Rasulullah diperdaya oleh Aisyah dan Hafshah hingga mengharamkan sesuatu yang dihalalkan Allah

Imam Bukhari : 6197

حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا الْحَجَّاجُ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ قَالَ زَعَمَ عَطَاءٌ أَنَّهُ سَمِعَ عُبَيْدَ بْنَ عُمَيْرٍ يَقُولُ سَمِعْتُ عَائِشَةَ تَزْعُمُأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَمْكُثُ عِنْدَ زَيْنَبَ بِنْتِ جَحْشٍ وَيَشْرَبُ عِنْدَهَا عَسَلًا فَتَوَاصَيْتُ أَنَا وَحَفْصَةُ أَنَّ أَيَّتَنَا دَخَلَ عَلَيْهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلْتَقُلْ إِنِّي أَجِدُ مِنْكَ رِيحَ مَغَافِيرَ أَكَلْتَ مَغَافِيرَ فَدَخَلَ عَلَى إِحْدَاهُمَا فَقَالَتْ ذَلِكَ لَهُ فَقَالَ لَا بَلْ شَرِبْتُ عَسَلًا عِنْدَ زَيْنَبَ بِنْتِ جَحْشٍ وَلَنْ أَعُودَ لَهُ فَنَزَلَتْ{ يَا أَيُّهَا النَّبِيُّ لِمَ تُحَرِّمُ مَا أَحَلَّ اللَّهُ لَكَ }{ إِنْ تَتُوبَا إِلَى اللَّهِ }لِعَائِشَةَ وَحَفْصَةَ{ وَإِذْ أَسَرَّ النَّبِيُّ إِلَى بَعْضِ أَزْوَاجِهِ حَدِيثًا }لِقَوْلِهِ بَلْ شَرِبْتُ عَسَلًاو قَالَ لِي إِبْرَاهِيمُ بْنُ مُوسَى عَنْ هِشَامٍ وَلَنْ أَعُودَ لَهُ وَقَدْ حَلَفْتُ فَلَا تُخْبِرِي بِذَلِكِ أَحَدًا

[Al Hasanas bin Muhammadas] mums pasakė [Al Hajjaj] iš [Ibn Juraij] sakius; [„Atha“] manė, kad girdėjo [Ubaidą bin Umairą] sakant; „Kartą girdėjau [„Aisyah“ sakant; kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) gyveno Zainab bint Jahsy namuose ir gėrė medų jos namuose, tada Hafšahas ir aš sudarėme testamentą vienas kitam, kad jei kurį nors iš mūsų abiejų Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) aplankys, mes pasakysime: „Radau mighfar medžio kvapą tavo burnoje, ar valgėte mighfar vaisių?“ Tada Pranašas sutiko vieną iš jųdviejų ir pasakė žodžius, dėl kurių abu buvo susitarę, bet Pranašas atsakė: „Ne, aš netgi gėriau medų Zainab bint Jahsy namuose ir niekada to nekartosiu“. Taigi atėjo eilutė, kurioje Pranašas buvo papeiktas; „O Pranaše, kodėl draudi tai, ką Alachas jums padarė leistinu?“ Laiškas „jei abu atgailaujate Alachui“ buvo adresuotas Aisijai ir Hafšai. Ir Jo žodis: „Prisiminkite, kai Pranašas laikė paslaptyje pokalbį su kai kuriomis savo žmonomis“, cituokite šią eilutę Pranašo teiginiui, kuriame sakoma: „Bet aš gėriau medų“. [Ibrahimas bin Musa] man pasakė; iš [Hisyamo] su papildomu redaktoriaus straipsniu: „Aš niekada to nekartosiu amžinai, prisiekiau, todėl niekam to nesakykite“.