Hari kiamat tiba saat bangsa Romawi menjadi terbanyak

حَدَّثَنِي زُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا مُعَلَّى بْنُ مَنْصُورٍ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ بِلَالٍ حَدَّثَنَا سُهَيْلٌ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا تَقُومُ السَّاعَةُ حَتَّى يَنْزِلَ الرُّومُ بِالْأَعْمَاقِ أَوْ بِدَابِقٍ فَيَخْرُجُ إِلَيْهِمْ جَيْشٌ مِنْ الْمَدِينَةِ مِنْ خِيَارِ أَهْلِ الْأَرْضِ يَوْمَئِذٍ فَإِذَا تَصَافُّوا قَالَتْ الرُّومُ خَلُّوا بَيْنَنَا وَبَيْنَ الَّذِينَ سَبَوْا مِنَّا نُقَاتِلْهُمْ فَيَقُولُ الْمُسْلِمُونَ لَا وَاللَّهِ لَا نُخَلِّي بَيْنَكُمْ وَبَيْنَ إِخْوَانِنَا فَيُقَاتِلُونَهُمْ فَيَنْهَزِمُ ثُلُثٌ لَا يَتُوبُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ أَبَدًا وَيُقْتَلُ ثُلُثُهُمْ أَفْضَلُ الشُّهَدَاءِ عِنْدَ اللَّهِ وَيَفْتَتِحُ الثُّلُثُ لَا يُفْتَنُونَ أَبَدًا فَيَفْتَتِحُونَ قُسْطَنْطِينِيَّةَ فَبَيْنَمَا هُمْ يَقْتَسِمُونَ الْغَنَائِمَ قَدْ عَلَّقُوا سُيُوفَهُمْ بِالزَّيْتُونِ إِذْ صَاحَ فِيهِمْ الشَّيْطَانُ إِنَّ الْمَسِيحَ قَدْ خَلَفَكُمْ فِي أَهْلِيكُمْ فَيَخْرُجُونَ وَذَلِكَ بَاطِلٌ فَإِذَا جَاءُوا الشَّأْمَ خَرَجَ فَبَيْنَمَا هُمْ يُعِدُّونَ لِلْقِتَالِ يُسَوُّونَ الصُّفُوفَ إِذْ أُقِيمَتْ الصَّلَاةُ فَيَنْزِلُ عِيسَى ابْنُ مَرْيَمَ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَمَّهُمْ فَإِذَا رَآهُ عَدُوُّ اللَّهِ ذَابَ كَمَا يَذُوبُ الْمِلْحُ فِي الْمَاءِ فَلَوْ تَرَكَهُ لَانْذَابَ حَتَّى يَهْلِكَ وَلَكِنْ يَقْتُلُهُ اللَّهُ بِيَدِهِ فَيُرِيهِمْ دَمَهُ فِي حَرْبَتِهِ

[Zuhair bin Harb] papasakojo man [Mu'alla bin Manhsur], kuris papasakojo mums [Sulaiman bin Bilal], kad [jo tėvas] papasakojo mums [Abu Abu Hurairah], jog Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) pasakė: „Valanda neateis, kol romėnai nenusileis į vietą, vadinamą A'maq arba Dabiq, ir iš Medinos armija neišeis jų pasitikti. Tuo metu jie bus geriausi iš žemės žmonių. Ir kai jie susitiko, romėnai tarė: „Kovokime su savo belaisviais!“ Musulmonai atsakė: „Ne, prisiekiu Alachu, mes neleisime jums kovoti su mūsų broliais.“ Taigi tarp jų įvyko mūšis. Tada trečdalis buvo nugalėti, už kuriuos Alachas niekada jiems neatleis, o trečdalis buvo nužudyti kaip geriausi kankiniai Alacho akyse, o trečdaliui Alachas suteikė pergalę. Jie nebus amžinai kankinami, tada jie užkariaus Konstantinopolį. Ir jiems dalinantis karo grobį ir kabinant kardus ant alyvmedžio, staiga Šėtonas jiems sušuko: „Iš tiesų, Mesijas pasirodė tarp jūsų žmonių!“ Jie išsisklaidė, ir tai pasirodė esą melas. Kai jie atvyko į Siriją, jis pasirodė. Ir jiems ruošiantis mūšiui ir rikiuojantis eilėmis, staiga atėjo maldos metas, ir pranašas Isa bin Maryam, tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos, nusileido ir juos vedė. Ir kai Alacho priešas Dadžalas jį pamatė, jis tikrai būtų ištirpęs kaip druska tirpsta vandenyje, net jei jis būtų palikęs jį vieną, jis būtų ištirpęs ir žuvęs, bet Alachas norėjo, kad jis jį nužudytų savo rankomis ir parodytų jiems jo kraują ant ieties galo.