Berdoa kepada Allah sehingga Allah tersenyum, jika Allah tersenyum maka Allah telah mengijinkannya untuk masuk ke dalam syurga

Imam Ahmad : 7392

حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ حَدَّثَنَا مَعْمَرٌ عَنِ الزُّهْرِيِّ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَزِيدَ اللَّيْثِيِّ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَ قَالَ النَّاسُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ نَرَى رَبَّنَا يَوْمَ الْقِيَامَةِ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَلْ تُضَارُّونَ فِي الشَّمْسِ لَيْسَ دُونَهَا سَحَابٌ قَالُوا لَا يَا رَسُولَ اللَّهِ فَقَالَ هَلْ تُضَارُّونَ فِي الْقَمَرِ لَيْلَةَ الْبَدْرِ لَيْسَ دُونَهُ سَحَابٌ فَقَالُوا لَا يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ فَإِنَّكُمْ تَرَوْنَهُ يَوْمَ الْقِيَامَةِ كَذَلِكَ يَجْمَعُ اللَّهُ النَّاسَ فَيَقُولُ مَنْ كَانَ يَعْبُدُ شَيْئًا فَيَتْبَعُهُ فَيَتْبَعُ مَنْ كَانَ يَعْبُدُ الْقَمَرَ الْقَمَرَ وَمَنْ كَانَ يَعْبُدُ الشَّمْسَ الشَّمْسَ وَيَتْبَعُ مَنْ كَانَ يَعْبُدُ الطَّوَاغِيتَ الطَّوَاغِيتَ وَتَبْقَى هَذِهِ الْأُمَّةُ فِيهَا مُنَافِقُوهَا فَيَأْتِيهِمْ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ فِي غَيْرِ الصُّورَةِ الَّتِي تَعْرِفُونَ فَيَقُولُ أَنَا رَبُّكُمْ فَيَقُولُونَ نَعُوذُ بِاللَّهِ مِنْكَ هَذَا مَكَانُنَا حَتَّى يَأْتِيَنَا رَبُّنَا فَإِذَا جَاءَ رَبُّنَا عَرَفْنَاهُ قَالَ فَيَأْتِيهِمْ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ فِي الصُّورَةِ الَّتِي يَعْرِفُونَ فَيَقُولُ أَنَا رَبُّكُمْ فَيَقُولُونَ أَنْتَ رَبُّنَا فَيَتْبَعُونَهُ قَالَ وَيُضْرَبُ جِسْرٌ عَلَى جَهَنَّمَ قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَكُونُ أَوَّلَ مَنْ يُجِيزُ وَدَعْوَى الرُّسُلِ يَوْمَئِذٍ اللَّهُمَّ سَلِّمْ سَلِّمْ وَبِهَا كَلَالِيبُ مِثْلُ شَوْكِ السَّعْدَانِ هَلْ رَأَيْتُمْ شَوْكَ السَّعْدَانِ قَالُوا نَعَمْ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ فَإِنَّهَا مِثْلُ شَوْكِ السَّعْدَانِ غَيْرَ أَنَّهُ لَا يَعْلَمُ قَدْرَ عِظَمِهَا إِلَّا اللَّهُ تَعَالَى فَتَخْطَفُ النَّاسَ بِأَعْمَالِهِمْ فَمِنْهُمْ الْمُوبَقُ بِعَمَلِهِ وَمِنْهُمْ الْمُخَرْدَلُ ثُمَّ يَنْجُو حَتَّى إِذَا فَرَغَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ مِنْ الْقَضَاءِ بَيْنَ الْعِبَادِ وَأَرَادَ أَنْ يُخْرِجَ مِنْ النَّارِ مَنْ أَرَادَ أَنْ يَرْحَمَ مِمَّنْ كَانَ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ أَمَرَ الْمَلَائِكَةَ أَنْ يُخْرِجُوهُمْ فَيَعْرِفُونَهُمْ بِعَلَامَةِ آثَارِ السُّجُودِ وَحَرَّمَ اللَّهُ عَلَى النَّارِ أَنْ تَأْكُلَ مِنْ ابْنِ آدَمَ أَثَرَ السُّجُودِ فَيُخْرِجُونَهُمْ قَدْ امْتُحِشُوا فَيُصَبُّ عَلَيْهِمْ مِنْ مَاءٍ يُقَالُ لَهُ مَاءُ الْحَيَاةِ فَيَنْبُتُونَ نَبَاتَ الْحِبَّةِ فِي حَمِيلِ السَّيْلِ وَيَبْقَى رَجُلٌ يُقْبِلُ بِوَجْهِهِ إِلَى النَّارِ فَيَقُولُ أَيْ رَبِّ قَدْ قَشَبَنِي رِيحُهَا وَأَحْرَقَنِي ذَكَاؤُهَا فَاصْرِفْ وَجْهِي عَنْ النَّارِ فَلَا يَزَالُ يَدْعُو اللَّهَ حَتَّى يَقُولَ فَلَعَلِّي إِنْ أَعْطَيْتُكَ ذَلِكَ أَنْ تَسْأَلَنِي غَيْرَهُ فَيَقُولُ لَا وَعِزَّتِكَ لَا أَسْأَلُكَ غَيْرَهُ فَيَصْرِفُ وَجْهَهُ عَنْ النَّارِ فَيَقُولُ بَعْدَ ذَلِكَ يَا رَبِّ قَرِّبْنِي إِلَى بَابِ الْجَنَّةِ فَيَقُولُ أَوَلَيْسَ قَدْ زَعَمْتَ أَنْ لَا تَسْأَلَنِي غَيْرَهُ وَيْلَكَ يَا ابْنَ آدَمَ مَا أَغْدَرَكَ فَلَا يَزَالُ يَدْعُو حَتَّى يَقُولَ فَلَعَلِّي إِنْ أَعْطَيْتُكَ أَنْ تَسْأَلَنِي غَيْرَهُ فَيَقُولُ لَا وَعِزَّتِكَ لَا أَسْأَلُكَ غَيْرَهُ وَيُعْطِي مِنْ عُهُودِهِ وَمَوَاثِيقِهِ أَنْ لَا يَسْأَلَ غَيْرَهُ فَيُقَرِّبُهُ إِلَى بَابِ الْجَنَّةِ فَإِذَا دَنَا مِنْهَا انْفَهَقَتْ لَهُ الْجَنَّةُ فَإِذَا رَأَى مَا فِيهَا مِنْ الْحِبَرَةِ وَالسُّرُورِ سَكَتَ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَسْكُتَ ثُمَّ يَقُولُ يَا رَبِّ أَدْخِلْنِي الْجَنَّةَ فَيَقُولُ أَوَلَيْسَ قَدْ زَعَمْتَ أَنْ لَا تَسْأَلَ غَيْرَهُ وَقَدْ أَعْطَيْتَ عُهُودَكَ وَمَوَاثِيقَكَ أَنْ لَا تَسْأَلَنِي غَيْرَهُ فَيَقُولُ يَا رَبِّ لَا تَجْعَلْنِي أَشْقَى خَلْقِكَ فَلَا يَزَالُ يَدْعُو اللَّهَ حَتَّى يَضْحَكَ اللَّهُ فَإِذَا ضَحِكَ مِنْهُ أَذِنَ لَهُ بِالدُّخُولِ فِيهَا فَإِذَا أُدْخِلَ قِيلَ لَهُ تَمَنَّ مِنْ كَذَا فَيَتَمَنَّى ثُمَّ يُقَالُ تَمَنَّ مِنْ كَذَا فَيَتَمَنَّى حَتَّى تَنْقَطِعَ بِهِ الْأَمَانِيُّ فَيُقَالُ لَهُ هَذَا لَكَ وَمِثْلُهُ مَعَهُ قَالَ وَأَبُو سَعِيدٍ جَالِسٌ مَعَ أَبِي هُرَيْرَةَ وَلَا يُغَيِّرُ عَلَيْهِ شَيْئًا مِنْ قَوْلِهِ حَتَّى إِذَا انْتَهَى إِلَى قَوْلِهِ هَذَا لَكَ وَمِثْلُهُ مَعَهُ قَالَ أَبُو سَعِيدٍ سَمِعْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ هَذَا لَكَ وَعَشَرَةُ أَمْثَالِهِ مَعَهُ قَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ حَفِظْتُ مِثْلُهُ مَعَهُ قَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ وَذَلِكَ الرَّجُلُ آخِرُ أَهْلِ الْجَنَّةِ دُخُولًا الْجَنَّةَ

Pasakojo mums [Abdurrazzaq] pasakė [Ma'mar] iš [Az Zuhri] iš ["Atho" bin Yazid Al Laits] iš [Abu Hurairah] sakė; žmonės sakė: „O, Alacho pasiuntiniu, ar mes matysime savo Viešpatį Prisikėlimo dieną? Taigi pranašas sallallaahu 'alaihi wa Salam pasakė: „Ar jautiesi pavojingas, kai matai saulę be debesų po ja?“ Jie pasakė: "Ne, o Alacho Pasiuntiniu!" tada Rasulullah sallallaahu „alaihi wa Salam“ pasakė: „Ar jaučiatės pavojingi, jei pilnaties naktį matote mėnulį, po kuriuo nėra debesų?“, – sakė jie; 'Ne, o Alacho pasiuntiniu!' Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Salam sakė: "Iš tiesų, jūs pamatysite Jį Prisikėlimo dieną, todėl Alachas surinks žmones ir sakys: "Kas ką nors garbino, tada sekite jį", tada tie, kurie garbina mėnulį, seka mėnulį, o tie, kurie garbina saulę, seka saulę, o tie, kurie garbina šį žymenį, kuris ten lieka hipo taghmmhut. Tada Allah Azza Wa Jalla ateina pas juos kitokia forma, nei jūs žinote, Alachas sako: „Aš esu jūsų Viešpats“, taip jie sako; „Ieškau prieglobsčio pas Alachą nuo jūsų, tai yra mūsų vieta, kol mūsų Viešpats ateis pas mus, ir jei mūsų Viešpats atėjo pas mus, tada mes Jį pažįstame“, – sakė Rasulullah sallallaahu „alaihi wa Salam“. „Tu esi mūsų Viešpats“, todėl jie sekė Jį“, – sakė Rasulullah sallallaahu „alaihi wa Salam“: „ir buvo pastatytas tiltas per Džahannamą“, – pranašas sallallaahu „alaihi wa Salam“ pasakė: „Taigi aš pirmasis jį perėjau, o apaštalų malda tą dieną buvo tokia: „Išsaugokite Allah, kaip ten buvo. Sadano spygliai – labai aštrūs spygliai –, Ar žinai, kas yra Sadano spygliai? jie pasakė: 'Taip, o Alacho Pasiuntiniu!' Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Salam sakė: „Iš tiesų, šie kabliukai yra kaip Sa'o spygliai, ir tik nežinoma, kokio dydžio jie yra, išskyrus Allah Ta'ala, todėl šie kabliukai sugriebia žmones pagal jų poelgius, tarp jų yra sunaikintų dėl savo poelgių, o tarp jų yra ir jų kūnų dalių, kurias nutrenkia Vaza ir išgyvena jų kūno dalis. Jalla baigia savo tarnų teismą ir išves iš pragaro tuos, kurie Jo valia yra gauti Jo pasigailėjimą iš žmonių, kurie liudija, kad nėra kito dievo, išskyrus Allah, tada Allah Azza Wa Jalla įsakė angelams išvesti juos iš pragaro, angelai atpažino juos pagal kreipimąsi - ženklus - nusilenkimo ženklus, o Allah Azza Wa Jalla valgė Adomo vaikų ir prostrbidų ženklus. anūkai, angelai juos išnešė apdegusius ir apšlakstė vandeniu, kuris vadinamas gyvybės vandeniu, kad jie augtų kaip augančios sėklos. vandens telkinyje, o ten gyveno žmogus, kurio veidas buvo nukreiptas į pragarą ir pasakė: „O mano Viešpatie, pragaras mane tikrai įskaudino, o jo liepsnos sudegino, todėl nukreipk mano veidą nuo pragaro“, ir jis vis tiek meldėsi Allah, kol Alachas pasakė: galbūt, jei aš tau tai duosiu, tu paprašysi Manęs kažko kito“, – tada jis pasakė; „Ne, tavo valia aš tavęs daugiau nieko neprašysiu“, – tada Alachas nusigręžė nuo pragaro ir po to pasakė; „O mano Viešpatie, privesk mane arčiau dangaus durų“, – tarė Alachas: „Argi tu nepažadėjai, kad nieko daugiau manęs neklausysi, vargas tau, Adomo sūnau, koks tu klastingas“, – toliau meldėsi, kol Alachas pasakė. jam: „Gali būti, kad jei tau duosiu, tu paprašysi kito“, – sakė jis; „Per tavo Izą aš tavęs daugiau nieko neprašysiu“, – pažadėjo ir prisiekė daugiau nieko neprašyti, tada Alachas priartino jį prie dangaus durų, kad, jam priartėjus, jam pasirodytų dangus ir pamatęs, kas jame mėgaujasi gyvenimu ir malonumais, jis tiesiog tylėjo tol, kol Alachas nori, kad tylėtų; „O mano Viešpatie, įeik mane į dangų“, – tada tarė Alachas: „Argi nepažadėjai nieko daugiau neprašyti? iš tikrųjų tu davei savo pažadą ir priesaiką daugiau nieko Manęs neklausti', tada jis pasakė; 'O mano Viešpatie, nepadaryk manęs pačiu apgailėtiniausiu iš savo kūrinių' ir jis vis dar meldžiasi Allahui, kad Alachas nusišypsotų, o jei Alachas jam nusišypsojo, tai Alachas leido jam patekti į dangų, o kai jis buvo įkeltas į jį, tai jam sakoma; „Svajok tai gauti“, – taip jis susapnavo, o paskui vėl pasakė – jam; 'Svajokite tai gauti', todėl jis svajojo taip, kad jo noras buvo nutrauktas ir tada jam buvo pasakyta; 'Tai tau ir panašiai su juo'. "Atho" pasakė: ir tuo metu Abu Saidas sėdėjo su Abu Hurairah ir visiškai nepakeitė to, ką Abu Hurairah pasakė, todėl kai Abu Hurairah priėjo prie pranašo sallallaahu žodžių "alaihi wa Salam: "Tai tau ir panašiai su juo" [Abu Sa'idas] pasakė: "Aš girdėjau tai kaip iš Prohupaheta. „Tai tau ir dešimt kartų daugiau, pavyzdžiui, su juo“, – sakė Abu Hurairah; Aš -tik išmokau atmintinai- ir pavyzdžiui su juo. Abu Hurairah pasakė; „Ir tai paskutinis iš dangaus gyventojų, įžengęs į dangų“.