Disingkaplah betis-nya hingga orang-orang yang menyembah Allah tetap bersujud

Imam Bukhari : 6886

حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ بُكَيْرٍ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ خَالِدِ بْنِ يَزِيدَ عَنْ سَعِيدِ بْنِ أَبِي هِلَالٍ عَنْ زَيْدٍ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَسَارٍ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّ قَالَقُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ نَرَى رَبَّنَا يَوْمَ الْقِيَامَةِ قَالَ هَلْ تُضَارُونَ فِي رُؤْيَةِ الشَّمْسِ وَالْقَمَرِ إِذَا كَانَتْ صَحْوًا قُلْنَا لَا قَالَ فَإِنَّكُمْ لَا تُضَارُونَ فِي رُؤْيَةِ رَبِّكُمْ يَوْمَئِذٍ إِلَّا كَمَا تُضَارُونَ فِي رُؤْيَتِهِمَا ثُمَّ قَالَ يُنَادِي مُنَادٍ لِيَذْهَبْ كُلُّ قَوْمٍ إِلَى مَا كَانُوا يَعْبُدُونَ فَيَذْهَبُ أَصْحَابُ الصَّلِيبِ مَعَ صَلِيبِهِمْ وَأَصْحَابُ الْأَوْثَانِ مَعَ أَوْثَانِهِمْ وَأَصْحَابُ كُلِّ آلِهَةٍ مَعَ آلِهَتِهِمْ حَتَّى يَبْقَى مَنْ كَانَ يَعْبُدُ اللَّهَ مِنْ بَرٍّ أَوْ فَاجِرٍ وَغُبَّرَاتٌ مِنْ أَهْلِ الْكِتَابِ ثُمَّ يُؤْتَى بِجَهَنَّمَ تُعْرَضُ كَأَنَّهَا سَرَابٌ فَيُقَالُ لِلْيَهُودِ مَا كُنْتُمْ تَعْبُدُونَ قَالُوا كُنَّا نَعْبُدُ عُزَيْرَ ابْنَ اللَّهِ فَيُقَالُ كَذَبْتُمْ لَمْ يَكُنْ لِلَّهِ صَاحِبَةٌ وَلَا وَلَدٌ فَمَا تُرِيدُونَ قَالُوا نُرِيدُ أَنْ تَسْقِيَنَا فَيُقَالُ اشْرَبُوا فَيَتَسَاقَطُونَ فِي جَهَنَّمَ ثُمَّ يُقَالُ لِلنَّصَارَى مَا كُنْتُمْ تَعْبُدُونَ فَيَقُولُونَ كُنَّا نَعْبُدُ الْمَسِيحَ ابْنَ اللَّهِ فَيُقَالُ كَذَبْتُمْ لَمْ يَكُنْ لِلَّهِ صَاحِبَةٌ وَلَا وَلَدٌ فَمَا تُرِيدُونَ فَيَقُولُونَ نُرِيدُ أَنْ تَسْقِيَنَا فَيُقَالُ اشْرَبُوا فَيَتَسَاقَطُونَ فِي جَهَنَّمَ حَتَّى يَبْقَى مَنْ كَانَ يَعْبُدُ اللَّهَ مِنْ بَرٍّ أَوْ فَاجِرٍ فَيُقَالُ لَهُمْ مَا يَحْبِسُكُمْ وَقَدْ ذَهَبَ النَّاسُ فَيَقُولُونَ فَارَقْنَاهُمْ وَنَحْنُ أَحْوَجُ مِنَّا إِلَيْهِ الْيَوْمَ وَإِنَّا سَمِعْنَا مُنَادِيًا يُنَادِي لِيَلْحَقْ كُلُّ قَوْمٍ بِمَا كَانُوا يَعْبُدُونَ وَإِنَّمَا نَنْتَظِرُ رَبَّنَا قَالَ فَيَأْتِيهِمْ الْجَبَّارُ فِي صُورَةٍ غَيْرِ صُورَتِهِ الَّتِي رَأَوْهُ فِيهَا أَوَّلَ مَرَّةٍ فَيَقُولُ أَنَا رَبُّكُمْ فَيَقُولُونَ أَنْتَ رَبُّنَا فَلَا يُكَلِّمُهُ إِلَّا الْأَنْبِيَاءُ فَيَقُولُ هَلْ بَيْنَكُمْ وَبَيْنَهُ آيَةٌ تَعْرِفُونَهُ فَيَقُولُونَ السَّاقُ فَيَكْشِفُ عَنْ سَاقِهِ فَيَسْجُدُ لَهُ كُلُّ مُؤْمِنٍ وَيَبْقَى مَنْ كَانَ يَسْجُدُ لِلَّهِ رِيَاءً وَسُمْعَةً فَيَذْهَبُ كَيْمَا يَسْجُدَ فَيَعُودُ ظَهْرُهُ طَبَقًا وَاحِدًا ثُمَّ يُؤْتَى بِالْجَسْرِ فَيُجْعَلُ بَيْنَ ظَهْرَيْ جَهَنَّمَ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ وَمَا الْجَسْرُ قَالَ مَدْحَضَةٌ مَزِلَّةٌ عَلَيْهِ خَطَاطِيفُ وَكَلَالِيبُ وَحَسَكَةٌ مُفَلْطَحَةٌ لَهَا شَوْكَةٌ عُقَيْفَاءُ تَكُونُ بِنَجْدٍ يُقَالُ لَهَا السَّعْدَانُ الْمُؤْمِنُ عَلَيْهَا كَالطَّرْفِ وَكَالْبَرْقِ وَكَالرِّيحِ وَكَأَجَاوِيدِ الْخَيْلِ وَالرِّكَابِ فَنَاجٍ مُسَلَّمٌ وَنَاجٍ مَخْدُوشٌ وَمَكْدُوسٌ فِي نَارِ جَهَنَّمَ حَتَّى يَمُرَّ آخِرُهُمْ يُسْحَبُ سَحْبًا فَمَا أَنْتُمْ بِأَشَدَّ لِي مُنَاشَدَةً فِي الْحَقِّ قَدْ تَبَيَّنَ لَكُمْ مِنْ الْمُؤْمِنِ يَوْمَئِذٍ لِلْجَبَّارِ وَإِذَا رَأَوْا أَنَّهُمْ قَدْ نَجَوْا فِي إِخْوَانِهِمْ يَقُولُونَ رَبَّنَا إِخْوَانُنَا كَانُوا يُصَلُّونَ مَعَنَا وَيَصُومُونَ مَعَنَا وَيَعْمَلُونَ مَعَنَا فَيَقُولُ اللَّهُ تَعَالَى اذْهَبُوا فَمَنْ وَجَدْتُمْ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ دِينَارٍ مِنْ إِيمَانٍ فَأَخْرِجُوهُ وَيُحَرِّمُ اللَّهُ صُوَرَهُمْ عَلَى النَّارِ فَيَأْتُونَهُمْ وَبَعْضُهُمْ قَدْ غَابَ فِي النَّارِ إِلَى قَدَمِهِ وَإِلَى أَنْصَافِ سَاقَيْهِ فَيُخْرِجُونَ مَنْ عَرَفُوا ثُمَّ يَعُودُونَ فَيَقُولُ اذْهَبُوا فَمَنْ وَجَدْتُمْ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ نِصْفِ دِينَارٍ فَأَخْرِجُوهُ فَيُخْرِجُونَ مَنْ عَرَفُوا ثُمَّ يَعُودُونَ فَيَقُولُ اذْهَبُوا فَمَنْ وَجَدْتُمْ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ ذَرَّةٍ مِنْ إِيمَانٍ فَأَخْرِجُوهُ فَيُخْرِجُونَ مَنْ عَرَفُوا قَالَ أَبُو سَعِيدٍ فَإِنْ لَمْ تُصَدِّقُونِي فَاقْرَءُوا{ إِنَّ اللَّهَ لَا يَظْلِمُ مِثْقَالَ ذَرَّةٍ وَإِنْ تَكُ حَسَنَةً يُضَاعِفْهَا }فَيَشْفَعُ النَّبِيُّونَ وَالْمَلَائِكَةُ وَالْمُؤْمِنُونَ فَيَقُولُ الْجَبَّارُ بَقِيَتْ شَفَاعَتِي فَيَقْبِضُ قَبْضَةً مِنْ النَّارِ فَيُخْرِجُ أَقْوَامًا قَدْ امْتُحِشُوا فَيُلْقَوْنَ فِي نَهَرٍ بِأَفْوَاهِ الْجَنَّةِ يُقَالُ لَهُ مَاءُ الْحَيَاةِ فَيَنْبُتُونَ فِي حَافَتَيْهِ كَمَا تَنْبُتُ الْحِبَّةُ فِي حَمِيلِ السَّيْلِ قَدْ رَأَيْتُمُوهَا إِلَى جَانِبِ الصَّخْرَةِ وَإِلَى جَانِبِ الشَّجَرَةِ فَمَا كَانَ إِلَى الشَّمْسِ مِنْهَا كَانَ أَخْضَرَ وَمَا كَانَ مِنْهَا إِلَى الظِّلِّ كَانَ أَبْيَضَ فَيَخْرُجُونَ كَأَنَّهُمْ اللُّؤْلُؤُ فَيُجْعَلُ فِي رِقَابِهِمْ الْخَوَاتِيمُ فَيَدْخُلُونَ الْجَنَّةَ فَيَقُولُ أَهْلُ الْجَنَّةِ هَؤُلَاءِ عُتَقَاءُ الرَّحْمَنِ أَدْخَلَهُمْ الْجَنَّةَ بِغَيْرِ عَمَلٍ عَمِلُوهُ وَلَا خَيْرٍ قَدَّمُوهُ فَيُقَالُ لَهُمْ لَكُمْ مَا رَأَيْتُمْ وَمِثْلَهُ مَعَهُوَقَالَ حَجَّاجُ بْنُ مِنْهَالٍ حَدَّثَنَا هَمَّامُ بْنُ يَحْيَى حَدَّثَنَا قَتَادَةُ عَنْ أَنَسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ يُحْبَسُ الْمُؤْمِنُونَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ حَتَّى يُهِمُّوا بِذَلِكَ فَيَقُولُونَ لَوْ اسْتَشْفَعْنَا إِلَى رَبِّنَا فَيُرِيحُنَا مِنْ مَكَانِنَا فَيَأْتُونَ آدَمَ فَيَقُولُونَ أَنْتَ آدَمُ أَبُو النَّاسِ خَلَقَكَ اللَّهُ بِيَدِهِ وَأَسْكَنَكَ جَنَّتَهُ وَأَسْجَدَ لَكَ مَلَائِكَتَهُ وَعَلَّمَكَ أَسْمَاءَ كُلِّ شَيْءٍ لِتَشْفَعْ لَنَا عِنْدَ رَبِّكَ حَتَّى يُرِيحَنَا مِنْ مَكَانِنَا هَذَا قَالَ فَيَقُولُ لَسْتُ هُنَاكُمْ قَالَ وَيَذْكُرُ خَطِيئَتَهُ الَّتِي أَصَابَ أَكْلَهُ مِنْ الشَّجَرَةِ وَقَدْ نُهِيَ عَنْهَا وَلَكِنْ ائْتُوا نُوحًا أَوَّلَ نَبِيٍّ بَعَثَهُ اللَّهُ إِلَى أَهْلِ الْأَرْضِ فَيَأْتُونَ نُوحًا فَيَقُولُ لَسْتُ هُنَاكُمْ وَيَذْكُرُ خَطِيئَتَهُ الَّتِي أَصَابَ سُؤَالَهُ رَبَّهُ بِغَيْرِ عِلْمٍ وَلَكِنْ ائْتُوا إِبْرَاهِيمَ خَلِيلَ الرَّحْمَنِ قَالَ فَيَأْتُونَ إِبْرَاهِيمَ فَيَقُولُ إِنِّي لَسْتُ هُنَاكُمْ وَيَذْكُرُ ثَلَاثَ كَلِمَاتٍ كَذَبَهُنَّ وَلَكِنْ ائْتُوا مُوسَى عَبْدًا آتَاهُ اللَّهُ التَّوْرَاةَ وَكَلَّمَهُ وَقَرَّبَهُ نَجِيًّا قَالَ فَيَأْتُونَ مُوسَى فَيَقُولُ إِنِّي لَسْتُ هُنَاكُمْ وَيَذْكُرُ خَطِيئَتَهُ الَّتِي أَصَابَ قَتْلَهُ النَّفْسَ وَلَكِنْ ائْتُوا عِيسَى عَبْدَ اللَّهِ وَرَسُولَهُ وَرُوحَ اللَّهِ وَكَلِمَتَهُ قَالَ فَيَأْتُونَ عِيسَى فَيَقُولُ لَسْتُ هُنَاكُمْ وَلَكِنْ ائْتُوا مُحَمَّدًا صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَبْدًا غَفَرَ اللَّهُ لَهُ مَا تَقَدَّمَ مِنْ ذَنْبِهِ وَمَا تَأَخَّرَ فَيَأْتُونِي فَأَسْتَأْذِنُ عَلَى رَبِّي فِي دَارِهِ فَيُؤْذَنُ لِي عَلَيْهِ فَإِذَا رَأَيْتُهُ وَقَعْتُ سَاجِدًا فَيَدَعُنِي مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَدَعَنِي فَيَقُولُ ارْفَعْ مُحَمَّدُ وَقُلْ يُسْمَعْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ وَسَلْ تُعْطَ قَالَ فَأَرْفَعُ رَأْسِي فَأُثْنِي عَلَى رَبِّي بِثَنَاءٍ وَتَحْمِيدٍ يُعَلِّمُنِيهِ ثُمَّ أَشْفَعُ فَيَحُدُّ لِي حَدًّا فَأَخْرُجُ فَأُدْخِلُهُمْ الْجَنَّةَ قَالَ قَتَادَةُ وَسَمِعْتُهُ أَيْضًا يَقُولُ فَأَخْرُجُ فَأُخْرِجُهُمْ مِنْ النَّارِ وَأُدْخِلُهُمْ الْجَنَّةَ ثُمَّ أَعُودُ الثَّانِيَةَ فَأَسْتَأْذِنُ عَلَى رَبِّي فِي دَارِهِ فَيُؤْذَنُ لِي عَلَيْهِ فَإِذَا رَأَيْتُهُ وَقَعْتُ سَاجِدًا فَيَدَعُنِي مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَدَعَنِي ثُمَّ يَقُولُ ارْفَعْ مُحَمَّدُ وَقُلْ يُسْمَعْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ وَسَلْ تُعْطَ قَالَ فَأَرْفَعُ رَأْسِي فَأُثْنِي عَلَى رَبِّي بِثَنَاءٍ وَتَحْمِيدٍ يُعَلِّمُنِيهِ قَالَ ثُمَّ أَشْفَعُ فَيَحُدُّ لِي حَدًّا فَأَخْرُجُ فَأُدْخِلُهُمْ الْجَنَّةَ قَالَ قَتَادَةُ وَسَمِعْتُهُ يَقُولُ فَأَخْرُجُ فَأُخْرِجُهُمْ مِنْ النَّارِ وَأُدْخِلُهُمْ الْجَنَّةَ ثُمَّ أَعُودُ الثَّالِثَةَ فَأَسْتَأْذِنُ عَلَى رَبِّي فِي دَارِهِ فَيُؤْذَنُ لِي عَلَيْهِ فَإِذَا رَأَيْتُهُ وَقَعْتُ سَاجِدًا فَيَدَعُنِي مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَدَعَنِي ثُمَّ يَقُولُ ارْفَعْ مُحَمَّدُ وَقُلْ يُسْمَعْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ وَسَلْ تُعْطَهْ قَالَ فَأَرْفَعُ رَأْسِي فَأُثْنِي عَلَى رَبِّي بِثَنَاءٍ وَتَحْمِيدٍ يُعَلِّمُنِيهِ قَالَ ثُمَّ أَشْفَعُ فَيَحُدُّ لِي حَدًّا فَأَخْرُجُ فَأُدْخِلُهُمْ الْجَنَّةَ قَالَ قَتَادَةُ وَقَدْ سَمِعْتُهُ يَقُولُ فَأَخْرُجُ فَأُخْرِجُهُمْ مِنْ النَّارِ وَأُدْخِلُهُمْ الْجَنَّةَ حَتَّى مَا يَبْقَى فِي النَّارِ إِلَّا مَنْ حَبَسَهُ الْقُرْآنُ أَيْ وَجَبَ عَلَيْهِ الْخُلُودُ قَالَ ثُمَّ تَلَا هَذِهِ الْآيَةَ{ عَسَى أَنْ يَبْعَثَكَ رَبُّكَ مَقَامًا مَحْمُودًا }قَالَ وَهَذَا الْمَقَامُ الْمَحْمُودُ الَّذِي وُعِدَهُ نَبِيُّكُمْ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ

Mums [Yahya bin Bukair] mums [Allaits bin Sa'd] iš [Khalid bin Yazid] iš [Sa'id bin Abu Hilal] iš [Zaid] iš ['Atha' bin Yasar] iš [Abu Sa'id Al Khudzri] pasakė: „Mes klausėme: „O Alacho Pasiuntiny, ar matysime savo Viešpatį Prisikėlimo dieną?“ Pranašas atsakė: „Ar jums sunku matyti saulę ir mėnulį, kai jie šviesūs?“ Mes atsakėme: „Ne“. Pranašas tęsė: „Štai kaip jums nebuvo sunku pamatyti savo Viešpatį tuo metu, išskyrus sunkumus, su kuriais susidūrėte matydami juos abu“. Tada jis pasakė: „Tada pasigirdo šauklys, šaukiantis: „Tegul kiekvienas žmogus eina pas tą, kurį garbina!“ Taigi kryžiaus garbintojai ėjo su savo kryžiais, o atvaizdų garbintojai – prie savo statulų, ir kiekvienas Dievo garbintojas buvo su savo dievais, kol liko tik tie, kurie garbino Dievą, geri ar bedieviai, ir ankstesnės knygos žmonės. Tada buvo atvestas ir pastatytas Jahanamas, tai buvo tarsi miražas, tada žydų buvo paklausta: „Ką jūs anksčiau garbinote?“ Jie atsakė: „Mes anksčiau garbinome Uzairą, Alacho sūnų.“ Tada pasigirdo balsas: „Jūs meluojate! Alachas neturi nei žmonos, nei vaikų.“ Tai ko jūs norite?“ Jie atsakė: „Mums būtų malonu, jei duotumėte mums atsigerti!“ Tada pasigirdo balsas: „Gerkite, žmonės!“ Tada jie pateko į pragarą. Tada Našaros žmonių buvo paklausta: „Ką jūs anksčiau garbinote?“ Jie atsakė: „Mes anksčiau garbinome Izą Mesiją, Dievo sūnų.“ Jiems buvo atsakyta: „Jūs visi meluojate! Alachas neturi nei žmonos, nei vaikų, tai ko jūs norite?“ Jie atsakė: „Norime, kad duotum mums atsigerti!“ Tada jis atsakė: „Gerkite, jūs!“ Ir jie tuoj pat pateko į pragarą, kol liko tik žmonės, garbinę Alachą, nesvarbu, ar jie buvo geri, ar nepaklusnūs. Jų buvo paklausta: „Kodėl buvote sulaikyti, nors kiti žmonės jau buvo išėję?“ Jie atsakė: „Mes atsiskyrėme nuo jų ir esame žmonės, kuriems Jo labiausiai reikia. Išgirdome šaukiantįjį, šaukiantį sau: „Tegul kiekvienas žmogus susitinka su tuo, kurį garbina! Tik mes laukiame savo Dievo“. Jis tęsė: „Tada Alachas – Al Džabaras – atėjo pas juos tokiu pavidalu, kokio jie niekada nebuvo matę pirmą kartą. Tada Alachas tarė: „Aš esu jūsų Viešpats“. Jie atsakė: „Tu esi mūsų Rabanas, ir niekas nedrįso su Juo kalbėti, išskyrus pranašus (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada pranašai tarė: „Ar nėra ženklo tarp jūsų ir Alacho, kurį jūs atpažįstate?“ „Jie atsakė: „Taip, būtent veršį“, tad Alachas apreiškė Savo veršį, kad kiekvienas tikintis Jam lenktųsi. Tada liko tie, kurie lenkėsi Alachui dėl rijos ir sumos, tad jie nuėjo lenktis ir jų nugaros vėl tapo viena dalimi, tada buvo atvežti ir įrengti Jahanamo pėsčiųjų tiltai tarp dviejų Jahanamo kraštų, mes paklausėme: „O Alacho Pasiuntiny, kokia yra Jahanamo tilto paslaptis?“ Pranašas atsakė: „Tiltas gali nuvažiuoti nuo bėgių, nugriūti, jis turi geležinius kablius, plačius ir aštrius spyglius, spygliai bus pagaminti iš dygliuotos medienos, vadinamos Sa'dan – aštria dygliuota mediena. Tikintieji, kurie praeina taip greitai, vieni yra kaip akies mirksnis, kiti – kaip žaibas, kiti – kaip vėjas, o kai kurie – kaip išrinktasis arklys.“ Yra tokių, kurie yra tarsi jojantys žirgais, yra tokių, kurie išgyvena ir yra tikrai išgelbėti, bet yra ir tokių, kurie išgyvena po to, kai yra suplėšyti geležinių kablių arba įmesti į pragaro pragarą, kol paskutinis kartas, kai žmonės praeina tempiami pro šalį, ir jūs negalite taip atkakliai keikti manęs prieš tiesą, kuri jums aiški, nei galite keikti tikintįjį tuo metu Allah Al-Jabbar. Jei jie mato, kad yra saugūs tarp savo draugų, jie sako: „Viešpatie, iš tiesų mūsų draugai meldžiasi su mumis ir pasninkauja su mumis, ir daro gerus darbus su mumis!“ Allah Ta'ala tarė: „Eikite, jei kas iš jūsų savo širdyje rastų tikėjimo dinaro svorį, tada išveskite jį“, ir Allah uždraudė jų formą pragare. Taigi jie atėjo pas savo draugus, kai kurie iš jų buvo panirę į pragarą, kai kuriems – iki kojų padų, iki pusės blauzdų. Jie išsitraukė bet ką, kas jie buvo, tada sugrįžo, ir Alachas tarė: „Eikite dar kartą, ir jei kas nors, ko rasite jo širdyje, bus sunkus kaip tikėjimo atomas, tada ištraukite jį“. Taigi jie išsitraukė visus, kuriuos pažinojo.“ Pranašas Allah tarė: „Jei netikite manimi, tada skaitykite: „Alachas neskriaudžia net garstyčios grūdelio svorio. Jei yra gerumo, tada Alachas padaugina atlygį“ – Klausimai: An Nisaa: 40 –, tada pranašai (šalalai), angelai ir tikintieji – visi užtarė. Tada Alachas Al-Jabbar tarė: „Mano užtarimas vis dar yra.“ Tada Alachas paims saują iš Ugnies ir pašalins kai kuriuos sudegintus žmones, o tada jie bus įmesti į upę prie Rojaus vartų, vadinamą „Gyvenimo upe“, kad jie augtų abiejuose krantuose kaip grūdai auga vandens telkiniuose, kuriuos dažnai matote prie uolų ir prie medžių. Jei kas iš jų palinks į saulę, tai bus žalia, o jei kas nors palinks į šešėlį, tai bus balta, tada jie atrodys kaip perlai su žiedais ant kaklų. Tada jie įžengs į Rojų, kol Rojaus žmonės sakys: „Jie yra Ar Rahmano „utaqa“ – žmonės, kuriuos išlaisvino Ar Rahmanas.“ Alachas jų neįleido dėl jų atliktų darbų ir dėl jų aukoto gėrio, kad jiems būtų atsakyta: „Už jus tai, ką matote, ir panašiai“. [Hadžajas bin Minhalas] pasakė; [Hammam bin Yahya] mums pasakė [Qatadah] iš [Anas] radliyallahu'anhu, kad pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Prisikėlimo dieną tikintieji bus sulaikyti, kol tai juos nuliūdins.“ Jie sakė: „O, jei mes paprašysime mūsų Viešpaties užtarimo, kad Jis galėtų padėti mums jaustis patogiai ten, kur esame.“ Jie atėjo pas Adomą ir tarė: „Tu, Adomai, tu esi visos žmonijos protėvis. Alachas sukūrė tave savo rankomis, padarė dangų tavo buveine ir privertė angelus tau lenktis. Alachas taip pat išmokė tave visų dalykų pavadinimų, kad galėtum užtarti mus pas savo Viešpatį, kad galėtum suteikti mums paguodą.“ Bet Adomas tik atsakė: „Čia aš neturiu teisės užtarti tavęs.“ Alacho Pasiuntinys tęsė: „Tada Adomas priminė jiems savo padarytą klaidą – valgė nuo uždrausto medžio, nors jis buvo uždraustas, ir tarė: „Eikite pas Nojų, nes jis buvo pirmasis pranašas, sallallaahu 'alaihi wasallam, kurį Alachas siuntė žemės gyventojams.“ Jie atėjo pas Nojų, bet Nojus taip pat atsakė: „Atsiprašau, neturiu teisės čia užtarti jūsų“, ir Nojus paminėjo savo padarytą klaidą – paklausė savo Viešpaties neturėdamas žinių ir sakė: „Eikite pas Ibrahimą, nes jis yra Khalilur Rahman – Arrahmano mylimasis.“ Alacho Pasiuntinys tęsė savo istoriją: „Jie atėjo pas Ibrahimą, bet Ibrahimas taip pat atsakė: „Atsiprašau, neturiu teisės čia užtarti jūsų.“ Tada Ibrahimas paminėjo savo klaidą – tris melus, kuriuos padarė, ir tarė: „Eikite pas Musą, tarną, kuriam Alachas davė Torą, pasikalbėkite su juo ir priartinkite jį prie Jo kuo arčiau.“ Rasulullah tęsė: „Jie atėjo pas Mozę, tik Mozė taip pat atsakė: „Atsiprašau, čia aš neturiu teisės už jus užtarti“, o Musa priminė jam apie jo padarytą klaidą – sielos nužudymą be pateisinamos priežasties, o jis sakė: „Pabandykite nueiti pas Jėzų, Alacho tarną ir Jo apaštalą, Alacho dvasią ir Jo žodžius.“ Jie nuėjo pas Jėzų, bet Isa taip pat atsakė: „Atsiprašau, čia aš neturiu teisės už jus užtarti“, o jis sakė: „Pabandykite nueiti pas Muhammadą sallallaahu'alaihiwasallam, tarną, kuriam Alachas atleido ankstesnes ir būsimas nuodėmes“. Tada jie atėjo pas mane – Muhammadą – ir aš paprašiau savo Viešpaties leidimo Jo namuose, ir man buvo leista susitikti su Juo, kai Jį pamačiau, tada aš puoliau kniūbsčias, Alachas tada leido man, kaip Jis man leis. Tada Alachas tarė: „Pakelk galvą, Muhammadai, sakyk, tu esi išklausytas, prašyk užtarimo, tau duotas užtarimas, prašyk, tau duotas“. Tada pakėliau galvą ir šlovinau savo Viešpatį šlovinimu, kurio Jis mane išmokė, tada užtariau, ir Jis man nustatė ribas. Tada išėjau ir įleidau juos į dangų.“ Katada pasakė: „Ir aš taip pat girdėjau jį sakant: „Tada aš išėjau, tada juos išvedžiau iš pragaro ir įkėliau į dangų. Po to grįžau antrą kartą ir paprašiau savo Viešpaties leidimo Jo namuose, ir man buvo leista Jį sutikti, o jei Jį pamatydavau, tada puoliau kniūbsčias. Tada Alachas leido man būti tokiam, kokio nori Alachas, tada Alachas tarė: „Pakelk galvą, o Muhamedai, ir sakyk, kad būsi išklausytas, ir užtark, tavęs bus užtarta, ir prašyk, ir tau bus duota“. Tada pakėliau galvą ir šlovinau savo Dievą, kaip Jis mane mokė daryti. Tada užtariau, ir Jis man nustatė ribą, kad išeičiau ir įvesčiau juos į dangų.“ Katada pasakė: „Ir aš girdėjau jį sakant: „Ir aš leidausi taip, kad juos išvedžiau iš pragaro, tada įkėliau į dangų“.“ Katada pasakė: „Ir aš girdėjau jį sakant: „Taigi aš išėjau ir išvedžiau juos iš pragaro, o tada perkėliau juos į dangų, kol pragare neliko nieko, išskyrus tuos, kuriuos saugo Koranas, arba tuos, kurie reiškia, kad jis turi būti amžinas, tada jis perskaitė šią eilutę: „-tegul tavo Viešpats pakelia tave į garbingą vietą-“ - Klausimai iš Al Isra': 79-. Pranašas pasakė: „Tai yra garbinga padėtis, pažadėta tavo pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam'“.“