Hadith Representative
Abu Sufyan meminta tiga permintaan kepada Rasulullah
Imam Muslim : 4557حَدَّثَنِي عَبَّاسُ بْنُ عَبْدِ الْعَظِيمِ الْعَنْبَرِيُّ وَأَحْمَدُ بْنُ جَعْفَرٍ الْمَعْقِرِيُّ قَالَا حَدَّثَنَا النَّضْرُ وَهُوَ ابْنُ مُحَمَّدٍ الْيَمَامِيُّ حَدَّثَنَا عِكْرِمَةُ حَدَّثَنَا أَبُو زُمَيْلٍ حَدَّثَنِي ابْنُ عَبَّاسٍ قَالَ كَانَ الْمُسْلِمُونَ لَا يَنْظُرُونَ إِلَى أَبِي سُفْيَانَ وَلَا يُقَاعِدُونَهُ فَقَالَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ ثَلَاثٌ أَعْطِنِيهِنَّ قَالَ نَعَمْ قَالَ عِنْدِي أَحْسَنُ الْعَرَبِ وَأَجْمَلُهُ أُمُّ حَبِيبَةَ بِنْتُ أَبِي سُفْيَانَ أُزَوِّجُكَهَا قَالَ نَعَمْ قَالَ وَمُعَاوِيَةُ تَجْعَلُهُ كَاتِبًا بَيْنَ يَدَيْكَ قَالَ نَعَمْ قَالَ وَتُؤَمِّرُنِي حَتَّى أُقَاتِلَ الْكُفَّارَ كَمَا كُنْتُ أُقَاتِلُ الْمُسْلِمِينَ قَالَ نَعَمْ قَالَ أَبُو زُمَيْلٍ وَلَوْلَا أَنَّهُ طَلَبَ ذَلِكَ مِنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا أَعْطَاهُ ذَلِكَ لِأَنَّهُ لَمْ يَكُنْ يُسْأَلُ شَيْئًا إِلَّا قَالَ نَعَمْ
Man buvo pasakyta, kad [Abbas bin Abdul Adhim Al Anbari] ir [Ahmad bin Ja'far Al Ma'qiri] abu sakė: „Mums pasakė [An Nadhr], būtent Ibn Muhammad Al Yamami, mums pasakė [Ikrimah]. Mums pasakė [Abu Zumail]. Man pasakė [Ibn Abbas]: „Anksčiau musulmonai negerbė Abu Sufyan ir nesuteikė jam pelnytos pozicijos. Todėl vieną dieną jis – Abu Sufyan – tarė Pranašui (صلى الله عليه ...� الله عله الله عله الله عله الله عله الله عله عله الله عله عله الله عله عله الله عله عله الله عله عله عله الله عله عله عله عله عله عله عله عله عله عله عله عله عله عله عله ع „Tikiuosi, kad pasirinksite Muawiyah bin Abu Sufyaną savo raštininku, kuris visada jus lydės.“ Pranašas (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas) atsakė: „Taip“. Abu Sufyanas baigė savo prašymą: „Trečia, tikiuosi, kad paskirsite mane kovoti mūšio lauke prieš neištikimuosius, kaip anksčiau – prieš atsiversdamas į islamą – kovojau su musulmonais.“ Pranašas atsakė: „Taip“. Abu Zumailis tarė: „Jei tik Abu Sufyanas nebūtų to prašęs Pranašo (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas), tai Pranašas (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas) tikrai nebūtų to davęs. Nes juk Pranašas niekada neatsakydavo kitaip nei „taip“, kai jo apie ką nors paklausdavo.“