاللَّهِ إِنَّكَ لَتَصِلُ الرَّحِمَ وَتَصْدُقُ الْحَدِيثَ وَتَحْمِلُ الْكَلَّ وَتَكْسِبُ الْمَعْدُومَ وَتَقْرِي الضَّيْفَ وَتُعِينُ عَلَى نَوَائِبِ الْحَقِّ فَانْطَلَقَتْ بِهِ خَدِيجَةُ حَتَّى أَتَتْ بِهِ وَرَقَةَ بْنَ نَوْفَلِ بْنِ أَسَدِ بْنِ عَبْدِ الْعُزَّى وَهُوَ ابْنُ عَمِّ خَدِيجَةَ أَخِي أَبِيهَا وَكَانَ امْرَأً تَنَصَّرَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ وَكَانَ يَكْتُبُ الْكِتَابَ الْعَرَبِيَّ وَيَكْتُبُ مِنْ الْإِنْجِيلِ بِالْعَرَبِيَّةِ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَكْتُبَ وَكَانَ شَيْخًا كَبِيرًا قَدْ عَمِيَ فَقَالَتْ لَهُ خَدِيجَةُ أَيْ عَمِّ اسْمَعْ مِنْ ابْنِ أَخِيكَ قَالَ وَرَقَةُ بْنُ نَوْفَلٍ يَا ابْنَ أَخِي مَاذَا تَرَى فَأَخْبَرَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَبَرَ مَا رَآهُ فَقَالَ لَهُ وَرَقَةُ هَذَا النَّامُوسُ الَّذِي أُنْزِلَ عَلَى مُوسَى صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا لَيْتَنِي فِيهَا جَذَعًا يَا لَيْتَنِي أَكُونُ حَيًّا حِينَ يُخْرِجُكَ قَوْمُكَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَوَ مُخْرِجِيَّ هُمْ قَالَ وَرَقَةُ نَعَمْ لَمْ يَأْتِ رَجُلٌ قَطُّ بِمَا جِئْتَ بِهِ إِلَّا عُودِيَ وَإِنْ يُدْرِكْنِي يَوْمُكَ أَنْصُرْكَ نَصْرًا مُؤَزَّرًا و حَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ رَافِعٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ قَالَ قَالَ الزُّهْرِيُّ وَأَخْبَرَنِي عُرْوَةُ عَنْ عَائِشَةَ أَنَّهَا قَالَتْ أَوَّلُ مَا بُدِئَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ الْوَحْيِ وَسَاقَ الْحَدِيثَ بِمِثْلِ حَدِيثِ يُونُسَ غَيْرَ أَنَّهُ قَالَ فَوَاللَّهِ لَا يُحْزِنُكَ اللَّهُ أَبَدًا وَقَالَ قَالَتْ خَدِيجَةُ أَيْ ابْنَ عَمِّ اسْمَعْ مِنْ ابْنِ أَخِيكَ و حَدَّثَنِي عَبْدُ الْمَلِكِ بْنُ شُعَيْبِ بْنِ اللَّيْثِ قَالَ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ جَدِّي قَالَ حَدَّثَنِي عُقَيْلُ بْنُ خَالِدٍ قَالَ ابْنُ شِهَابٍ سَمِعْتُ عُرْوَةَ بْنَ الزُّبَيْرِ يَقُولُ قَالَتْ عَائِشَةُ زَوْجُ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَرَجَعَ إِلَى خَدِيجَةَ يَرْجُفُ فُؤَادُهُ وَاقْتَصَّ الْحَدِيثَ بِمِثْلِ حَدِيثِ يُونُسَ وَمَعْمَرٍ وَلَمْ يَذْكُرْ أَوَّلَ حَدِيثِهِمَا مِنْ قَوْلِهِ أَوَّلُ مَا بُدِئَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ الْوَحْيِ الرُّؤْيَا الصَّادِقَةُ وَتَابَعَ يُونُسَ عَلَى قَوْلِهِ فَوَاللَّهِ لَا يَخْزِيكَ اللَّهُ أَبَدًا وَذَكَرَ قَوْلَ خَدِيجَةَ أَيْ ابْنَ عَمِّ اسْمَعْ مِنْ ابْنِ أَخِيكَ

Mums [Abu ath-Tahir Ahmad bin Amru bin Abdullah bin Amru bin Sarh] mums [Ibnu Wahb] pasakė, jis sakė, man [Yunus] pasakė iš [Ibn Shihab], jis sakė, jis pasakė mums [Urwah bin az-Zubair], kad [Aiša], pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam žmona, jam pasakė, kad, ji sakė: „Alacho Pasiuntinio sallallaahu 'alaihi wasallam apreiškimas, pirmas dalykas, kuris nutiko, buvo tikras sapnas jam miegant. Jis nerado šio sapno, bet tai buvo kaip aušros tyla, tada jam patiko pabūti vienam. Paprastai jis pasitraukdavo į Hiros olą. Ten jis kelias naktis praleido garbindamas Alachą, prieš grįždamas namo. Šiuo tikslu jis pasiėmė šiek tiek atsargų. Po kelių dienų ten jis grįžo į Khadiją ir pasiėmė atsargų kelioms naktims. Ši situacija tęsėsi tol, kol jam Hiros oloje buvo duotas apreiškimas. Šį apreiškimą perdavė angelas Gabrielius, kuris tarė: „Skaityk, o Muhamedai!“ Jis atsakė: „Aš nemoku skaityti“. Pranašas tarė: „Tada angelas mane sugriebė ir stipriai apkabino, o kai pasijutau pavargęs, paleido. Tada jis tarė: „Skaityk, o Muhamedai!“ Jis tarė: „Tada aš atsakiau: „Aš nemoku skaityti“. Jis tęsė: „Tada Džibrilis vėl mane sugriebė ir stipriai apkabino, o kai pasijutau pavargęs, vėl paleido. Tada jis tarė: „Skaityk, o Muhamedai!“ Jis tarė: „Tada aš atsakiau: „Aš nemoku skaityti“. Jis tęsė: „Džibrilis vėl mane sugriebė ir stipriai apkabino, tad, kai pasijutau pavargęs, paleido.“ Tada jis perskaitė Alacho žodžius: „Skaityk, o Muhamedai, tavo Rabino, kuris sukūrė visus kūrinius, vardu.“ Jis sukūrė žmogų iš kraujo krešulio, perskaityk tai, ir tai yra tavo Rabanas, Maloningiausiasis, kuris moko žmogų per rašiklį. Jis išmokė žmogų kažko nežinomo – – Klausimai. Al 'Alaq: 1-5 –. Po šio įvykio jis išsigandęs grįžo namo, kol sutiko Khadiją, kuri tarė: „Uždenk mane! Uždenk mane“. Tada Khadija davė jam antklodę, kad nerimas išnyktų. Tada jis tarė Khadijai: „O Khadija! Kas man atsitiko?“ Jis taip pat papasakojo visus įvykius. Jis vėl pasakė: „Aš tikrai nerimauju dėl savęs“. Khadija toliau jį guodė sakydamas: „Nebūk toks, nelinksmas! Prisiekiu Alachu, Alachas tavęs niekada nepažemins. Vardan Alacho! Iš tiesų, tu surišai brolybės ryšius, kalbėjai sąžiningai, nešei kitų žmonių naštą, mėgai bandyti tai, ko nebuvo, linksminai svečius ir visada gynei tiesos veiksnius“. Chadija nedelsdamas nuvyko susitikti su Varaka bin Naufalu bin Asadu bin Abdul Uzza, Khadijos pusbroliu. Džahilijos eroje jis buvo krikščionis. Jis mėgo rašyti arabiškais rašmenimis ir nemažai Biblijos parašė arabiškais rašmenimis. Tuo metu jis buvo senas ir aklas. Chadija jam tarė: „Dėde! – Dėdė yra pravardė, kurią arabai dažnai naudoja pusbroliams ir pusseserėms ir panašiai, nes gerbia juos dėl to, kad jie yra vyresni. – Paklausyk savo brolio sūnaus istorijos.“ Varaka bin Naufalas tarė: „O mano brolio sūnau! Kas atsitiko?“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam papasakojo visus įvykius, kuriuos patyrė. Išgirdęs šį įvykį, Varaka tarė: „Tai įstatymas, kuris kažkada buvo apreikštas pranašui Mozei. Būtų geriau, jei būčiau dar jaunas, kai buvai prikeltas kaip pranašas. Taip pat būtų gerai, jei būčiau dar gyvas, kai buvai ištremtas savo žmonių.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pabrėžė: „Ar jie mane pašalins?“ Waraqah atsakė: „Taip, ne kiekvienas iškilęs pranašas atlieka tokias pareigas kaip jūs, bet tikrai bus nekenčiamas.“ „Jei vis dar būčiau gyvas jūsų laikais, vis tiek jus padėčiau ir gintų.“ Ir mums [Muhammadas bin Rafi] mums pasakė, [Abdurrazzaqas] mums pasakė, [Ma'maras] sakė, [az-Zuhri] sakė, Ir mums [Urvah] iš [Aisyah] pasakė, kad ji sakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam apreiškimas pirmas dalykas, kuris įvyko, buvo... tada jis papasakojo hadisą, panašų į Junuso hadisą, tik jis pasakė: „Prisiekiu Alachu, Alachas neleis jums amžinai liūdėti“. Ir jis pasakė: „Khadija tarė: „O mano dėde, paklausyk savo brolio sūnaus“. Ir jis mums pasakė [Abdul Malik bin Syu'aib bin al-Laits], jis pasakė, jis mums pasakė [mano tėvui] iš [mano senelio], jis pasakė, jis mums pasakė [Uqail bin Khalid] sakė, [Ibn Shihab] girdėjau [Urvah bin az-Zubairą] sakant, Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) žmona [Aisija] pasakė: „Tada jis grįžo pas Khadiją apimtas baimės“, o tada papasakojo tokius hadisus kaip Junuso ir Ma'maro hadisai. Tiesiog jis nepaminėjo antrojo hadiso pradžios: „Pirmasis Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) apreiškimas, kuris įvyko, buvo tikras sapnas“. Ir jis sekė Junuso žodžiais: „Prisiekiu Alachu, Alachas tavęs nepažemins amžinai“. Tada jis paminėjo Khadijos žodžius: „O mano dėde, paklausyk savo brolio sūnaus“.