Rasulullah saw melaksanakan puasa pada tanggal sembilan dzul hijah, hari asyura, tiga hari pada tiap bulan dan hari senin dan kamis tiap awal bulan

و حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ يَحْيَى التَّمِيمِيُّ وَقُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ جَمِيعًا عَنْ حَمَّادٍ قَالَ يَحْيَى أَخْبَرَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ غَيْلَانَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مَعْبَدٍ الزِّمَّانِيِّ عَنْ أَبِي قَتَادَةَ رَجُلٌ أَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ كَيْفَ تَصُومُ فَغَضِبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا رَأَى عُمَرُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ غَضَبَهُ قَالَ رَضِينَا بِاللَّهِ رَبًّا وَبِالْإِسْلَامِ دِينًا وَبِمُحَمَّدٍ نَبِيًّا نَعُوذُ بِاللَّهِ مِنْ غَضَبِ اللَّهِ وَغَضَبِ رَسُولِهِ فَجَعَلَ عُمَرُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ يُرَدِّدُ هَذَا الْكَلَامَ حَتَّى سَكَنَ غَضَبُهُ فَقَالَ عُمَرُ يَا رَسُولَ اللَّهِ كَيْفَ بِمَنْ يَصُومُ الدَّهْرَ كُلَّهُ قَالَ لَا صَامَ وَلَا أَفْطَرَ أَوْ قَالَ لَمْ يَصُمْ وَلَمْ يُفْطِرْ قَالَ كَيْفَ مَنْ يَصُومُ يَوْمَيْنِ وَيُفْطِرُ يَوْمًا قَالَ وَيُطِيقُ ذَلِكَ أَحَدٌ قَالَ كَيْفَ مَنْ يَصُومُ يَوْمًا وَيُفْطِرُ يَوْمًا قَالَ ذَاكَ صَوْمُ دَاوُدَ عَلَيْهِ السَّلَام قَالَ كَيْفَ مَنْ يَصُومُ يَوْمًا وَيُفْطِرُ يَوْمَيْنِ قَالَ وَدِدْتُ أَنِّي طُوِّقْتُ ذَلِكَ ثُمَّ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثَلَاثٌ مِنْ كُلِّ شَهْرٍ وَرَمَضَانُ إِلَى رَمَضَانَ فَهَذَا صِيَامُ الدَّهْرِ كُلِّهِ صِيَامُ يَوْمِ عَرَفَةَ أَحْتَسِبُ عَلَى اللَّهِ أَنْ يُكَفِّرَ السَّنَةَ الَّتِي قَبْلَهُ وَالسَّنَةَ الَّتِي بَعْدَهُ وَصِيَامُ يَوْمِ عَاشُورَاءَ أَحْتَسِبُ عَلَى اللَّهِ أَنْ يُكَفِّرَ السَّنَةَ الَّتِي قَبْلَهُ

Ir Jis mums pasakė [Yahya bin Yahya At Tamimi] ir [Qutaibah bin Sa'id], visi iš [Hammado] – [Yahya] pasakė – Jis mums pasakė [Hammad bin Zaid] iš [Ghailano], iš [Abdullah bin Ma'bad Az Zimani], iš [Abu Qatadah], kad vyras atėjo pas Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) ir paklausė: „Kaip tu pasninkaujate?“ Išgirdęs šį klausimą, Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) supyko. Kai Umaras pamatė, kad Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) supyko, jis tarė: „Mes priimame Alachą kaip Dievą, islamą kaip religiją ir Muhammadą kaip Pasiuntinį. Mes ieškome prieglobsčio pas Alachą nuo Alacho ir Jo Pasiuntinio rūstybės.“ Umaras kartojo šiuos žodžius, kol Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) pyktis nurimo. Tada jis paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, o kaip dėl žmonių, kurie pasninkauja ištisus metus?“ Jis atsakė: „Jis nei pasninkauja, nei nutraukia pasninko“. – arba jis pasakė su redakcijos straipsniu: „Amžinai jis nelaikomas pasninku ir nelaikomas pasninko nutraukimu“. Umaras vėl paklausė: „O kaip dėl žmonių, kurie pasninkauja vieną dieną, o nutraukia pasninką vieną dieną?“ Jis atsakė: „Tai yra Dawudo pasninkas „Alaihis Salam“. Umaras vėl paklausė: „O kaip dėl žmonių, kurie pasninkauja vieną dieną, o nutraukia pasninką dvi dienas?“ Jis atsakė: „Būčiau laimingas, jei man būtų suteikta jėgų tai padaryti“. Tada Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam tarė: „Pasninkauti tris dienas per mėnesį, pasninkas nuo Ramadlano iki Ramadlano yra tas pats, kas pasninkas ištisus metus. Pasninkaudamas Arafah dieną, aš taip pat prašau Alacho, kad pasninkas galėtų ištrinti visų praėjusių ir ateinančių metų nuodėmes.“ Kalbant apie pasninką Ašūros dieną, prašau Alacho, kad šis pasninkas ištrintų praėjusių metų nuodėmes.