Allah menjamin orang yang berperang di jalannya, tidak ada yang mendorongnya keluar kecuali karena iman kepadaku dan para rasulku ,untuk mengembalikannya dengan memperoleh pahala atau ghanimah atau memasukkannya ke surga

Imam Bukhari : 35

حَدَّثَنَا حَرَمِيُّ بْنُ حَفْصٍ قَالَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَاحِدِ قَالَ حَدَّثَنَا عُمَارَةُ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو زُرْعَةَ بْنُ عَمْرِو بْنِ جَرِيرٍ قَالَ سَمِعْتُ أَبَا هُرَيْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ انْتَدَبَ اللَّهُ لِمَنْ خَرَجَ فِي سَبِيلِهِ لَا يُخْرِجُهُ إِلَّا إِيمَانٌ بِي وَتَصْدِيقٌ بِرُسُلِي أَنْ أُرْجِعَهُ بِمَا نَالَ مِنْ أَجْرٍ أَوْ غَنِيمَةٍ أَوْ أُدْخِلَهُ الْجَنَّةَ وَلَوْلَا أَنْ أَشُقَّ عَلَى أُمَّتِي مَا قَعَدْتُ خَلْفَ سَرِيَّةٍ وَلَوَدِدْتُ أَنِّي أُقْتَلُ فِي سَبِيلِ اللَّهِ ثُمَّ أُحْيَا ثُمَّ أُقْتَلُ ثُمَّ أُحْيَا ثُمَّ أُقْتَلُ

[Harami bin Hafšas] mums sakė, [Abdul Wahidas] mums sakė, [Umara] mums sakė, [Abu Zur'ah bin 'Amru bin Jariras] mums sakė: Girdėjau [Abu Hurairah] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakant: „Alachas garantuoja tiems, kurie eina – kovoti – Jo keliu, niekas jų neišstums, išskyrus dėl tikėjimo Manimi, ir pateisina tuos, kurie yra Mano Pasiuntinio pusėje, kad grąžintų tai gaudami atlygį arba ghonimah arba įleisdami juos į dangų. Jei tai nebūtų našta mano žmonėms, žinoma, nesėdėčiau ramiai už sariyyah – specialiųjų pajėgų – ir, žinoma, man patiktų, jei būčiau nužudytas Alacho kelyje, o paskui prikeltas į gyvenimą, tada vėl būčiau nužudytas, tada prikeltas į gyvenimą, tada vėl būčiau nužudytas.“