Penjelasan waktu-waktu shalat: zhuhur, ashar, maghrib, isya, dan subuh

Imam Nasa'i : 516

أَخْبَرَنِي عَمْرُو بْنُ هِشَامٍ قَالَ حَدَّثَنَا مَخْلَدُ بْنُ يَزِيدَ عَنْ سُفْيَانَ الثَّوْرِيِّ عَنْ عَلْقَمَةَ بْنِ مَرْثَدٍ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ بُرَيْدَةَ عَنْ أَبِيهِ قَالَجَاءَ رَجُلٌ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَأَلَهُ عَنْ وَقْتِ الصَّلَاةِ فَقَالَ أَقِمْ مَعَنَا هَذَيْنِ الْيَوْمَيْنِ فَأَمَرَ بِلَالًا فَأَقَامَ عِنْدَ الْفَجْرِ فَصَلَّى الْفَجْرَ ثُمَّ أَمَرَهُ حِينَ زَالَتْ الشَّمْسُ فَصَلَّى الظُّهْرَ ثُمَّ أَمَرَهُ حِينَ رَأَى الشَّمْسَ بَيْضَاءَ فَأَقَامَ الْعَصْرَ ثُمَّ أَمَرَهُ حِينَ وَقَعَ حَاجِبُ الشَّمْسِ فَأَقَامَ الْمَغْرِبَ ثُمَّ أَمَرَهُ حِينَ غَابَ الشَّفَقُ فَأَقَامَ الْعِشَاءَ ثُمَّ أَمَرَهُ مِنْ الْغَدِ فَنَوَّرَ بِالْفَجْرِ ثُمَّ أَبْرَدَ بِالظُّهْرِ وَأَنْعَمَ أَنْ يُبْرِدَ ثُمَّ صَلَّى الْعَصْرَ وَالشَّمْسُ بَيْضَاءُ وَأَخَّرَ عَنْ ذَلِكَ ثُمَّ صَلَّى الْمَغْرِبَ قَبْلَ أَنْ يَغِيبَ الشَّفَقُ ثُمَّ أَمَرَهُ فَأَقَامَ الْعِشَاءَ حِينَ ذَهَبَ ثُلُثُ اللَّيْلِ فَصَلَّاهَا ثُمَّ قَالَ أَيْنَ السَّائِلُ عَنْ وَقْتِ الصَّلَاةِ وَقْتُ صَلَاتِكُمْ مَا بَيْنَ مَا رَأَيْتُمْ

Mums [Amr bin Hisham] buvo papasakota, kad jis pasakė; Mums [Makhlad bin Yazid] buvo papasakota iš [Sufyan At-Thawri], iš [Al Qamah bin Martsad], iš [Sulaiman bin Buraidah], iš [jo tėvo], kad jis pasakė: „Vienas vyras atėjo pas Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) ir paklausė apie maldos laiką. Jis (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) tarė: „Ateik ir melskis su mumis šias dvi dienas.“ Tada jis (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) įsakė Bilalui auštant sušukti ikmą, ir jie meldėsi Fadžr malda. Tada jis (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) įsakė Bilalui sušukti ikmą, kai saulė nusileido, ir jie meldėsi Zuhr malda. Tada jis įsakė jam sušukti ikmą, kai pamatys, kad saulė pabalo, ir po to sukalbėjo Asr maldą.“ Jis taip pat įsakė jam sukalbėti iqamah, kai saulė nusileis, ir sukalbėti Maghrib maldą. Tada jis įsakė jam sukalbėti iqamah, kai raudonas švytėjimas išnyks, ir sukalbėti Išos maldą. Kitą dieną jis įsakė jam sukalbėti iqamah, atidedant Fajr maldą, kol išauš ryto šviesa. Tada jis atidėjo Zuhr maldą, kol oras atvės, ir koks malonus buvo šis atidėjimas – šaltas oras. Tada jis sukalbėjo Asr maldą, kai saulė buvo balta, ir taip pat atidėjo Maghrib maldą, kol neprasiskverbė raudonas debesis, tada jis įsakė jam vėl sukalbėti Išos maldą, kai praeis trečdalis jos, ir tada jis sukalbės Išos maldą. Tada jis (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Kur yra tas, kuris klausia apie maldos laiką? Tavo maldos laikas yra toks, kokį matei.“