Ash-shabi'un adalah kelompok dari ahlul kitab yang membaca kitab zabur

Imam Bukhari : 331

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ قَالَ حَدَّثَنِي يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ قَالَ حَدَّثَنَا عَوْفٌ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو رَجَاءٍ عَنْ عِمْرَانَ قَالَكُنَّا فِي سَفَرٍ مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَإِنَّا أَسْرَيْنَا حَتَّى كُنَّا فِي آخِرِ اللَّيْلِ وَقَعْنَا وَقْعَةً وَلَا وَقْعَةَ أَحْلَى عِنْدَ الْمُسَافِرِ مِنْهَا فَمَا أَيْقَظَنَا إِلَّا حَرُّ الشَّمْسِ وَكَانَ أَوَّلَ مَنْ اسْتَيْقَظَ فُلَانٌ ثُمَّ فُلَانٌ ثُمَّ فُلَانٌ يُسَمِّيهِمْ أَبُو رَجَاءٍ فَنَسِيَ عَوْفٌ ثُمَّ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ الرَّابِعُ وَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا نَامَ لَمْ يُوقَظْ حَتَّى يَكُونَ هُوَ يَسْتَيْقِظُ لِأَنَّا لَا نَدْرِي مَا يَحْدُثُ لَهُ فِي نَوْمِهِ فَلَمَّا اسْتَيْقَظَ عُمَرُ وَرَأَى مَا أَصَابَ النَّاسَ وَكَانَ رَجُلًا جَلِيدًا فَكَبَّرَ وَرَفَعَ صَوْتَهُ بِالتَّكْبِيرِ فَمَا زَالَ يُكَبِّرُ وَيَرْفَعُ صَوْتَهُ بِالتَّكْبِيرِ حَتَّى اسْتَيْقَظَ بِصَوْتِهِ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا اسْتَيْقَظَ شَكَوْا إِلَيْهِ الَّذِي أَصَابَهُمْ قَالَ لَا ضَيْرَ أَوْ لَا يَضِيرُ ارْتَحِلُوا فَارْتَحَلَ فَسَارَ غَيْرَ بَعِيدٍ ثُمَّ نَزَلَ فَدَعَا بِالْوَضُوءِ فَتَوَضَّأَ وَنُودِيَ بِالصَّلَاةِ فَصَلَّى بِالنَّاس فَلَمَّا انْفَتَلَ مِنْ صَلَاتِهِ إِذَا هُوَ بِرَجُلٍ مُعْتَزِلٍ لَمْ يُصَلِّ مَعَ الْقَوْمِ قَالَ مَا مَنَعَكَ يَا فُلَانُ أَنْ تُصَلِّيَ مَعَ الْقَوْمِ قَالَ أَصَابَتْنِي جَنَابَةٌ وَلَا مَاءَ قَالَ عَلَيْكَ بِالصَّعِيدِ فَإِنَّهُ يَكْفِيكَ ثُمَّ سَارَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاشْتَكَى إِلَيْهِ النَّاسُ مِنْ الْعَطَشِ فَنَزَلَ فَدَعَا فُلَانًا كَانَ يُسَمِّيهِ أَبُو رَجَاءٍ نَسِيَهُ عَوْفٌ وَدَعَا عَلِيًّا فَقَالَ اذْهَبَا فَابْتَغِيَا الْمَاءَ فَانْطَلَقَا فَتَلَقَّيَا امْرَأَةً بَيْنَ مَزَادَتَيْنِ أَوْ سَطِيحَتَيْنِ مِنْ مَاءٍ عَلَى بَعِيرٍ لَهَا فَقَالَا لَهَا أَيْنَ الْمَاءُ قَالَتْ عَهْدِي بِالْمَاءِ أَمْسِ هَذِهِ السَّاعَةَ وَنَفَرُنَا خُلُوفًا قَالَا لَهَا انْطَلِقِي إِذًا قَالَتْ إِلَى أَيْنَ قَالَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَتْ الَّذِي يُقَالُ لَهُ الصَّابِئُ قَالَا هُوَ الَّذِي تَعْنِينَ فَانْطَلِقِي فَجَاءَا بِهَا إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَحَدَّثَاهُ الْحَدِيثَ قَالَ فَاسْتَنْزَلُوهَا عَنْ بَعِيرِهَا وَدَعَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِإِنَاءٍ فَفَرَّغَ فِيهِ مِنْ أَفْوَاهِ الْمَزَادَتَيْنِ أَوْ سَطِيحَتَيْنِ وَأَوْكَأَ أَفْوَاهَهُمَا وَأَطْلَقَ الْعَزَالِيَ وَنُودِيَ فِي النَّاسِ اسْقُوا وَاسْتَقُوا فَسَقَى مَنْ شَاءَ وَاسْتَقَى مَنْ شَاءَ وَكَانَ آخِرُ ذَاكَ أَنْ أَعْطَى الَّذِي أَصَابَتْهُ الْجَنَابَةُ إِنَاءً مِنْ مَاءٍ قَالَ اذْهَبْ فَأَفْرِغْهُ عَلَيْكَ وَهِيَ قَائِمَةٌ تَنْظُرُ إِلَى مَا يُفْعَلُ بِمَائِهَا وَايْمُ اللَّهِ لَقَدْ أُقْلِعَ عَنْهَا وَإِنَّهُ لَيُخَيَّلُ إِلَيْنَا أَنَّهَا أَشَدُّ مِلْأَةً مِنْهَا حِينَ ابْتَدَأَ فِيهَا فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اجْمَعُوا لَهَا فَجَمَعُوا لَهَا مِنْ بَيْنِ عَجْوَةٍ وَدَقِيقَةٍ وَسَوِيقَةٍ حَتَّى جَمَعُوا لَهَا طَعَامًا فَجَعَلُوهَا فِي ثَوْبٍ وَحَمَلُوهَا عَلَى بَعِيرِهَا وَوَضَعُوا الثَّوْبَ بَيْنَ يَدَيْهَا قَالَ لَهَا تَعْلَمِينَ مَا رَزِئْنَا مِنْ مَائِكِ شَيْئًا وَلَكِنَّ اللَّهَ هُوَ الَّذِي أَسْقَانَا فَأَتَتْ أَهْلَهَا وَقَدْ احْتَبَسَتْ عَنْهُمْ قَالُوا مَا حَبَسَكِ يَا فُلَانَةُ قَالَتْ الْعَجَبُ لَقِيَنِي رَجُلَانِ فَذَهَبَا بِي إِلَى هَذَا الَّذِي يُقَالُ لَهُ الصَّابِئُ فَفَعَلَ كَذَا وَكَذَا فَوَاللَّهِ إِنَّهُ لَأَسْحَرُ النَّاسِ مِنْ بَيْنِ هَذِهِ وَهَذِهِ وَقَالَتْ بِإِصْبَعَيْهَا الْوُسْطَى وَالسَّبَّابَةِ فَرَفَعَتْهُمَا إِلَى السَّمَاءِ تَعْنِي السَّمَاءَ وَالْأَرْضَ أَوْ إِنَّهُ لَرَسُولُ اللَّهِ حَقًّا فَكَانَ الْمُسْلِمُونَ بَعْدَ ذَلِكَ يُغِيرُونَ عَلَى مَنْ حَوْلَهَا مِنْ الْمُشْرِكِينَ وَلَا يُصِيبُونَ الصِّرْمَ الَّذِي هِيَ مِنْهُ فَقَالَتْ يَوْمًا لِقَوْمِهَا مَا أُرَى أَنَّ هَؤُلَاءِ الْقَوْمَ يَدْعُونَكُمْ عَمْدًا فَهَلْ لَكُمْ فِي الْإِسْلَامِ فَأَطَاعُوهَا فَدَخَلُوا فِي الْإِسْلَامِقَالَ أَبُو عَبْد اللَّهِ صَبَأَ خَرَجَ مِنْ دِينٍ إِلَى غَيْرِهِ وَقَالَ أَبُو الْعَالِيَةِ{ الصَّابِئِينَ }فِرْقَةٌ مِنْ أَهْلِ الكِتَابِ يَقْرَءُونَ الزَّبُورَ

Mums [Musaddad] sakė, man [Yahya bin Sa'id] sakė, mums [Auf] sakė, mums [Abu Raja] iš [Imrano] sakė: „Kartą keliavome su Pranašu (SAW) (SAW). Mes ėjome naktį, kol galiausiai užmigome. Ir nėra patogesnio – ramesnio – miego keliautojams nei tai, ką patyrėme. Kol niekas mūsų nepažadino, išskyrus saulės karštį. Ir pirmasis pabudo tas ir anas, tada anas ir anas, tada kažkas, ką Abu Auf žinojo, bet galiausiai pamiršo. O Umar bin Al Khathtab buvo ketvirtasis asmuo, kai jis pabudo. Tuo tarpu, kai Pranašas (SAW) (SAW) miegojo, niekas jo nežadino, kol jis pats nepabudo, nes mes nežinome, kas jam nutiko miegant.“ Kai Umaras pabudo ir pamatė, kas vyksta tarp daugybės vėluojančių žmonių, o Umaras buvo stiprus ir kantrus vyras, jis sukalbėjo savo takbirą pakeldamas balsą ir toliau garsiai giedojo, kol Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pabudo dėl garsaus Umaro takbiro garso. Kai jis pabudo, žmonės skundėsi tuo, kas jiems nutiko. Taigi jis tarė: „Nesvarbu, arba nesvarbu ir tęskite savo kelionę“. Taigi, jis tęsė savo kelionę ir po kurio laiko sustojo ir paprašė kibiro vandens apsiplovimui, tada atliko apsiplovimą ir pakvietė maldai. Taigi jis meldėsi su minia. Baigęs melstis, jis pamatė, kad kažkas atsiskyrė ir neprisijungė prie maldos su minia. Taigi Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) paklausė: „O Fulanai, kas tau trukdo melstis su žmonėmis?“ Žmogus atsakė: „Aš esu džunubyje ir nėra vandens“. Tada jis paaiškino: „Tau tereikia naudoti dulkes“. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tęsė savo kelionę, kol galiausiai žmonės jam pasiskundė, kad yra ištroškę. Taigi Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paklausė kažko, vardu Abu Radža, bet šis pamiršo, ir Ali, įsakydamas jiems abiem: „Eikite abu ir ieškokite vandens“. Taigi jie abu keliavo, kol sutiko moterį, ant kupranugario nešinančią vandens maišus. Taigi jie abu paklausė jo: „Kur yra vandens?“ Moteris atsakė: „Paskutinį kartą šioje vietovėje mačiau vandenį dabar. Ir mūsų kelionė taip pat yra vandens paieškos“. Tada jie abu tarė: „Tada eikite“. Moteris paklausė: „Kur jūs einate?“ Abu atsakė: „Susitikti su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam).“ Moteris paklausė: „Pas žmones, kurie laikomi palikusiais šabi'i religiją?“ Abu atsakė: „Taip, jis yra tas, kurį turite omenyje“. Tada du Pranašo palydovai nuėjo su moterimi pasitikti Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam). Jiedu papasakojo apie ką tik patirtus įvykius. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Nuimkite jį nuo kupranugario“. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paprašė indo vandens, įpylė vandens į moteriai priklausančių vandens maišų angą, atrišo juos ir šaukė miniai: „Imkite vandens ir gerkite, kiek norite!“ Taigi žmonės davė jiems vandens – savo arkliams – ir gėrė, kiek norėjo. Galiausiai jis davė kibirą vandens žmogui, kurį partrenkė janabah. Tada jis jam tarė: „Eik ir išsimaudyk“. Danas atsistojo, o moteris stebėjo, kas buvo daroma su jos vandeniu. Prisiekiu Alachu, šis įvykis sukrėtė jį ir mus, matėme, kad vandens padaugėjo, palyginti su pirmuoju kartu. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tada tarė: „Surinkite jam maisto“. Taigi žmonės surinko moteriai maisto datulių, miltų, pieno ir miltų mišinio pavidalu. Maistas buvo sudėtas į audeklą, moterį užkelta ant transporto priemonės ir pastatytas priešais ją. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė moteriai: „Žinote, kad mes nė kiek nesumažinome jūsų vandens kiekio, bet Alachas davė mums atsigerti“. Moteris grįžo namo pas savo šeimą, o jie paklausė: „O fulana, kodėl pavėlavai?“ Moteris atsakė: „Stebuklas! Sutikau du vyrus, kurie nusivedė mane susitikti su žmogumi, vardu Šabi'i, o tada tas vyras padarė šį bei tą. Prisiekiu Alachu, jis yra pats nuostabiausias žmogus, sukūręs nepaprastą įvykį tarp šito ir šito.“ Moteris pasakė, gestikuliuodama pakeldama vidurinį ir smilių į dangų arba tarp dangaus ir žemės. Tai reiškia liudyti, kad jis yra tikrasis Alacho Pasiuntinys. Nuo to laiko musulmonai visada saugojo moterį nuo mušrikų ir nepadarė žalos moters namams ar gyvenamosioms patalpoms. Vieną dieną moteris tarė savo žmonėms: „Nematau, kad žmonės jūsų tyčia gailėjosi. Ar norite atsiversti į islamą?“ Taigi jo žmonės jam pakluso ir atsivertė į islamą. Abu Abdullah pasakė: „Ką reiškia „Shabi'i“ – tai vienos religijos palikimas kitai religijai.“ Tuo tarpu Abu Aliyah pasakė: „Aš-Šabi'unas yra žmonių grupė iš Knygos, kurie skaitė Zaburo knygą“.