Tata cara tayamum

Imam Nasa'i : 312

أَخْبَرَنِي مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ قَالَ حَدَّثَنَا أَبِي عَنْ صَالِحٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ حَدَّثَنِي عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ عَنْ عَمَّارٍ قَالَعَرَّسَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِأُولَاتِ الْجَيْشِ وَمَعَهُ عَائِشَةُ زَوْجَتُهُ فَانْقَطَعَ عِقْدُهَا مِنْ جَزْعِ ظِفَارِ فَحُبِسَ النَّاسُ ابْتِغَاءَ عِقْدِهَا ذَلِكَ حَتَّى أَضَاءَ الْفَجْرُ وَلَيْسَ مَعَ النَّاسِ مَاءٌ فَتَغَيَّظَ عَلَيْهَا أَبُو بَكْرٍ فَقَالَ حَبَسْتِ النَّاسَ وَلَيْسَ مَعَهُمْ مَاءٌ فَأَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ رُخْصَةَ التَّيَمُّمِ بِالصَّعِيدِ قَالَ فَقَامَ الْمُسْلِمُونَ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَضَرَبُوا بِأَيْدِيهِمْ الْأَرْضَ ثُمَّ رَفَعُوا أَيْدِيَهُمْ وَلَمْ يَنْفُضُوا مِنْ التُّرَابِ شَيْئًا فَمَسَحُوا بِهَا وُجُوهَهُمْ وَأَيْدِيَهُمْ إِلَى الْمَنَاكِبِ وَمِنْ بُطُونِ أَيْدِيهِمْ إِلَى الْآبَاطِ

Pranešęs mums [Muhammadui bin Yahya bin Abdullah], jis tarė: „Pasakė mums [Ya'qub bin Ibrahim], jis tarė; „Pasakė mums [mano tėvui] iš [Salih], iš [Ibn Shihab], jis tarė; „Pasakė mums [Ubaidullah bin Abdullah bin Utbah] iš [Ibn Abbas], iš [Amar], jis tarė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam leido savo kariams pailsėti, jam ir Aisyah – jo žmonai – ir paaiškėjo, kad jo vėrinys, kuris buvo iš Akik Zhifar – vietovės Jemene – buvo sulūžęs, todėl žmonės ieškojo vėrinio iki aušros, kol žmonės neturėjo vandens. Abu Bakras supyko ant Aishos ir tarė: „Tu privertei žmones įstrigti, nors jie neturi vandens!“ Tada Alachas Azza wa Jalla pasiuntė tayamum lengvumą su dulkėmis. Ammaras pasakė: „Tada žmonės atsistojo su Alacho Pasiuntiniu (sallallaahu 'alaihi wasallam), suplojo rankomis ant žemės, tada pakėlė rankas nenusivalydami dulkių ir trindavo jomis per veidus ir rankas iki alkūnių, nuo delnų iki pažastų.“