Penjelasan waktu-waktu shalat: zhuhur, ashar, maghrib, isya, dan subuh

Imam Ahmad : 18931

حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا عَوْفٌ حَدَّثَنِي أَبُو الْمِنْهَالِ قَالَ انْطَلَقْتُ مَعَ أَبِي إِلَى أَبِي بَرْزَةَ الْأَسْلَمِيِّ فَقَالَ لَهُ أَبِي حَدِّثْنَا كَيْفَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُصَلِّي الْمَكْتُوبَةَ قَالَ كَانَ يُصَلِّي الْهَجِيرَ وَهِيَ الَّتِي تَدْعُونَهَا الْأُولَى حِينَ تَدْحَضُ الشَّمْسُ وَيُصَلِّي الْعَصْرَ وَيَرْجِعُ أَحَدُنَا إِلَى رَحْلِهِ بِالْمَدِينَةِ وَالشَّمْسُ حَيَّةٌ قَالَ وَنَسِيتُ مَا قَالَ فِي الْمَغْرِبِ وَكَانَ يَسْتَحِبُّ أَنْ يُؤَخِّرَ الْعِشَاءَ وَكَانَ يَكْرَهُ النَّوْمَ قَبْلَهَا وَالْحَدِيثَ بَعْدَهَا وَكَانَ يَنْفَتِلُ مِنْ صَلَاةِ الْغَدَاةِ حِينَ يَعْرِفُ أَحَدُنَا جَلِيسَهُ وَكَانَ يَقْرَأُ بِالسِّتِّينَ إِلَى الْمِائَةِ

Mums pasakė [Yahya bin Sa'id]; mums pasakė ['Auf]; man pasakė [Abulas Minhalas]; jis pasakė; Aš nuėjau su savo tėvu į [Abu Barzah Al Aslamy], mano tėvas pasakė jam Abu Barzah; „Papasakokite, kaip Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam atliko privalomas maldas!“. Jis – Abu Barzahas – pasakė; Tai buvo Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Dievo palaiminimai), kuris meldėsi per karščius - Dhuhr maldą, kurią jūs vadinate pirmąja malda, kai saulė pasislenka į vakarus, o kalbant apie „Asr maldą, tai kai vienas iš mūsų grįžta į savo namus Medinoje, kol saulė vis dar ryškiai šviečia“. Jis tęsė; „Ir aš pamiršau, ką jis – Alacho pasiuntinys – pasakė Magribo laiku ir jam patiko baigti „Išos maldą, ir jis nekentė miegoti prieš Isha ir kalbėti – šnekučiuotis, šnekučiuotis – po jos“. Jis – Rasulullah – baigė rytinę maldą, kai vienas iš mūsų sužinojo, kad perskaitė nuo šešiasdešimties iki šimto eilučių.