حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرٍ قَالَ الرَّجُلُ يَتَزَوَّجُ وَلَا يَفْرِضُ لَهَا يَعْنِي ثُمَّ يَمُوتُ حَدَّثَنَا سَعِيدٌ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ خِلَاسٍ وَأَبِي حَسَّانَ الْأَعْرَجِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ بْنِ مَسْعُودٍ أَنَّهُ قَالَ اخْتَلَفُوا إِلَى ابْنِ مَسْعُودٍ فِي ذَلِكَ شَهْرًا أَوْ قَرِيبًا مِنْ ذَلِكَ فَقَالُوا لَا بُدَّ مِنْ أَنْ تَقُولَ فِيهَا قَالَ فَإِنِّي أَقْضِي لَهَا مِثْلَ صَدُقَةِ امْرَأَةٍ مِنْ نِسَائِهَا لَا وَكْسَ وَلَا شَطَطَ وَلَهَا الْمِيرَاثُ وَعَلَيْهَا الْعِدَّةُ فَإِنْ يَكُ صَوَابًا فَمِنْ اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ وَإِنْ يَكُنْ خَطَأً فَمِنِّي وَمِنْ الشَّيْطَانِ وَاللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ وَرَسُولُهُ بَرِيئَانِ فَقَامَ رَهْطٌ مِنْ أَشْجَعَ فِيهِمْ الْجَرَّاحُ وَأَبُو سِنَانٍ فَقَالُوا نَشْهَدُ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَضَى فِي امْرَأَةٍ مِنَّا يُقَالُ لَهَا بَرْوَعُ بِنْتُ وَاشِقٍ بِمِثْلِ الَّذِي قَضَيْتَ فَفَرِحَ ابْنُ مَسْعُودٍ بِذَلِكَ فَرَحًا شَدِيدًا حِينَ وَافَقَ قَوْلُهُ قَضَاءَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ بَكْرٍ قَالَ قَالَ حَدَّثَنَا سَعِيدٌ قَالَ أَبِي وَقَرَأْتُ عَلَى يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ هِشَامٍ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ خِلَاسٍ وَعَنْ أَبِي حَسَّانَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ بْنِ مَسْعُودٍ أَنَّ ابْنَ مَسْعُودٍ أُتِيَ فِي امْرَأَةٍ تَزَوَّجَهَا رَجُلٌ فَلَمْ يُسَمِّ لَهَا صَدَاقًا فَمَاتَ قَبْلَ أَنْ يَدْخُلَ بِهَا قَالَ فَاخْتَلَفُوا إِلَى ابْنِ مَسْعُودٍ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ إِلَّا أَنَّهُ قَالَ كَانَ زَوْجُهَا هِلَالَ أَحْسَبُهُ قَالَ ابْنَ مُرَّةَ قَالَ عَبْدُ الْوَهَّابِ وَكَانَ زَوْجُهَا هِلَالَ بْنَ مُرَّةَ الْأَشْجَعِيَّ حَدَّثَنَا بَهْزٌ وَعَفَّانُ قَالَا حَدَّثَنَا هَمَّامٌ حَدَّثَنَا قَتَادَةُ عَنْ خِلَاسٍ وَأَبِي حَسَّانَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ أَنَّهُ اخْتُلِفَ إِلَى ابْنِ مَسْعُودٍ فِي امْرَأَةٍ تَزَوَّجَهَا رَجُلٌ فَمَاتَ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ قَالَ فَقَامَ الْجَرَّاحُ وَأَبُو سِنَانٍ فَشَهِدَا أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَضَى بِهِ فِيهِمْ فِي الْأَشْجَعِ بْنِ رَيْثٍ فِي بَرْوَعَ بِنْتِ وَاشِقٍ الْأَشْجَعِيَّةِ وَكَانَ اسْمُ زَوْجِهَا هِلَالَ بْنَ مَرْوَانَ قَالَ عَفَّانُ قَضَى بِهِ فِيهِمْ فِي الْأَشْجَعِ بْنِ رَيْثٍ فِي بَرْوَعَ بِنْتِ وَاشِقٍ الْأَشْجَعِيَّةِ وَكَانَ زَوْجُهَا هِلَالَ بْنَ مَرْوَانَ

Jis pasakė mums [Muhamedas bin Džafaras]; Buvo vyras, kuris buvo vedęs ir neįvykdė įsipareigojimų savo žmonai – tai reiškia, kad jis skubėjo mirti. Mums [Sa'id] iš [Qatadah] iš [Khilas] ir [Abu Hassan Al A'raj] iš [Abdullah bin Utbah bin Mas'ud], kad jis pasakė; Taigi jie skundėsi dėl savo ginčo [Ibn Mas'ud] mėnesį ar daugiau ar mažiau. Jie sako; „Jūs turite paskelbti fatvą dėl šios moters bylos! Taigi Ibn Mas'udas išleido savo fatvą; „Nusprendžiau, kad moteriai turi būti mokamas kraitis kaip moterims apskritai, jo negalima mažinti ar perdėti, ji turi teisę paveldėti ir turi iddah laikotarpį. Jei mano fatva yra tiesa, ji kyla iš Allah 'azza wajalla, o jei ji neteisinga, tai kyla iš manęs, o Šėtonas, Alachas ir Jo Pasiuntinys atsiriboja nuo mano fatvos. Spontaniškai atsistojo keli žmonės iš Ashja' genties, įskaitant [Aljarrah] ir [Abu Sinan]. Jie pasakė: „Mes liudijame, kad Rasulullah Sallallahu'alaihiwasallam kažkada nusprendė dėl našlės moters, vardu Barwa, bint Watsiq tiksliai taip, kaip nusprendėte jūs. Tuo metu Abdullah bin Mas'udas buvo laimingas, nes jo fatva atitiko Rasulullah Shallallahu'alaihiwasallam fatvą. Jis pasakė mums [Abdullah bin Bakr]; pasakė [Saidas]. Mano tėvas pasakė, o aš perskaičiau [Yahya bin Sa'id] iš [Hisyam] iš [Qatadah] iš [Khilas] ir [Abi Hassan] iš [Abdullah bin Utbah bin Mas'ud], kad [Ibnu Mas'ud] kartą buvo paklaustas apie moterį, kurią vyras vedė, o vyras anksčiau nebuvo paminėjęs jos žmonos, o tada jos palikuonio vardo. Utbah sakė, kad jie pasiskundė savo ginču Ibn Mas'udui, tada jis paminėjo hadisą. Ji tik pasakė, kad jos vyro vardas yra Hilalas, kiek aš žinau, ji sakė, kad jos vyro vardas yra Ibnu Murrah. Tuo tarpu Abdul Wahhab sakė, kad jos vyro vardas buvo Hilal bin Murrah al-Asyja'i. Pasakė mums [Bahz] ir [Affan] abu sakė; papasakojo mums [Hamamas] papasakojo mums [Qatadah] iš [Khilas] ir [Abu Hassan] iš [Abdullah bin Utbah], kad jis skundėsi [Ibn Mas'ud] dėl moters, kurią vyras vedė ir mirė, ir paminėjo haditą. Utbahas pasakė, tada Aljarrah ir Abu Sinan atsistojo ir paliudijo, kad pranašas sallallaahu'alaihiwasallam išsprendė jų bylą taip, kaip ir jiems nutiko, būtent bylą, kurią iškėlė Asyaja' bin Raits dėl Barwa' bint Wasyiq al-Asyja'iyah. Barvos vyro vardas yra Hilalas bin Marwanas. Marwanas sakė, kad Rasulullah nusprendė Utbah atvejį kaip jiems nutikusį atvejį, tiksliau tą, kurį Asyja' bin Raits skundėsi Barwa' bint Watsiq al-Asyja'iyah, kurio vyras buvo vardu Hilalas bin Marwanas, atveju.