Imam Bukhari (الامام البخاري) - 7008 Hadith
Hadith
Imam Bukhari : 1
حَدَّثَنَا الْحُمَيْدِيُّ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الزُّبَيْرِ قَالَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ قَالَ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ الْأَنْصَارِيُّ قَالَ أَخْبَرَنِي مُحَمَّدُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ التَّيْمِيُّ أَنَّهُ سَمِعَ عَلْقَمَةَ بْنَ وَقَّاصٍ اللَّيْثِيَّ يَقُولُ سَمِعْتُ عُمَرَ بْنَ الْخَطَّابِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَلَى الْمِنْبَرِقَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّمَا الْأَعْمَالُ بِالنِّيَّاتِ وَإِنَّمَا لِكُلِّ امْرِئٍ مَا نَوَى فَمَنْ كَانَتْ هِجْرَتُهُ إِلَى دُنْيَا يُصِيبُهَا أَوْ إِلَى امْرَأَةٍ يَنْكِحُهَا فَهِجْرَتُهُ إِلَى مَا هَاجَرَ إِلَيْهِ
Mums [Al Humaidi Abdullah bin Az Zubair] pasakė, jis pasakė, jis pasakė mums [Sufyan], kuris pasakė, kad mums [Yahya bin Sa'id Al Ansari] pasakė, jis pasakė mums [Muhammad bin Ibrahim At Taimi], kad jis girdėjo [Alqamah bin Waqash Al Laitsi] sakant; kartą girdėjau [Umar bin Al Khaththab] sakant iš sakyklos; girdėjau pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: „Visi veiksmai priklauso nuo ketinimų, o kiekvieno žmogaus atlygis priklauso nuo to, ko buvo siekiama; kas ketina emigruoti dėl pasaulio, kurį nori pasiekti, arba dėl moters, kurią nori vesti, to emigracija yra tokia, kokios jis siekė.“
Hadith
Imam Bukhari : 2
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ يُوسُفَ قَالَ أَخْبَرَنَا مَالِكٌ عَنْ هِشَامِ بْنِ عُرْوَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَائِشَةَ أُمِّ الْمُؤْمِنِينَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا أَنَّ الْحَارِثَ بْنَ هِشَامٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ سَأَلَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ كَيْفَ يَأْتِيكَ الْوَحْيُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَحْيَانًا يَأْتِينِي مِثْلَ صَلْصَلَةِ الْجَرَسِ وَهُوَ أَشَدُّهُ عَلَيَّ فَيُفْصَمُ عَنِّي وَقَدْ وَعَيْتُ عَنْهُ مَا قَالَ وَأَحْيَانًا يَتَمَثَّلُ لِي الْمَلَكُ رَجُلًا فَيُكَلِّمُنِي فَأَعِي مَا يَقُولُ قَالَتْ عَائِشَةُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا وَلَقَدْ رَأَيْتُهُ يَنْزِلُ عَلَيْهِ الْوَحْيُ فِي الْيَوْمِ الشَّدِيدِ الْبَرْدِ فَيَفْصِمُ عَنْهُ وَإِنَّ جَبِينَهُ لَيَتَفَصَّدُ عَرَقًا
Mums buvo papasakota, kad [Abdullah bin Yusuf] pasakė, [Malik] papasakojo mums iš [Hishamo bin 'Urwah], iš [jo tėvo], iš [Aišos], Tikinčiųjų Motinos, kad Al Harith bin Hisham paklausė Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima): „O Alacho Pasiuntiny, kaip tau ateina apreiškimas?“ Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) atsakė: „Kartais man tai ateina kaip varpo skambėjimas, ir tai man sunkiausias būdas, tada jis liaujasi, kad galėčiau suprasti, kas perteikiama. O kartais angelas ateina žmogaus pavidalu ir kalba man, todėl aš klausau, ką jis sako.“ Aiša pasakė: „Iš tiesų, kartą labai šaltą dieną mačiau jam (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) ateinantį apreiškimą, tada jis liaujosi ir pamačiau, kaip nuo jo kaktos rieda prakaitas.“
Hadith
Imam Bukhari : 3
حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ بُكَيْرٍ قَالَ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ عَنْ عُقَيْلٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ عَائِشَةَ أُمِّ الْمُؤْمِنِينَ أَنَّهَا قَالَتْأَوَّلُ مَا بُدِئَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ الْوَحْيِ الرُّؤْيَا الصَّالِحَةُ فِي النَّوْمِ فَكَانَ لَا يَرَى رُؤْيَا إِلَّا جَاءَتْ مِثْلَ فَلَقِ الصُّبْحِ ثُمَّ حُبِّبَ إِلَيْهِ الْخَلَاءُ وَكَانَ يَخْلُو بِغَارِ حِرَاءٍ فَيَتَحَنَّثُ فِيهِ وَهُوَ التَّعَبُّدُ اللَّيَالِيَ ذَوَاتِ الْعَدَدِ قَبْلَ أَنْ يَنْزِعَ إِلَى أَهْلِهِ وَيَتَزَوَّدُ لِذَلِكَ ثُمَّ يَرْجِعُ إِلَى خَدِيجَةَ فَيَتَزَوَّدُ لِمِثْلِهَا حَتَّى جَاءَهُ الْحَقُّ وَهُوَ فِي غَارِ حِرَاءٍ فَجَاءَهُ الْمَلَكُ فَقَالَ اقْرَأْ قَالَ مَا أَنَا بِقَارِئٍ قَالَ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي حَتَّى بَلَغَ مِنِّي الْجَهْدَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ اقْرَأْ قُلْتُ مَا أَنَا بِقَارِئٍ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي الثَّانِيَةَ حَتَّى بَلَغَ مِنِّي الْجَهْدَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ اقْرَأْ فَقُلْتُ مَا أَنَا بِقَارِئٍ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي الثَّالِثَةَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ{ اقْرَأْ بِاسْمِ رَبِّكَ الَّذِي خَلَقَ خَلَقَ الْإِنْسَانَ مِنْ عَلَقٍ اقْرَأْ وَرَبُّكَ الْأَكْرَمُ }فَرَجَعَ بِهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَرْجُفُ فُؤَادُهُ فَدَخَلَ عَلَى خَدِيجَةَ بِنْتِ خُوَيْلِدٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا فَقَالَ زَمِّلُونِي زَمِّلُونِي فَزَمَّلُوهُ حَتَّى ذَهَبَ عَنْهُ الرَّوْعُ فَقَالَ لِخَدِيجَةَ وَأَخْبَرَهَا الْخَبَرَ لَقَدْ خَشِيتُ عَلَى نَفْسِي فَقَالَتْ خَدِيجَةُ كَلَّا وَاللَّهِ مَا يُخْزِيكَ اللَّهُ أَبَدًا إِنَّكَ لَتَصِلُ الرَّحِمَ وَتَحْمِلُ الْكَلَّ وَتَكْسِبُ الْمَعْدُومَ وَتَقْرِي الضَّيْفَ وَتُعِينُ عَلَى نَوَائِبِ الْحَقِّ فَانْطَلَقَتْ بِهِ خَدِيجَةُ حَتَّى أَتَتْ بِهِ وَرَقَةَ بْنَ نَوْفَلِ بْنِ أَسَدِ بْنِ عَبْدِ الْعُزَّى ابْنَ عَمِّ خَدِيجَةَ وَكَانَ امْرَأً قَدْ تَنَصَّرَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ وَكَانَ يَكْتُبُ الْكِتَابَ الْعِبْرَانِيَّ فَيَكْتُبُ مِنْ الْإِنْجِيلِ بِالْعِبْرَانِيَّةِ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَكْتُبَ وَكَانَ شَيْخًا كَبِيرًا قَدْ عَمِيَ فَقَالَتْ لَهُ خَدِيجَةُ يَا ابْنَ عَمِّ اسْمَعْ مِنْ ابْنِ أَخِيكَ فَقَالَ لَهُ وَرَقَةُ يَا ابْنَ أَخِي مَاذَا تَرَى فَأَخْبَرَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَبَرَ مَا رَأَى فَقَالَ لَهُ وَرَقَةُ هَذَا النَّامُوسُ الَّذِي نَزَّلَ اللَّهُ عَلَى مُوسَى يَا لَيْتَنِي فِيهَا جَذَعًا لَيْتَنِي أَكُونُ حَيًّا إِذْ يُخْرِجُكَ قَوْمُكَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَوَمُخْرِجِيَّ هُمْ قَالَ نَعَمْ لَمْ يَأْتِ رَجُلٌ قَطُّ بِمِثْلِ مَا جِئْتَ بِهِ إِلَّا عُودِيَ وَإِنْ يُدْرِكْنِي يَوْمُكَ أَنْصُرْكَ نَصْرًا مُؤَزَّرًا ثُمَّ لَمْ يَنْشَبْ وَرَقَةُ أَنْ تُوُفِّيَ وَفَتَرَ الْوَحْيُقَالَ ابْنُ شِهَابٍ وَأَخْبَرَنِي أَبُو سَلَمَةَ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ أَنَّ جَابِرَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ الْأَنْصَارِيَّ قَالَ وَهُوَ يُحَدِّثُ عَنْ فَتْرَةِ الْوَحْيِ فَقَالَ فِي حَدِيثِهِ بَيْنَا أَنَا أَمْشِي إِذْ سَمِعْتُ صَوْتًا مِنْ السَّمَاءِ فَرَفَعْتُ بَصَرِي فَإِذَا الْمَلَكُ الَّذِي جَاءَنِي بِحِرَاءٍ جَالِسٌ عَلَى كُرْسِيٍّ بَيْنَ السَّمَاءِ وَالْأَرْضِ فَرُعِبْتُ مِنْهُ فَرَجَعْتُ فَقُلْتُ زَمِّلُونِي زَمِّلُونِي فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى{ يَا أَيُّهَا الْمُدَّثِّرُ قُمْ فَأَنْذِرْ إِلَى قَوْلِهِ وَالرُّجْزَ فَاهْجُرْ }فَحَمِيَ الْوَحْيُ وَتَتَابَعَ تَابَعَهُ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ يُوسُفَ وَأَبُو صَالِحٍ وَتَابَعَهُ هِلَالُ بْنُ رَدَّادٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ وَقَالَ يُونُسُ وَمَعْمَرٌ بَوَادِرُهُ
Mums [Yahya bin Bukair] sakė: „Mums [Al Laits], ['Uqail], [Ibn Shihab], ['Urwah bin Az Zubair], [Aisyah] – mu'mininų motinos – papasakojo, kad ji sakė: „Apreiškimo, kuris atėjo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, pradžia buvo tikras sapnas miegant. Ir Jis nesapnuoja, nebent tai ateina kaip aušros šviesa.“ Tada jis buvo palaimintas meile vienatvei, todėl pasirinko Hiro olą ir ją ištvėrė, būtent kurį laiką meldėsi naktį, prieš grįždamas pas savo šeimą, kad pasiruoštų atsargų išgyvenimui. Tada jis sutiko Khadiją, kad pasiruoštų atsargų. Kol galiausiai Al Haq atėjo, kai jis buvo Hiro oloje, atėjo angelas ir paklausė: „Skaityti?“ Jis atsakė: „Aš nemoku skaityti“. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paaiškino: „Taigi angelas mane sugriebė, labai stipriai apkabino, tada paleido ir vėl tarė: „Skaityk!“ Jis atsakė: „Negaliu skaityti“. Taigi angelas mane sugriebė, labai stipriai apkabino, tada paleido ir vėl tarė: „Skaityk!“ Jis atsakė: „Negaliu skaityti“. Angelas vėl mane sugriebė, trečią kartą labai stipriai apkabino, tada paleido ir vėl tarė: „Skaityk, paminėdamas savo Dievo, kuris sukūrė, vardą. Jis sukūrė žmones iš kraujo krešulio. Skaityk, ir tavo Viešpats yra Maloningiausias...“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) grįžo pas savo šeimą su apreiškimo žodžiais nerimastingai. Jis sutiko Khadiją bint Khawailidh ir tarė: „Uždenk mane, uždenk mane!“. Jis buvo apgaubtas, kol prarado baimę. Tada jis papasakojo Khadijai, kas nutiko: „Aš nerimauju dėl savęs“. Taigi Khadija tarė: „Prisiekiu Alachu, Alachas tau nepakenks amžinai, nes tu esi žmogus, kuris tęsia draugystę“. Tada Khadija pakvietė jį susitikti su Waroqoh bin Naufal bin Asad bin Abdul 'Uzza, Khadijos dėdės, kuris buvo krikščionis Jahiliyyah eroje, sūnumi. Jis taip pat rašė knygas hebrajų kalba ir, Alacho leidimu, parašė Bibliją hebrajų kalba. Tuo metu Waroqoh buvo senas ir jo akys buvo aklos. Khadija tarė: „O mano dėdės sūnau, klausyk, ką sako tavo brolio sūnus“. Waroqoh tarė: „O mano brolio sūnau, ką tu patyrei?“. Taigi Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam papasakojo, kas jam nutiko. Waroqoh tarė: „Tai yra Namusas, kaip Alachas kartą apreiškė Mozei. O, norėčiau, kad būčiau dar jaunas ir vis dar gyvas, kai jus išvijo jūsų žmonės“. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam paklausė: „Ar jie mane išmes?“ Waroqoh atsakė: „Taip. Nes niekas neateis su tuo, ką atnešate, nebent jiems bus pakenkta – jie taps priešais.“ Jei būčiau buvęs šalia to įvykio metu, būčiau jums padėjęs kiek galėdamas. Waroqoh nepatyrė įvykio, kuriuo tikėjo, nes mirė anksčiau, per apreiškimo fatroh – tuštumą. [Ibn Syihab] sakė; pranešė man [Abu Salamah bin Abdurrahman], kad [Jabir bin Abdullah Al Anshari] kalbėjo apie apreiškimo tuštumą, kaip pasakojo Alacho Pasiuntinys shallallahu 'alaihi wasallam: „Eidamas išgirdau balsą iš dangaus, pažvelgiau į jį ir tai buvo Angelas, kuris atėjo pas mane Hiro oloje, sėdėdamas ant kėdės tarp dangaus ir žemės. Aš išsigandau ir grįžau namo, ir pasakiau: „Uždenkite mane. Uždenkite mane.“ Taigi Alachas Ta'ala apreiškė apreiškimą: „O jūs, kurie esate apgaubti iki Alacho žodžio ir palikite stabus.“ Nuo tada apreiškimas toliau nuolat siunčiamas.“ Šį hadisą taip pat perdavė [Abdullah bin Yusuf] ir [Abu Salih], taip pat [Hilal bin Raddad] iš [Az Zuhri]. Ir [Yunus] pasakė; ir [Ma'mar] sutiko, kad gavo jį iš Az Zuhri.
Hadith
Imam Bukhari : 4
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَاعِيلَ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ قَالَ حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ أَبِي عَائِشَةَ قَالَ حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ جُبَيْرٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍفِي قَوْلِهِ تَعَالَى{ لَا تُحَرِّكْ بِهِ لِسَانَكَ لِتَعْجَلَ بِهِ }قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُعَالِجُ مِنْ التَّنْزِيلِ شِدَّةً وَكَانَ مِمَّا يُحَرِّكُ شَفَتَيْهِ فَقَالَ ابْنُ عَبَّاسٍ فَأَنَا أُحَرِّكُهُمَا لَكُمْ كَمَا كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُحَرِّكُهُمَا وَقَالَ سَعِيدٌ أَنَا أُحَرِّكُهُمَا كَمَا رَأَيْتُ ابْنَ عَبَّاسٍ يُحَرِّكُهُمَا فَحَرَّكَ شَفَتَيْهِ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى{ لَا تُحَرِّكْ بِهِ لِسَانَكَ لِتَعْجَلَ بِهِ إِنَّ عَلَيْنَا جَمْعَهُ وَقُرْآنَهُ }قَالَ جَمْعُهُ لَكَ فِي صَدْرِكَ وَتَقْرَأَهُ{ فَإِذَا قَرَأْنَاهُ فَاتَّبِعْ قُرْآنَهُ }قَالَ فَاسْتَمِعْ لَهُ وَأَنْصِتْ{ ثُمَّ إِنَّ عَلَيْنَا بَيَانَهُ }ثُمَّ إِنَّ عَلَيْنَا أَنْ تَقْرَأَهُ فَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعْدَ ذَلِكَ إِذَا أَتَاهُ جِبْرِيلُ اسْتَمَعَ فَإِذَا انْطَلَقَ جِبْرِيلُ قَرَأَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَمَا قَرَأَهُ
Mums [Musa bin Ismail] pasakė, jis pasakė, Jis mums [Abu 'Awanah] pasakė, kad Jis mums [Musa bin Abu Aisyah] pasakė, Jis mums [Sa'id bin Jubair] pasakė iš [Ibn 'Abbas] apie Alacho žodžius: „Nejudinkite savo liežuvio skaitydami Koraną, nes greitai norėsite jį įvaldyti“. Ibn 'Abbas pasakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) labai stipriai norėjo įsiminti tai, kas buvo apreikšta – Koraną – ir judino savo lūpas“. Ibn 'Abbas pasakė: „Aš judinsiu savo lūpas, kad jums tai perskaityčiau, kaip Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) darė man“. Sa'id pasakė: „Ir aš judinsiu savo lūpas, kad jums tai perskaityčiau, kaip mačiau Ibn 'Abbas tai darant“. Taigi Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pajudino lūpas. Tada nužengė Alacho žodis: „Nejudinkite savo liežuvio skaityti Korano, nes greitai jį įvaldysite. Iš tiesų, Mūsų sąskaita yra surinkti juos jūsų krūtinėje ir padaryti jus protingus juos skaitant.“ Tai reiškia, kad Alachas surenka juos jūsų krūtinėje, kad įsimintumėte, o tada jūs juos skaitote: „Kai Mes baigsime skaityti, sekite skaitymą“. Tai reiškia: „Klausykitės ir tylėkite“. Tada Alachas tarė: „Tada, iš tiesų, Mūsų pareiga yra tai paaiškinti. Tai reiškia: „Ir mūsų pareiga yra tai deklamuoti“. Ir Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) nuo to laiko, kai pas jį atėjo Džibrilas 'Alaihis Salam, jis jo klausėsi. Ir kai Džibrilas 'Alaihisas Salamas buvo išvykęs, pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam perskaitė jį savo kompanionams, kaip Džibrilas 'Alaihisas Salamas jam perskaitė sallallaahu 'alaihi wasallam
Hadith
Imam Bukhari : 5
حَدَّثَنَا عَبْدَانُ قَالَ أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ قَالَ أَخْبَرَنَا يُونُسُ عَنْ الزُّهْرِيِّ ح و حَدَّثَنَا بِشْرُ بْنُ مُحَمَّدٍ قَالَ أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ قَالَ أَخْبَرَنَا يُونُسُ وَمَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ نَحْوَهُ قَالَ أَخْبَرَنِي عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَجْوَدَ النَّاسِ وَكَانَ أَجْوَدُ مَا يَكُونُ فِي رَمَضَانَ حِينَ يَلْقَاهُ جِبْرِيلُ وَكَانَ يَلْقَاهُ فِي كُلِّ لَيْلَةٍ مِنْ رَمَضَانَ فَيُدَارِسُهُ الْقُرْآنَ فَلَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَجْوَدُ بِالْخَيْرِ مِنْ الرِّيحِ الْمُرْسَلَةِ
[Abdanas] mums pasakė, [Abdullah] mums pasakė [Yunusui] iš [Az Zuhri] ir tuo pačiu pasakojimu mums taip pat pasakė [Bisyir bin Muhammadui], [Abdullah] mums pasakė, [Yunusui] ir [Ma'marui] iš [Az Zuhri], kaip sakė kiti, mums pasakė [Ubaidullah bin Abdullah] iš [Ibn 'Abbaso], kad Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam buvo švelniausias žmogus, ypač Ramadlano mėnesį, kai jį sutiko angelas Džibril 'Alaihis Salam, ir būtent Džibril 'Alaihis Salam ateidavo pas jį kiekvieną Ramadlano mėnesio naktį, kur Džibril 'Alaihis Salam mokė Korano. Iš tiesų, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam buvo daug švelnesnis už pučiantį vėją.
Hadith
Imam Bukhari : 6
حَدَّثَنَا أَبُو الْيَمَانِ الْحَكَمُ بْنُ نَافِعٍ قَالَ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ بْنِ مَسْعُودٍ أَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عَبَّاسٍ أَخْبَرَهُ أَنَّ أَبَا سُفْيَانَ بْنَ حَرْبٍ أَخْبَرَهُأَنَّ هِرَقْلَ أَرْسَلَ إِلَيْهِ فِي رَكْبٍ مِنْ قُرَيْشٍ وَكَانُوا تِجَارًا بِالشَّأْمِ فِي الْمُدَّةِ الَّتِي كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَادَّ فِيهَا أَبَا سُفْيَانَ وَكُفَّارَ قُرَيْشٍ فَأَتَوْهُ وَهُمْ بِإِيلِيَاءَ فَدَعَاهُمْ فِي مَجْلِسِهِ وَحَوْلَهُ عُظَمَاءُ الرُّومِ ثُمَّ دَعَاهُمْ وَدَعَا بِتَرْجُمَانِهِ فَقَالَ أَيُّكُمْ أَقْرَبُ نَسَبًا بِهَذَا الرَّجُلِ الَّذِي يَزْعُمُ أَنَّهُ نَبِيٌّ فَقَالَ أَبُو سُفْيَانَ فَقُلْتُ أَنَا أَقْرَبُهُمْ نَسَبًا فَقَالَ أَدْنُوهُ مِنِّي وَقَرِّبُوا أَصْحَابَهُ فَاجْعَلُوهُمْ عِنْدَ ظَهْرِهِ ثُمَّ قَالَ لِتَرْجُمَانِهِ قُلْ لَهُمْ إِنِّي سَائِلٌ هَذَا عَنْ هَذَا الرَّجُلِ فَإِنْ كَذَبَنِي فَكَذِّبُوهُ فَوَاللَّهِ لَوْلَا الْحَيَاءُ مِنْ أَنْ يَأْثِرُوا عَلَيَّ كَذِبًا لَكَذَبْتُ عَنْهُ ثُمَّ كَانَ أَوَّلَ مَا سَأَلَنِي عَنْهُ أَنْ قَالَ كَيْفَ نَسَبُهُ فِيكُمْ قُلْتُ هُوَ فِينَا ذُو نَسَبٍ قَالَ فَهَلْ قَالَ هَذَا الْقَوْلَ مِنْكُمْ أَحَدٌ قَطُّ قَبْلَهُ قُلْتُ لَا قَالَ فَهَلْ كَانَ مِنْ آبَائِهِ مِنْ مَلِكٍ قُلْتُ لَا قَالَ فَأَشْرَافُ النَّاسِ يَتَّبِعُونَهُ أَمْ ضُعَفَاؤُهُمْ فَقُلْتُ بَلْ ضُعَفَاؤُهُمْ قَالَ أَيَزِيدُونَ أَمْ يَنْقُصُونَ قُلْتُ بَلْ يَزِيدُونَ قَالَ فَهَلْ يَرْتَدُّ أَحَدٌ مِنْهُمْ سَخْطَةً لِدِينِهِ بَعْدَ أَنْ يَدْخُلَ فِيهِ قُلْتُ لَا قَالَ فَهَلْ كُنْتُمْ تَتَّهِمُونَهُ بِالْكَذِبِ قَبْلَ أَنْ يَقُولَ مَا قَالَ قُلْتُ لَا قَالَ فَهَلْ يَغْدِرُ قُلْتُ لَا وَنَحْنُ مِنْهُ فِي مُدَّةٍ لَا نَدْرِي مَا هُوَ فَاعِلٌ فِيهَا قَالَ وَلَمْ تُمْكِنِّي كَلِمَةٌ أُدْخِلُ فِيهَا شَيْئًا غَيْرُ هَذِهِ الْكَلِمَةِ قَالَ فَهَلْ قَاتَلْتُمُوهُ قُلْتُ نَعَمْ قَالَ فَكَيْفَ كَانَ قِتَالُكُمْ إِيَّاهُ قُلْتُ الْحَرْبُ بَيْنَنَا وَبَيْنَهُ سِجَالٌ يَنَالُ مِنَّا وَنَنَالُ مِنْهُ قَالَ مَاذَا يَأْمُرُكُمْ قُلْتُ يَقُولُ اعْبُدُوا اللَّهَ وَحْدَهُ وَلَا تُشْرِكُوا بِهِ شَيْئًا وَاتْرُكُوا مَا يَقُولُ آبَاؤُكُمْ وَيَأْمُرُنَا بِالصَّلَاةِ وَالزَّكَاةِ وَالصِّدْقِ وَالْعَفَافِ وَالصِّلَةِ فَقَالَ لِلتَّرْجُمَانِ قُلْ لَهُ سَأَلْتُكَ عَنْ نَسَبِهِ فَذَكَرْتَ أَنَّهُ فِيكُمْ ذُو نَسَبٍ فَكَذَلِكَ الرُّسُلُ تُبْعَثُ فِي نَسَبِ قَوْمِهَا وَسَأَلْتُكَ هَلْ قَالَ أَحَدٌ مِنْكُمْ هَذَا الْقَوْلَ فَذَكَرْتَ أَنْ لَا فَقُلْتُ لَوْ كَانَ أَحَدٌ قَالَ هَذَا الْقَوْلَ قَبْلَهُ لَقُلْتُ رَجُلٌ يَأْتَسِي بِقَوْلٍ قِيلَ قَبْلَهُ وَسَأَلْتُكَ هَلْ كَانَ مِنْ آبَائِهِ مِنْ مَلِكٍ فَذَكَرْتَ أَنْ لَا قُلْتُ فَلَوْ كَانَ مِنْ آبَائِهِ مِنْ مَلِكٍ قُلْتُ رَجُلٌ يَطْلُبُ مُلْكَ أَبِيهِ وَسَأَلْتُكَ هَلْ كُنْتُمْ تَتَّهِمُونَهُ بِالْكَذِبِ قَبْلَ أَنْ يَقُولَ مَا قَالَ فَذَكَرْتَ أَنْ لَا فَقَدْ أَعْرِفُ أَنَّهُ لَمْ يَكُنْ لِيَذَرَ الْكَذِبَ عَلَى النَّاسِ وَيَكْذِبَ عَلَى اللَّهِ وَسَأَلْتُكَ أَشْرَافُ النَّاسِ اتَّبَعُوهُ أَمْ ضُعَفَاؤُهُمْ فَذَكَرْتَ أَنَّ ضُعَفَاءَهُمْ اتَّبَعُوهُ وَهُمْ أَتْبَاعُ الرُّسُلِ وَسَأَلْتُكَ أَيَزِيدُونَ أَمْ يَنْقُصُونَ فَذَكَرْتَ أَنَّهُمْ يَزِيدُونَ وَكَذَلِكَ أَمْرُ الْإِيمَانِ حَتَّى يَتِمَّ وَسَأَلْتُكَ أَيَرْتَدُّ أَحَدٌ سَخْطَةً لِدِينِهِ بَعْدَ أَنْ يَدْخُلَ فِيهِ فَذَكَرْتَ أَنْ لَا وَكَذَلِكَ الْإِيمَانُ حِينَ تُخَالِطُ بَشَاشَتُهُ الْقُلُوبَ وَسَأَلْتُكَ هَلْ يَغْدِرُ فَذَكَرْتَ أَنْ لَا وَكَذَلِكَ الرُّسُلُ لَا تَغْدِرُ وَسَأَلْتُكَ بِمَا يَأْمُرُكُمْ فَذَكَرْتَ أَنَّهُ يَأْمُرُكُمْ أَنْ تَعْبُدُوا اللَّهَ وَلَا تُشْرِكُوا بِهِ شَيْئًا وَيَنْهَاكُمْ عَنْ عِبَادَةِ الْأَوْثَانِ وَيَأْمُرُكُمْ بِالصَّلَاةِ وَالصِّدْقِ وَالْعَفَافِ فَإِنْ كَانَ مَا تَقُولُ حَقًّا فَسَيَمْلِكُ مَوْضِعَ قَدَمَيَّ هَاتَيْنِ وَقَدْ كُنْتُ أَعْلَمُ أَنَّهُ خَارِجٌ لَمْ أَكُنْ أَظُنُّ أَنَّهُ مِنْكُمْ فَلَوْ أَنِّي أَعْلَمُ أَنِّي أَخْلُصُ إِلَيْهِ لَتَجَشَّمْتُ لِقَاءَهُ وَلَوْ كُنْتُ عِنْدَهُ لَغَسَلْتُ عَنْ قَدَمِهِ ثُمَّ دَعَا بِكِتَابِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الَّذِي بَعَثَ بِهِ دِحْيَةُ إِلَى عَظِيمِ بُصْرَى فَدَفَعَهُ إِلَى هِرَقْلَ فَقَرَأَهُ فَإِذَا فِيهِ بِسْمِ اللَّهِ الرَّحْمَنِ الرَّحِيمِ مِنْ مُحَمَّدٍ عَبْدِ اللَّهِ وَرَسُولِهِ إِلَى هِرَقْلَ عَظِيمِ الرُّومِ سَلَامٌ عَلَى مَنْ اتَّبَعَ الْهُدَى أَمَّا بَعْدُ فَإِنِّي أَدْعُوكَ بِدِعَايَةِ الْإِسْلَامِ أَسْلِمْ تَسْلَمْ يُؤْتِكَ اللَّهُ أَجْرَكَ مَرَّتَيْنِ فَإِنْ تَوَلَّيْتَ فَإِنَّ عَلَيْكَ إِثْمَ الْأَرِيسِيِّينَ وَ{ يَا أَهْلَ الْكِتَابِ تَعَالَوْا إِلَى كَلِمَةٍ سَوَاءٍ بَيْنَنَا وَبَيْنَكُمْ أَنْ لَا نَعْبُدَ إِلَّا اللَّهَ وَلَا نُشْرِكَ بِهِ شَيْئًا وَلَا يَتَّخِذَ بَعْضُنَا بَعْضًا أَرْبَابًا مِنْ دُونِ اللَّهِ فَإِنْ تَوَلَّوْا فَقُولُوا اشْهَدُوا بِأَنَّا مُسْلِمُونَ }قَالَ أَبُو سُفْيَانَ فَلَمَّا قَالَ مَا قَالَ وَفَرَغَ مِنْ قِرَاءَةِ الْكِتَابِ كَثُرَ عِنْدَهُ الصَّخَبُ وَارْتَفَعَتْ الْأَصْوَاتُ وَأُخْرِجْنَا فَقُلْتُ لِأَصْحَابِي حِينَ أُخْرِجْنَا لَقَدْ أَمِرَ أَمْرُ ابْنِ أَبِي كَبْشَةَ إِنَّهُ يَخَافُهُ مَلِكُ بَنِي الْأَصْفَرِ فَمَا زِلْتُ مُوقِنًا أَنَّهُ سَيَظْهَرُ حَتَّى أَدْخَلَ اللَّهُ عَلَيَّ الْإِسْلَامَ وَكَانَ ابْنُ النَّاظُورِ صَاحِبُ إِيلِيَاءَ وَهِرَقْلَ سُقُفًّا عَلَى نَصَارَى الشَّأْمِ يُحَدِّثُ أَنَّ هِرَقْلَ حِينَ قَدِمَ إِيلِيَاءَ أَصْبَحَ يَوْمًا خَبِيثَ النَّفْسِ فَقَالَ بَعْضُ بَطَارِقَتِهِ قَدْ اسْتَنْكَرْنَا هَيْئَتَكَ قَالَ ابْنُ النَّاظُورِ وَكَانَ هِرَقْلُ حَزَّاءً يَنْظُرُ فِي النُّجُومِ فَقَالَ لَهُمْ حِينَ سَأَلُوهُ إِنِّي رَأَيْتُ اللَّيْلَةَ حِينَ نَظَرْتُ فِي النُّجُومِ مَلِكَ الْخِتَانِ قَدْ ظَهَرَ فَمَنْ يَخْتَتِنُ مِنْ هَذِهِ الْأُمَّةِ قَالُوا لَيْسَ يَخْتَتِنُ إِلَّا الْيَهُودُ فَلَا يُهِمَّنَّكَ شَأْنُهُمْ وَاكْتُبْ إِلَى مَدَايِنِ مُلْكِكَ فَيَقْتُلُوا مَنْ فِيهِمْ مِنْ الْيَهُودِ فَبَيْنَمَا هُمْ عَلَى أَمْرِهِمْ أُتِيَ هِرَقْلُ بِرَجُلٍ أَرْسَلَ بِهِ مَلِكُ غَسَّانَ يُخْبِرُ عَنْ خَبَرِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا اسْتَخْبَرَهُ هِرَقْلُ قَالَ اذْهَبُوا فَانْظُرُوا أَمُخْتَتِنٌ هُوَ أَمْ لَا فَنَظَرُوا إِلَيْهِ فَحَدَّثُوهُ أَنَّهُ مُخْتَتِنٌ وَسَأَلَهُ عَنْ الْعَرَبِ فَقَالَ هُمْ يَخْتَتِنُونَ فَقَالَ هِرَقْلُ هَذَا مُلْكُ هَذِهِ الْأُمَّةِ قَدْ ظَهَرَ ثُمَّ كَتَبَ هِرَقْلُ إِلَى صَاحِبٍ لَهُ بِرُومِيَةَ وَكَانَ نَظِيرَهُ فِي الْعِلْمِ وَسَارَ هِرَقْلُ إِلَى حِمْصَ فَلَمْ يَرِمْ حِمْصَ حَتَّى أَتَاهُ كِتَابٌ مِنْ صَاحِبِهِ يُوَافِقُ رَأْيَ هِرَقْلَ عَلَى خُرُوجِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَنَّهُ نَبِيٌّ فَأَذِنَ هِرَقْلُ لِعُظَمَاءِ الرُّومِ فِي دَسْكَرَةٍ لَهُ بِحِمْصَ ثُمَّ أَمَرَ بِأَبْوَابِهَا فَغُلِّقَتْ ثُمَّ اطَّلَعَ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ الرُّومِ هَلْ لَكُمْ فِي الْفَلَاحِ وَالرُّشْدِ وَأَنْ يَثْبُتَ مُلْكُكُمْ فَتُبَايِعُوا هَذَا النَّبِيَّ فَحَاصُوا حَيْصَةَ حُمُرِ الْوَحْشِ إِلَى الْأَبْوَابِ فَوَجَدُوهَا قَدْ غُلِّقَتْ فَلَمَّا رَأَى هِرَقْلُ نَفْرَتَهُمْ وَأَيِسَ مِنْ الْإِيمَانِ قَالَ رُدُّوهُمْ عَلَيَّ وَقَالَ إِنِّي قُلْتُ مَقَالَتِي آنِفًا أَخْتَبِرُ بِهَا شِدَّتَكُمْ عَلَى دِينِكُمْ فَقَدْ رَأَيْتُ فَسَجَدُوا لَهُ وَرَضُوا عَنْهُ فَكَانَ ذَلِكَ آخِرَ شَأْنِ هِرَقْلَرَوَاهُ صَالِحُ بْنُ كَيْسَانَ وَيُونُسُ وَمَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ
Jis mums pasakė [Abu Al Yaman Al Hakam bin Nafi'], sakė jis, jis mums pasakė [Syu'aib] iš [Az Zuhri] man pasakė [Ubaidullah bin Abdullah bin 'Utbah bin Mas'ud], kad [Abdullah bin 'Abbas] jam pasakė, kad [Abu Sufyan bin Harb] jam pasakė; kad Heraklijus priėmė Kureištų prekybininkų grupę, kuri tuo metu, kai įsigaliojo susitarimas tarp Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam ir Abu Sufyan bei Kureištų neištikimybių, buvo prekybos ekspedicijoje į Sirijos žemę. Kai jie sustojo Ilijoje, jie susitiko su Heraklijumi, Heraklijaus kvietimu būti pakviestiems dialogui jo susirinkime, kurio metu Heraklijus buvo kartu su Romos dignitoriais. Heraklijus kalbėjosi su jais per vertėją. Heraklijus paklausė: „Kuris iš jūsų yra artimiausiai susijęs su asmeniu, kuris tvirtina esąs Pranašas?“ Abu Sufyan pasakė; Taigi aš atsakiau: „Aš esu tas, kuris turi artimiausius šeimos ryšius su juo“. Heraklis tarė: „Atveskite jį arčiau manęs ir jo draugų“. Taigi jie pastatė Kuraišus už Abu Sufiano. Tada Heraklis per savo vertėją tarė: „Pasakyk jam, kad aš jo klausiau apie vyrą, kuris tvirtino esąs pranašas. Jei jis man meluoja, tai ir tu turi meluoti jam“. Prisiekiu Alachu, jei ne gėda dėl kaltinimų melu, kuriuos jie man mestų, būčiau jam melavęs“. Abu Sufianas tarė: „Taigi pirmas dalykas, kurio jis manęs paklausė apie jį – pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) – buvo: „kokia jo giminės padėtis tarp jūsų?“ Aš atsakiau: „Jis yra geros – kilmingos – giminės“. Jis vėl paklausė: „Ar kas nors kitas tai sakė prieš jį?“ Aš atsakiau: „Nieko“. Jis vėl paklausė: „Ar jo tėvas yra karalius?“ Aš atsakiau: „Ne“. „Ar tie, kurie jį seka, yra aukšto rango žmonės, ar žemesni?“ Aš atsakiau: „Net ir tie, kurie jį seka, yra žemesni žmonės.“ Jis vėl paklausė: „Ar pasekėjų daugėja, ar mažėja?“ Aš atsakiau: „Daugėja.“ Jis vėl paklausė: „Ar kas nors atsimetė nuo tikėjimo, nes buvo supykęs ant savo religijos?“ Aš atsakiau: „Nieko“. Jis vėl paklausė: „Ar kada nors radote jį meluojantį prieš pasakydamas tai, ką pasakė?“ Aš atsakiau: „Niekada“. Jis vėl paklausė: „Ar jis kada nors sukčiavo?“ Aš atsakiau: „Niekada. Kai mes su juo leisdavome laiką, jis niekada to nedarė.“ Abu Sufyanas pasakė: „Aš negaliu perteikti nieko kito, išskyrus tokius žodžius.“ Jis vėl paklausė: „Ar jūs su juo kovojate?“ Aš atsakiau: „Taip“. Jis vėl paklausė: „Kaip baigėsi karas?“ Aš atsakiau: „Karas tarp mūsų ir jo yra labai stiprus. Kartais jis mus muša, kartais mes jį.“ Jis vėl paklausė: „Ką jis jums įsakė daryti?“ Aš atsakiau: „Jis mums įsakė: „Garbinkite Alachą su Juo nieko nesiedami ir atsisakykite to, ką sakė jūsų protėviai.“ Jis taip pat įsakė mums pradėti maldą, mokėti zakatą, kalbėti tiesą, atleisti vienas kitam ir palaikyti giminystę.“ Tada Heraklis tarė savo vertėjui: „Pasakyk jam, aš klausiau tavęs apie vyro kilmę, ir tu man pasakei, kad jis kilmingos kilmės. Jis taip pat buvo auginamas tarp savo tautos palikuonių. Aš paklausiau tavęs, ar kas nors anksčiau sakė tai, ką sakė jis, ir tu pasakei „ne“. Jei kas nors būtų tai sakęs anksčiau, būčiau palaikęs jį mėgdžiojančiu tą, kuris anksčiau sakė tą patį. Aš taip pat paklausiau tavęs, ar kuris nors iš jo tėvų buvo kilęs iš karališkos kilmės, ir tu pasakei „ne“. Pasakiau, kad jei jo tėvai būtų kilę iš karališkos kilmės, jis būtų reikalavęs savo tėvo karalystės. Aš taip pat paklausiau tavęs, ar kada nors radai jį meluojantį prieš tai, kai jis pasakė tai, ką sakė, ir tu pasakei „ne“. Suprantu, kad jei jis net nedrįso meluoti žmonėms, jau nekalbant apie Alachą.“ „Ir aš taip pat jūsų klausiau: ar tie, kurie jį seka, yra kilnūs, ar paprasti?“ Jūs atsakėte tiems, kurie jį sekė. Iš tiesų, jie yra Pranašo pasekėjai. Aš taip pat klausiau jūsų, ar pasekėjų skaičius didėjo, ar mažėjo, jūs atsakėte, kad didėjo. Ir taip yra su tikėjimu, kol jis tampa tobulas. Aš taip pat klausiau jūsų, ar kas nors atsimetė nuo tikėjimo, nes buvo supykęs ant savo religijos. Jūs atsakėte „ne“. Ir toks yra tikėjimas, kai jis auga ir auga širdyje. Aš taip pat klausiau jūsų, ar jis kada nors buvo apgaudinėjamas, jūs atsakėte „niekada“. Ir štai kaip apaštalai negalėjo apgaudinėti. Aš taip pat klausiau jūsų, ką jis jums liepė daryti, jūs atsakėte, kad jis liepė jums garbinti Alachą, nieko su Juo nesiejant, ir uždraudė jums garbinti stabus, jis taip pat liepė jums melstis, mokėti zakatą, kalbėti tiesą, atleisti vienas kitam ir palaikyti draugystę. Jei viskas, ką sakote, yra tiesa, jis tikrai valdys karalystę po mano kojomis. Iš tiesų, įtariau, kad jo dabar nėra tarp jūsų. Jei žinočiau, kaip jį sutikti, tikrai stengčiausi jį sutikti, kol, būdamas šalia, nenuplaučiau jam kojų.“ Tada Heraklijus paprašė Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam) laiško, kurį Dihyah atnešė Basros valdovams. Jis padavė jį Heraklijui, šis perskaitė ir jame buvo parašyta: „Bismillahir rahmanir rahim. Nuo Muhammado, Alacho tarno ir Jo Pasiuntinio, Heraklijui, Romos valdove, ramybė tam, kuris seka vedimu.“ Taigi, kviečiu jus islamo kvietimu; priimkite islamą, tada būsite saugūs, Alachas duos jums dvigubą atlygį. Bet jei nusigręšite, tuomet nešite savo tautos nuodėmę, ir: „O knygos žmonės, laikykitės žodžio, nutarimo, kad tarp mūsų ir jūsų nėra jokio skirtumo, kad mes garbiname tik Alachą ir nieko su Juo nesiejame, ir kad mes taip pat nepriimame kitų viešpačiais, išskyrus Alachą.“ Jei jie nusigręš, pasakykite jiems: „Liudykite, kad mes esame tie, kurie paklūsta Alachui.“ Abu Sufyanas pasakė: „Po to, kai Heraklis pasakė, ką sakė, ir baigė skaityti laišką, kilo sujudimas ir garsus triukšmas, todėl jie mus išvijo. Po to, kai buvome išvaryti, pasakiau savo draugams: „Iš tiesų, jis buvo pakviestas į Abu Kabsyah sūnaus reikalą. Heraklis nerimavo dėl Romos imperijos.“ Tuo metu taip pat nerimavau, kad Muhamedas nugalės, kol galiausiai – šis jausmas išnyko po to, kai Alachas privertė mane priimti islamą.“ Ir buvo Ibn An Nazhuras, Ilijos didikas, o Heraklijus buvo krikščionių vyskupas. Jis sakė, kad vieną dieną, kai Heraklijus lankėsi Ilijoje, jis buvo labai sunerimęs ir kai kuriems savo karo vadams pasakė: „Iš tiesų mes neigiame jūsų situaciją.“ Tada Ibn Nazhuras pasakė: „Heraklijus buvo astrologas, kuris visada atkreipdavo dėmesį į žvaigždžių judėjimą. Kartą jis atsakė į kunigų klausimus: „Vieną naktį, stebėdamas žvaigždžių judėjimą, pamačiau, kad gimė chitanų karalius. Kas iš šių žmonių buvo apipjaustytas?“ Atsakykite kunigams: „Vieninteliai žmonės, kurie praktikuoja apipjaustymą, yra žydai, nesijaudinkite dėl žydų. Tiesiog įsakykite visoms savo karalystės šalims, kad tose šalyse esantys žydai būtų nužudyti.“ Tuo metu Bani Ghassano karaliaus pasiuntinys atvedė Heraklijų papasakoti jam apie Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos). Vyrui baigus pasakoti istoriją, Heraklis įsakė jį apžiūrėti, ar jis apipjaustytas. Patikrinus paaiškėjo, kad jis iš tikrųjų buvo juodaodis. Tada žmonės papasakojo Heraklijui. Heraklis paklausė vyro apie kitus arabus, ar jie apipjaustyti, ar ne? Jis atsakė: „Visi arabai yra apipjaustyti“. Heraklis pasakė: „Tai yra Umos karalius, jis tikrai gimė“. Tada Heraklisas išsiuntė laišką draugui Romoje, kurio žinios prilygo Heraklio žinioms, kad papasakotų jam apie pranašo Muhammado (sallallaahu 'alaihi wasallam) gimimą. Tuo tarpu jis tęsė savo kelionę į Himšos šalį, bet prieš atvykdamas į Himšą, jis gavo atsakymą į savo draugo laišką. Jo draugas sutiko su Heraklio nuomone, kad Mahometas gimė ir kad jis iš tiesų buvo pranašas. Tada Heraklis pakvietė Romos pareigūnus atvykti pas jį į Himšą, o kai visi susirinko į susirinkimą, Heraklis įsakė užrakinti visas duris. Tada jis tarė: „O romo tauta, ar jūs visi pasieksite šlovingą pergalę ir pažangą, kol karalystė liks mūsų rankose? Jei norite, pripažinkite Mahometą pranašu!“ Išgirdę šiuos žodžius, jie pabėgo kaip laukiniai asilai, nors visos durys buvo užrakintos. Matydamas tokią situaciją, Heraklis prarado viltį, kad jie patikės Mahometo pranašyste. Tada jis įsakė visiems grįžti į savo vietas ir tarė: „Tiesą sakant, tai, ką ką tik pasakiau, buvo tik tam, kad išbandyčiau jūsų visų tvirtumą. Dabar mačiau tą ryžtą.“ Tada jie nusilenkė prieš Heraklijų ir buvo juo patenkinti. Taip baigiasi Heraklio istorija. Jį perpasakojo [Salih bin Kaisan], [Yunus] ir [Ma'mar] iš [Az Zuhri].
Hadith
Imam Bukhari : 7
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى قَالَ أَخْبَرَنَا حَنْظَلَةُ بْنُ أَبِي سُفْيَانَ عَنْ عِكْرِمَةَ بْنِ خَالِدٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَاقَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بُنِيَ الْإِسْلَامُ عَلَى خَمْسٍ شَهَادَةِ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللَّهِ وَإِقَامِ الصَّلَاةِ وَإِيتَاءِ الزَّكَاةِ وَالْحَجِّ وَصَوْمِ رَمَضَانَ
[Abdullah bin Musa] mums pasakė, kad jis pasakė, kad [Hanzhalah bin Abu Sufyan] iš [Ikrimah bin Khalid] iš [Ibn Umar] pasakė: Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Islamas pastatytas ant penkių pamatų; liudijimas, kad nėra kito dievo, tik Alachas, ir iš tiesų Muhammadas yra Alacho pasiuntinys, nustatantis maldas, mokantis zakatą, hadžą ir pasninkaujantis Ramadano metu“.
Hadith
Imam Bukhari : 8
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ الْجُعْفِيُّ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو عَامِرٍ الْعَقَدِيُّ قَالَ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ بِلَالٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ دِينَارٍ عَنْ أَبِي صَالِحٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ الْإِيمَانُ بِضْعٌ وَسِتُّونَ شُعْبَةً وَالْحَيَاءُ شُعْبَةٌ مِنْ الْإِيمَانِ
Mums [Abdullah bin Muhammad Al Ju'fi] pasakė, jis sakė, mums [Abu 'Amir Al 'Aqadi] pasakė, kad mums [Sulaiman bin Bilal] pasakė [Abdullah bin Dinaro], [Abu Saliho], [Abu Hurairah], iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis sakė: „Tikėjimas turi daugiau nei šešiasdešimt šakų, o gėda yra tikėjimo dalis“.
Hadith
Imam Bukhari : 9
حَدَّثَنَا آدَمُ بْنُ أَبِي إِيَاسٍ قَالَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي السَّفَرِ وَإِسْمَاعِيلَ بْنِ أَبِي خَالِدٍ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَاعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ الْمُسْلِمُ مَنْ سَلِمَ الْمُسْلِمُونَ مِنْ لِسَانِهِ وَيَدِهِ وَالْمُهَاجِرُ مَنْ هَجَرَ مَا نَهَى اللَّهُ عَنْهُقَالَ أَبُو عَبْد اللَّهِ وَقَالَ أَبُو مُعَاوِيَةَ حَدَّثَنَا دَاوُدُ هُوَ ابْنُ أَبِي هِنْدٍ عَنْ عَامِرٍ قَالَ سَمِعْتُ عَبْدَ اللَّهِ يَعْنِي ابْنَ عَمْرٍو عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَقَالَ عَبْدُ الْأَعْلَى عَنْ دَاوُدَ عَنْ عَامِرٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums buvo perduota [Adamas bin Abu Iyasas] sakė: „Mums [Syu'bah] tai perdavė [Abdullah bin Abu As Safaras] ir [Isma'il bin Abu Khalidas] iš [Asy Sya'bi] iš [Abdullah bin 'Amru] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Musulmonas yra tas, kurio žodžiai ir rankos yra saugios musulmonams, o muhadžiras yra tas, kuris atsisako to, ką Alachas uždraudė.“ Abu Abdullah sakė; ir [Abu Mu'awiyyah] sakė: „Mums [Daudas] pasakė, kad jis yra Ibn Hindo sūnus iš ['Amiro] sakė;“ Aš išgirdau [Abdullah], reiškiantį ibn 'Amru, iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, ir pasakiau [Abdul A'laa] iš [Daud] iš ['Amir] iš [Abdullah] iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam
Hadith
Imam Bukhari : 10
حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ الْقُرَشِيُّ قَالَ حَدَّثَنَا أَبِي قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو بُرْدَةَ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي بُرْدَةَ عَنْ أَبِي بُرْدَةَ عَنْ أَبِي مُوسَى رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَقَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ أَيُّ الْإِسْلَامِ أَفْضَلُ قَالَ مَنْ سَلِمَ الْمُسْلِمُونَ مِنْ لِسَانِهِ وَيَدِهِ
Mums [Sa'id bin Yahya bin Sa'id Al Qurasyi] pasakė, kad jis sakė, jog mums [mano tėvas] pasakė, kad mums [Abu Burdah bin Abdullah bin Abu Burdah] iš [Abu Burdah] iš [Abu Musos] pasakė: „O Alacho Pasiuntiny, kuris islamas yra svarbiausias?“ Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam atsakė: „Kas musulmonai yra saugūs nuo savo burnos ir rankų?“
Hadith
Imam Bukhari : 11
حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ خَالِدٍ قَالَ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ عَنْ يَزِيدَ عَنْ أَبِي الْخَيْرِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَاأَنَّ رَجُلًا سَأَلَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيُّ الْإِسْلَامِ خَيْرٌ قَالَ تُطْعِمُ الطَّعَامَ وَتَقْرَأُ السَّلَامَ عَلَى مَنْ عَرَفْتَ وَمَنْ لَمْ تَعْرِفْ
Mums [Amru bin Khalid] pasakė, mums [Al Laits] pasakė iš [Yazid] iš [Abu Al Khair] iš [Abdullah bin 'Amru]; Kažkas paklausė pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam): „Kuris islamas yra geriausias?“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) atsakė: „Jūs duodate maisto, sveikinate žmones, kuriuos pažįstate, ir tuos, kuriuos nepažįstate“.
Hadith
Imam Bukhari : 12
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ قَالَ حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ شُعْبَةَ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ أَنَسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعَنْ حُسَيْنٍ الْمُعَلِّمِ قَالَ حَدَّثَنَا قَتَادَةُ عَنْ أَنَسٍعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا يُؤْمِنُ أَحَدُكُمْ حَتَّى يُحِبَّ لِأَخِيهِ مَا يُحِبُّ لِنَفْسِهِ
Mums papasakojo [Musaddad], mums papasakojo [Yahya] iš [Syu'bah] iš [Qotadah], iš [Anas] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir iš [Husain Al Mu'alim], mums papasakojo [Qotadah] iš [Anas] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis pasakė: „Nė vienas iš jūsų netiki, kol nemyli savo brolio taip, kaip myli save patį“.
Hadith
Imam Bukhari : 13
حَدَّثَنَا أَبُو الْيَمَانِ قَالَ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو الزِّنَادِ عَنْ الْأَعْرَجِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَوَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَا يُؤْمِنُ أَحَدُكُمْ حَتَّى أَكُونَ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِنْ وَالِدِهِ وَوَلَدِهِ
Mums [Abu Al Yamanas] sakė, mums [Syu'aibas] sakė, mums [Abu Az Zanadas] buvo praneštas iš [Al A'raj] iš [Abu Hurairah], kad Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaiminimas tebūnie jam) pasakė: „Taigi, prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, nė vienas iš jūsų netikės, kol nebūsiu mylimas labiau nei jo tėvai ir vaikai“.
Hadith
Imam Bukhari : 14
حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ قَالَ حَدَّثَنَا ابْنُ عُلَيَّةَ عَنْ عَبْدِ الْعَزِيزِ بْنِ صُهَيْبٍ عَنْ أَنَسٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ح و حَدَّثَنَا آدَمُ قَالَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ أَنَسٍ قَالَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا يُؤْمِنُ أَحَدُكُمْ حَتَّى أَكُونَ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِنْ وَالِدِهِ وَوَلَدِهِ وَالنَّاسِ أَجْمَعِينَ
Mums [Ya'qub bin Ibrahim] pasakė, mums [Ibn 'Ulayyah] papasakojo [Abdul 'Aziz bin Shuhaib], iš [Anas], iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam). Ir mums [Adomui] pasakė, mums [Syu'bah] papasakojo [Qotadah], iš [Anas] pasakė. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Nė vienas iš jūsų netikės, kol nemylės labiau nei savo tėvai, savo vaikai ir visa žmonija.“
Hadith
Imam Bukhari : 15
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى قَالَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَهَّابِ الثَّقَفِيُّ قَالَ حَدَّثَنَا أَيُّوبُ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ ثَلَاثٌ مَنْ كُنَّ فِيهِ وَجَدَ حَلَاوَةَ الْإِيمَانِ أَنْ يَكُونَ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِمَّا سِوَاهُمَا وَأَنْ يُحِبَّ الْمَرْءَ لَا يُحِبُّهُ إِلَّا لِلَّهِ وَأَنْ يَكْرَهَ أَنْ يَعُودَ فِي الْكُفْرِ كَمَا يَكْرَهُ أَنْ يُقْذَفَ فِي النَّارِ
Mums buvo pasakyta [Muhammad bin Al Mutsanna], mums buvo pasakyta [Abdul Wahhab Ats Tsaqafi], mums [Ayyub] buvo pasakyta [Abu Qilabah], [Anas bin Malik], iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis pasakė: „Trys dalykai, kuriuos žmogus turi, kad įgautų tikėjimo saldumą: Jis padarė Alachą ir Jo Pasiuntinį jam mylimesnius nei šiuos du. Jei jis ką nors myli, jis jo nemyli kitaip, kaip tik dėl Alacho. Ir jis nekenčia grįžimo į netikėjimą taip pat, kaip nekenčia būti įmestas į pragarą.“
Hadith
Imam Bukhari : 16
حَدَّثَنَا أَبُو الْوَلِيدِ قَالَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ قَالَ أَخْبَرَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ جَبْرٍ قَالَ سَمِعْتُ أَنَسًاعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ آيَةُ الْإِيمَانِ حُبُّ الْأَنْصَارِ وَآيَةُ النِّفَاقِ بُغْضُ الْأَنْصَارِ
[Abu Al Walidas] mums pasakė, [Syu'bah] man pasakė [Abdullah bin Abdullah bin Jabar]; girdėjau [Anasą] iš pranašo, sallallaahu 'alaihi wasallam, jis sakė: „Tikėjimo ženklas yra mylėti ansarą, o tikėjimo ženklas yra nekęsti ansaro“.
Hadith
Imam Bukhari : 17
حَدَّثَنَا أَبُو الْيَمَانِ قَالَ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي أَبُو إِدْرِيسَ عَائِذُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ أَنَّ عُبَادَةَ بْنَ الصَّامِتِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُوَكَانَ شَهِدَ بَدْرًا وَهُوَ أَحَدُ النُّقَبَاءِ لَيْلَةَ الْعَقَبَةِ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ وَحَوْلَهُ عِصَابَةٌ مِنْ أَصْحَابِهِ بَايِعُونِي عَلَى أَنْ لَا تُشْرِكُوا بِاللَّهِ شَيْئًا وَلَا تَسْرِقُوا وَلَا تَزْنُوا وَلَا تَقْتُلُوا أَوْلَادَكُمْ وَلَا تَأْتُوا بِبُهْتَانٍ تَفْتَرُونَهُ بَيْنَ أَيْدِيكُمْ وَأَرْجُلِكُمْ وَلَا تَعْصُوا فِي مَعْرُوفٍ فَمَنْ وَفَى مِنْكُمْ فَأَجْرُهُ عَلَى اللَّهِ وَمَنْ أَصَابَ مِنْ ذَلِكَ شَيْئًا فَعُوقِبَ فِي الدُّنْيَا فَهُوَ كَفَّارَةٌ لَهُ وَمَنْ أَصَابَ مِنْ ذَلِكَ شَيْئًا ثُمَّ سَتَرَهُ اللَّهُ فَهُوَ إِلَى اللَّهِ إِنْ شَاءَ عَفَا عَنْهُ وَإِنْ شَاءَ عَاقَبَهُ فَبَايَعْنَاهُ عَلَى ذَلِك
[Abu Al Yamanas] mums pasakė, [Syu'aibas] iš [Az Zuhri] mums pasakė, [Abu Idrisas 'Aidzullah bin Abdullah] mums pasakė, kad [Ubadah bin Ash Shamit] buvo draugas, dalyvavęs Badro mūšyje ir taip pat vienas iš tų, kurie davė priesaiką Akobos naktį, sakė jis; kad Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam), būdamas tarp savo draugų, pasakė: „Tikėkite, ištikimybė man – nesudėti bendrininkų su Alachu su niekuo, nevokti, nesvetimauti, nežudyti savo vaikų, nekurti melo, kurį išgalvojate tarp savo rankų ir kojų, neneigti nieko, kas teisinga.“ Kas iš jūsų juos įvykdys, tam atlygis priklauso Alachui, o kas šiuos dalykus pažeidžia ir tada Alachas jį nubaudžia šiame pasaulyje, tam tai yra kafarat, o kas šiuos dalykus pažeidžia ir tada Alachas juos uždengia – jo šiame pasaulyje nebaudžia – tada jo reikalai grįžta pas Alachą, jei Jis panorės, Jis jam atleis arba nubaus.“ Taigi mes prisiekėme jam ištikimybę už šiuos dalykus.
Hadith
Imam Bukhari : 18
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ عَنْ مَالِكٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي صَعْصَعَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنَّهُ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُوشِكُ أَنْ يَكُونَ خَيْرَ مَالِ الْمُسْلِمِ غَنَمٌ يَتْبَعُ بِهَا شَعَفَ الْجِبَالِ وَمَوَاقِعَ الْقَطْرِ يَفِرُّ بِدِينِهِ مِنْ الْفِتَنِ
[Abdullah bin Maslamah] iš [Maliko], iš [Abdurrahmano bin Abdullah bin Abdurrahmano bin Abu Sha'Sha'ah], iš [jo tėvo], iš [Abu Sa'ido Al Khudri] mums papasakojo, kad jis sakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam“: „Kartą musulmono didžiausias lobis buvo ožka, kurią jis ganydavo kalnų viršūnėse ir atokiose vietose, ir pasiimdavo. Jo religija kyla iš baimės būti apšmeižtam“.
Hadith
Imam Bukhari : 19
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَلَامٍ قَالَ أَخْبَرَنَا عَبْدَةُ عَنْ هِشَامٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا أَمَرَهُمْ أَمَرَهُمْ مِنْ الْأَعْمَالِ بِمَا يُطِيقُونَ قَالُوا إِنَّا لَسْنَا كَهَيْئَتِكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّ اللَّهَ قَدْ غَفَرَ لَكَ مَا تَقَدَّمَ مِنْ ذَنْبِكَ وَمَا تَأَخَّرَ فَيَغْضَبُ حَتَّى يُعْرَفَ الْغَضَبُ فِي وَجْهِهِ ثُمَّ يَقُولُ إِنَّ أَتْقَاكُمْ وَأَعْلَمَكُمْ بِاللَّهِ أَنَا
[Muhammadas bin Salamas] mums pasakė, [Abdah] iš [Hisyamo] iš [savo tėvo] iš [Aišos] pasakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam), įsakė savo draugams atlikti darbus, kuriuos jie sugebėjo atlikti, tada draugai tarė: „Mes ne tokie kaip tu, o Alacho Pasiuntiny, nes tau atleistos tavo praeities ir ateities nuodėmės“. Taigi jis (sallallaahu 'alaihi wasallam) supyko, tai buvo galima matyti iš jo veido, ir tarė: „Iš tiesų, tas, kuris iš jūsų yra labiausiai pamaldus ir geriausiai supranta Alachą, esu aš“.
Hadith
Imam Bukhari : 20
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ قَالَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ ثَلَاثٌ مَنْ كُنَّ فِيهِ وَجَدَ حَلَاوَةَ الْإِيمَانِ مَنْ كَانَ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِمَّا سِوَاهُمَا وَمَنْ أَحَبَّ عَبْدًا لَا يُحِبُّهُ إِلَّا لِلَّهِ عَزَّ وَجَلَّ وَمَنْ يَكْرَهُ أَنْ يَعُودَ فِي الْكُفْرِ بَعْدَ إِذْ أَنْقَذَهُ اللَّهُ مِنْهُ كَمَا يَكْرَهُ أَنْ يُلْقَى فِي النَّارِ
Mums [Sulaimanas bin Harbas] pasakė, mums [Syu'bah] buvo pasakyta iš [Qotadah] iš [Anas bin Malik] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis pasakė: „Trys dalykai, kuriuos turėdamas žmogus įgis tikėjimo saldumą: Alachas ir Jo Pasiuntinys jam yra mylimesni už šiuos du. Ir kas, jei jis ką nors myli, nemyli to žmogaus, išskyrus Alachą ('azza wajalla)? Ir kas nekenčia grįžimo į netikėjimą taip pat, kaip nekenčia būti įmestas į pragarą?“
