Hadith Representative
Nabi mengampuni Hathib meskipun berkhianat membocorkan rencana Nabi kepada musyrikin karena menghargai peserta perang Badar
Imam Tirmidzi : 3227حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي عُمَرَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَمْرِو بْنِ دِينَارٍ عَنْ الْحَسَنِ بْنِ مُحَمَّدٍ هُوَ ابْنُ الْحَنَفِيَّةِ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي رَافِعٍ قَال سَمِعْتُ عَلِيَّ بْنَ أَبِي طَالِبٍ يَقُولُبَعَثَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَا وَالزُّبَيْرَ وَالْمِقْدَادَ بْنَ الْأَسْوَدِ فَقَالَ انْطَلِقُوا حَتَّى تَأْتُوا رَوْضَةَ خَاخٍ فَإِنَّ فِيهَا ظَعِينَةً مَعَهَا كِتَابٌ فَخُذُوهُ مِنْهَا فَأْتُونِي بِهِ فَخَرَجْنَا تَتَعَادَى بِنَا خَيْلُنَا حَتَّى أَتَيْنَا الرَّوْضَةَ فَإِذَا نَحْنُ بِالظَّعِينَةِ فَقُلْنَا أَخْرِجِي الْكِتَابَ فَقَالَتْ مَا مَعِي مِنْ كِتَابٍ فَقُلْنَا لَتُخْرِجِنَّ الْكِتَابَ أَوْ لَتُلْقِيَنَّ الثِّيَابَ قَالَ فَأَخْرَجَتْهُ مِنْ عِقَاصِهَا قَالَ فَأَتَيْنَا بِهِ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَإِذَا هُوَ مِنْ حَاطِبِ بْنِ أَبِي بَلْتَعَةَ إِلَى نَاسٍ مِنْ الْمُشْرِكِينَ بِمَكَّةَ يُخْبِرُهُمْ بِبَعْضِ أَمْرِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ مَا هَذَا يَا حَاطِبُ قَالَ لَا تَعْجَلْ عَلَيَّ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي كُنْتُ امْرَأً مُلْصَقًا فِي قُرَيْشٍ وَلَمْ أَكُنْ مِنْ أَنْفُسِهَا وَكَانَ مَنْ مَعَكَ مِنْ الْمُهَاجِرِينَ لَهُمْ قَرَابَاتٌ يَحْمُونَ بِهَا أَهْلِيهِمْ وَأَمْوَالَهُمْ بِمَكَّةَ فَأَحْبَبْتُ إِذْ فَاتَنِي ذَلِكَ مِنْ نَسَبٍ فِيهِمْ أَنْ أَتَّخِذَ فِيهِمْ يَدًا يَحْمُونَ بِهَا قَرَابَتِي وَمَا فَعَلْتُ ذَلِكَ كُفْرًا وَلَا ارْتِدَادًا عَنْ دِينِي وَلَا رِضًا بِالْكُفْرِ بَعْدَ الْإِسْلَامِ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ صَدَقَ فَقَالَ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ دَعْنِي يَا رَسُولَ اللَّهِ أَضْرِبْ عُنُقَ هَذَا الْمُنَافِقِ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّهُ قَدْ شَهِدَ بَدْرًا فَمَا يُدْرِيكَ لَعَلَّ اللَّهَ اطَّلَعَ عَلَى أَهْلِ بَدْرٍ فَقَالَ اعْمَلُوا مَا شِئْتُمْ فَقَدْ غَفَرْتُ لَكُمْ قَالَ وَفِيهِ أُنْزِلَتْ هَذِهِ السُّورَةُ{ يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا لَا تَتَّخِذُوا عَدُوِّي وَعَدُوَّكُمْ أَوْلِيَاءَ }السُّورَةَقَالَ عَمْرٌو وَقَدْ رَأَيْتُ ابْنَ أَبِي رَافِعٍ وَكَانَ كَاتِبًا لِعَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍ هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ وَفِيهِ عَنْ عُمَرَ وَجَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ وَرَوَى غَيْرُ وَاحِدٍ عَنْ سُفْيَانَ بْنِ عُيَيْنَةَ هَذَا الْحَدِيثَ نَحْوَ هَذَا وَذَكَرُوا هَذَا الْحَرْفَ وَقَالُوا لَتُخْرِجِنَّ الْكِتَابَ أَوْ لَتُلْقِيَنَّ الثِّيَابَ وَقَدْ رُوِيَ أَيْضًا عَنْ أَبِي عَبْدِ الرَّحْمَنِ السُّلَمِيِّ عَنْ عَلِيٍّ نَحْوَ هَذَا الْحَدِيثِ ذَكَرَ بَعْضُهُمْ فِيهِ فَقَالَ لَتُخْرِجِنَّ الْكِتَابَ أَوْ لَنُجَرِّدَنَّكِ
„[Ibn Abu Umaras] mums pasakė, kad [Sufyanas] iš [Amro bin Dinaro] iš [Al Hasano bin Muhammado, t. y. Al Hanafijo] iš [Ubaidullah bin Abu Rafio]“ – tarė jis. Girdėjau [Ali bin Abu Talibą] sakant: „Mus atsiuntė Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam, būtent mane, Az Zubairą ir Al Miqdadą bin Al Aswadą.“ Jis pasakė: „Eikite, kol pasieksite vietą, vadinamą Raudhah Khakh, nes ten tikrai yra moteris, nešanti laišką, tada paimkite jį iš jos ir atneškite man“. Tada mes išėjome, o mūsų arkliai šuoliavo, kol pasiekėme Raudhah Khah, ir, matyt, sutikome moterį, tada pasakėme: „Ištraukite laišką!“ Tada moteris pasakė: „Aš neatnešiau laiško.“ Tada mes klausėme: „Ar tikrai išsitraukėte laišką, ar nusivilkote drabužius!“ – paklausė Ali. Tada moteris ištraukė laišką iš savo supintų plaukų – kuodo, kuodo.“ Ali pasakė: Tada mes sugavome moterį pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir paaiškėjo, kad laiškas buvo nuo Hatibo bin Abu Balta'aho politeistams Mekoje. Jis informavo juos apie kai kuriuos Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) reikalus. Tada jis paklausė: „Kas tai yra, o Hatibai?“ Hatibas tarė: „Neskubėk manęs pasmerkti, o Alacho Pasiuntiny! Iš tiesų, aš buvau žmogus, gyvenęs tarp Kurašų ir nebuvau iš jų palikuonių, o tie, kurie buvo su jumis iš emigrantų, turėjo giminaičių, per kuriuos jie gynė savo šeimas ir turtą Mekoje. Ir aš, neturėdamas su jais giminystės ryšio, norėjau padaryti ką nors, kas padėtų jiems išlaikyti mano giminystę, ir tai padariau ne todėl, kad buvau netikintis ar palikau savo religiją, ar todėl, kad man patiko netikėjimas po islamo atėjimo. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Jis teisus.“ Tada Umaras bin Al Khathabas, tebūnie juo patenkintas Alachas, tarė: „Leiskite man nukirsti šiam veidmainiui kaklą, o Alacho Pasiuntiny!“ Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tarė: „Iš tiesų jis dalyvavo Badro mūšyje. Ar žinote, kad galbūt Alachas pažvelgė į Badro ekspertus ir pasakė: „Darykite, kaip norite, tikrai aš atleidžiu jūsų nuodėmes?“ Ali pasakė; tada atėjo šis laiškas apie Hathibą bin Abu Balta'ah: „O jūs, kurie tikite, neimkite mano ir savo priešų ištikimais draugais“. - QS. Almumtanganah 1-, Amras pasakė: „Kiek žinau, Ibn Abu Rafi buvo Ali bin Abu Talibo sekretorius. Šis hadisas yra hasan sahih hadisas, ir jis yra iš Umaro ir Džabiro bin Abdullah, ir ne vienas asmuo perpasakojo šį Sufyan bin 'Uyainah hadisą tokiu būdu.“ Ir jie paklausė su šiuo vedamuoju straipsniu: „Ar tikrai ištrauksi laišką, ar nusirengsi!“ Taip pat buvo perpasakota iš [Abu Abdur Rahman As Sulami] iš [Ali] tokio hadiso, kai kurie iš jų jam pasakė: „Iš tiesų, išduok laišką, arba mes nuplėšime tau drabužius.“