Nabi mengampuni Hathib meskipun berkhianat membocorkan rencana Nabi kepada musyrikin karena menghargai peserta perang Badar

Imam Bukhari : 3939

حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَمْرِو بْنِ دِينَارٍ قَالَ أَخْبَرَنِي الْحَسَنُ بْنُ مُحَمَّدٍ أَنَّهُ سَمِعَ عُبَيْدَ اللَّهِ بْنَ أَبِي رَافِعٍ يَقُولُ سَمِعْتُ عَلِيًّا رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُيَقُولُ بَعَثَنِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَا وَالزُّبَيْرَ وَالْمِقْدَادَ فَقَالَ انْطَلِقُوا حَتَّى تَأْتُوا رَوْضَةَ خَاخٍ فَإِنَّ بِهَا ظَعِينَةً مَعَهَا كِتَابٌ فَخُذُوا مِنْهَا قَالَ فَانْطَلَقْنَا تَعَادَى بِنَا خَيْلُنَا حَتَّى أَتَيْنَا الرَّوْضَةَ فَإِذَا نَحْنُ بِالظَّعِينَةِ قُلْنَا لَهَا أَخْرِجِي الْكِتَابَ قَالَتْ مَا مَعِي كِتَابٌ فَقُلْنَا لَتُخْرِجِنَّ الْكِتَابَ أَوْ لَنُلْقِيَنَّ الثِّيَابَ قَالَ فَأَخْرَجَتْهُ مِنْ عِقَاصِهَا فَأَتَيْنَا بِهِ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَإِذَا فِيهِ مِنْ حَاطِبِ بْنِ أَبِي بَلْتَعَةَ إِلَى نَاسٍ بِمَكَّةَ مِنْ الْمُشْرِكِينَ يُخْبِرُهُمْ بِبَعْضِ أَمْرِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا حَاطِبُ مَا هَذَا قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ لَا تَعْجَلْ عَلَيَّ إِنِّي كُنْتُ امْرَأً مُلْصَقًا فِي قُرَيْشٍ يَقُولُ كُنْتُ حَلِيفًا وَلَمْ أَكُنْ مِنْ أَنْفُسِهَا وَكَانَ مَنْ مَعَكَ مِنْ الْمُهَاجِرِينَ مَنْ لَهُمْ قَرَابَاتٌ يَحْمُونَ أَهْلِيهِمْ وَأَمْوَالَهُمْ فَأَحْبَبْتُ إِذْ فَاتَنِي ذَلِكَ مِنْ النَّسَبِ فِيهِمْ أَنْ أَتَّخِذَ عِنْدَهُمْ يَدًا يَحْمُونَ قَرَابَتِي وَلَمْ أَفْعَلْهُ ارْتِدَادًا عَنْ دِينِي وَلَا رِضًا بِالْكُفْرِ بَعْدَ الْإِسْلَامِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَا إِنَّهُ قَدْ صَدَقَكُمْ فَقَالَ عُمَرُ يَا رَسُولَ اللَّهِ دَعْنِي أَضْرِبْ عُنُقَ هَذَا الْمُنَافِقِ فَقَالَ إِنَّهُ قَدْ شَهِدَ بَدْرًا وَمَا يُدْرِيكَ لَعَلَّ اللَّهَ اطَّلَعَ عَلَى مَنْ شَهِدَ بَدْرًا فَقَالَ اعْمَلُوا مَا شِئْتُمْ فَقَدْ غَفَرْتُ لَكُمْ فَأَنْزَلَ اللَّهُ السُّورَةَ{ يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا لَا تَتَّخِذُوا عَدُوِّي وَعَدُوَّكُمْ أَوْلِيَاءَ تُلْقُونَ إِلَيْهِمْ بِالْمَوَدَّةِ وَقَدْ كَفَرُوا بِمَا جَاءَكُمْ مِنْ الْحَقِّ إِلَى قَوْلِهِ فَقَدْ ضَلَّ سَوَاءَ السَّبِيلِ }

[Qutaibah bin Said] mums pasakė [Sufyanui] iš [Amru bin Dinaro], jis sakė man [Al Hasan bin Muhammad] sakęs: „Girdėjau [Ali] sakant: „Raudallah bin Abu Rafi“, „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam atsiuntė man, Zubairui ir Miqdadui savo žinutę: „Eikite, kol atvyksite. Raudhah Khakh“, nes ant kupranugario joja moteris, nešanti laišką, paimkite laišką.“ Ubaidullah bin Rafi tarė, mes pajudėjome, o mūsų žirgai lenktyniavo kiek įmanydami greičiau, kol pasiekėme Raudah Khakh, kur jau jojo ant kupranugario moteris. Mes jam pasakėme: „Prašau, išsineškite savo laišką“. „Aš neatnešiau laiško“. Moteris atsakė. Taigi esame priversti pasakyti: „Turite išsinešti tą laišką, arba mes jus nurengsime!“ Ubaidullah pasakė, tada moteris pagaliau išsitraukė laišką iš plaukų kuodo, ir mes nunešėme laišką Alacho Pasiuntiniui (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos). Paaiškėjo, kad laiškas buvo nuo Khatib bin Abu Balta'ah Al Ansahri kai kuriems Mekos politeistams, informuojant juos apie kai kurias Alacho Pasiuntinio politikos kryptis, kurias jis įgyvendins. Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) apklausė Hatib bin Abu Balta'ah, sakydamas: „O Hatib, koks tavo tikslas rašant tokį laišką?“ Hatib atsakė: „O Alacho Pasiuntiny, neskubėk manęs teisti, aš buvau žmogus, įstrigęs Kuraiše“, – tada jis paaiškino, – jis buvo jo sąjungininkas, bet ne iš jo palikuonių. Emigrantai, kurie yra su jumis, turi daug giminaičių, kurie saugo savo šeimas ir turtą, todėl aš taip pat norėčiau, kad jei neturėčiau giminės, ieškočiau apsaugos nuo jų, kad galėčiau išlaikyti savo artumą.“ „Aš to nepadariau todėl, kad atsisakiau savo religijos, ir tai nereiškia, kad esu patenkintas netikėjimu po islamo.“ Rasulullah pakomentavo: „Hatibas iš tiesų buvo su jumis sąžiningas“. Tačiau Umaras perteikė savo griežtą požiūrį: „O Alacho Pasiuntiny, leisk man nukirsti šiam veidmainiui kaklą“. Alacho Pasiuntinys jam sutrukdė sakydamas: „Jis, Hatibas, dalyvavo Badro mūšyje, kas žino, Alachas pažvelgė į visus Badro mūšio pasekėjus ir pasakė: „Darykite, kaip norite, aš jums atleidau“, tada buvo apreikšta eilutė: „O jūs, kurie tikite, neimkite mano ir savo priešų kaip gynėjų, jūs rodote jiems meilę, net jei jie netiki tiesa, kuri atėjo pas jus“. – iki eilutės „Nuklydo nuo tiesaus kelio“ – QS. Mumtanganah 1 eilutė –.