Nabi mengampuni Hathib meskipun berkhianat membocorkan rencana Nabi kepada musyrikin karena menghargai peserta perang Badar

Imam Bukhari : 2851

حَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ حَوْشَبٍ الطَّائِفِيُّ حَدَّثَنَا هُشَيْمٌ أَخْبَرَنَا حُصَيْنٌ عَنْ سَعْدِ بْنِ عُبَيْدَةَ عَنْ أَبِي عَبْدِ الرَّحْمَنِ وَكَانَ عُثْمَانِيًّا فَقَالَ لِابْنِ عَطِيَّةَ وَكَانَ عَلَوِيًّا إِنِّي لَأَعْلَمُ مَا الَّذِي جَرَّأَ صَاحِبَكَ عَلَى الدِّمَاءِ سَمِعْتُهُ يَقُولُبَعَثَنِي النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَالزُّبَيْرَ فَقَالَ ائْتُوا رَوْضَةَ كَذَا وَتَجِدُونَ بِهَا امْرَأَةً أَعْطَاهَا حَاطِبٌ كِتَابًا فَأَتَيْنَا الرَّوْضَةَ فَقُلْنَا الْكِتَابَ قَالَتْ لَمْ يُعْطِنِي فَقُلْنَا لَتُخْرِجِنَّ أَوْ لَأُجَرِّدَنَّكِ فَأَخْرَجَتْ مِنْ حُجْزَتِهَا فَأَرْسَلَ إِلَى حَاطِبٍ فَقَالَ لَا تَعْجَلْ وَاللَّهِ مَا كَفَرْتُ وَلَا ازْدَدْتُ لِلْإِسْلَامِ إِلَّا حُبًّا وَلَمْ يَكُنْ أَحَدٌ مِنْ أَصْحَابِكَ إِلَّا وَلَهُ بِمَكَّةَ مَنْ يَدْفَعُ اللَّهُ بِهِ عَنْ أَهْلِهِ وَمَالِهِ وَلَمْ يَكُنْ لِي أَحَدٌ فَأَحْبَبْتُ أَنْ أَتَّخِذَ عِنْدَهُمْ يَدًا فَصَدَّقَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ عُمَرُ دَعْنِي أَضْرِبْ عُنُقَهُ فَإِنَّهُ قَدْ نَافَقَ فَقَالَ مَا يُدْرِيكَ لَعَلَّ اللَّهَ اطَّلَعَ عَلَى أَهْلِ بَدْرٍ فَقَالَ اعْمَلُوا مَا شِئْتُمْ فَهَذَا الَّذِي جَرَّأَهُ

Man [Muhammadas bin 'Abdullah bin Hawsyab ath-Tha'iy] mums pasakė, kad [Husyaim] mums [Hushainą] iš [Sa'ad bin 'Ubaidah] iš [Abu Abdur Rahmano], vieno iš tų, kurie teikė pirmenybę Usmanui, o ne Ali, – jis pasakė Ibn 'Athiyah, vienam iš tų, kurie teikė pirmenybę Ali, o ne Usmanui, – „Iš tiesų aš geriausiai žinau apie [tavo draugo] drąsą – tai yra, Ali, kalbant apie kraujo praliejimą, – girdėjau jį sakant; Pranašas sallallaahu'alaihiwasallam pasiuntė mane su Az Zubair, tada jis pasakė: „Ateik į Raudhą – kitame Raudhah Khah redakcijos straipsnyje – ir sutikk ten moterį, nešančią Hathibo duotą laišką“. Taigi, mes nuvykome į minėtos Raudhos vietą ir tada paklausėme: „Kur yra laiškas?“. Moteris tarė: „Neturiu laiško su savimi“. Mes tarėme: „Išsiimkite laišką arba mes jus nurengsime“. Galiausiai jis išsitraukė laišką iš diržo – kitoje vietoje kuode – ir atnešė jį Hathibui. Hathibas tarė: „Neskubėkite su manimi elgtis. Tikrai, aš to nedarau todėl, kad esu nedėkingas. Tiesą sakant, mano požiūris į islamą nepagerėjo, išskyrus meilę. Žinokite, kad nė vienas Jo Didenybės draugas neturi gynėjo Mekoje, kuris gintų jo šeimą ir turtą, o aš neturiu gynėjo. Štai kodėl noriu paimti iš jų ką nors kaip savigyną. Taigi Pranašas (sallallaahu'alaihiwasallam) patvirtino – priėmė – savo pateiktas priežastis. Tada Umaras tarė: „Leiskite man nukirsti šiam vyrui kaklą, nes jis padarė nifaq – munafiq –“. Taigi Jis tarė: „Ar nežinote, kad galbūt Alachas pamatė Badro mūšio karius ir tarė: „Darykite, kaip norite, iš tiesų aš jums atleidau“. – Abu Abdur Rahmanas – tarė: „Štai kas jį daro drąsų“.