Doa nabi meminta hujan: ALLAHUMMA HAWAALAINAA WA LAA 'ALAINAA

Imam Bukhari : 975

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ مُقَاتِلٍ قَالَ أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْمُبَارَكِ قَالَ أَخْبَرَنَا الْأَوْزَاعِيُّ قَالَ حَدَّثَنَا إِسْحَاقُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ الْأَنْصَارِيُّ قَالَ حَدَّثَنِي أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ قَالَأَصَابَتْ النَّاسَ سَنَةٌ عَلَى عَهْدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَبَيْنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَخْطُبُ عَلَى الْمِنْبَرِ يَوْمَ الْجُمُعَةِ قَامَ أَعْرَابِيٌّ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلَكَ الْمَالُ وَجَاعَ الْعِيَالُ فَادْعُ اللَّهَ لَنَا أَنْ يَسْقِيَنَا قَالَ فَرَفَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَدَيْهِ وَمَا فِي السَّمَاءِ قَزَعَةٌ قَالَ فَثَارَ سَحَابٌ أَمْثَالُ الْجِبَالِ ثُمَّ لَمْ يَنْزِلْ عَنْ مِنْبَرِهِ حَتَّى رَأَيْتُ الْمَطَرَ يَتَحَادَرُ عَلَى لِحْيَتِهِ قَالَ فَمُطِرْنَا يَوْمَنَا ذَلِكَ وَفِي الْغَدِ وَمِنْ بَعْدِ الْغَدِ وَالَّذِي يَلِيهِ إِلَى الْجُمُعَةِ الْأُخْرَى فَقَامَ ذَلِكَ الْأَعْرَابِيُّ أَوْ رَجُلٌ غَيْرُهُ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ تَهَدَّمَ الْبِنَاءُ وَغَرِقَ الْمَالُ فَادْعُ اللَّهَ لَنَا فَرَفَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَدَيْهِ وَقَالَ اللَّهُمَّ حَوَالَيْنَا وَلَا عَلَيْنَا قَالَ فَمَا جَعَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُشِيرُ بِيَدِهِ إِلَى نَاحِيَةٍ مِنْ السَّمَاءِ إِلَّا تَفَرَّجَتْ حَتَّى صَارَتْ الْمَدِينَةُ فِي مِثْلِ الْجَوْبَةِ حَتَّى سَالَ الْوَادِي وَادِي قَنَاةَ شَهْرًا قَالَ فَلَمْ يَجِئْ أَحَدٌ مِنْ نَاحِيَةٍ إِلَّا حَدَّثَ بِالْجَوْدِ

Mums buvo pasakyta [Muhammadas bin Muqatilas] sakė, mums buvo pasakyta [Abdullah bin Al Mubarakas] sakė, mums buvo pasakyta [Al Auza'i] sakė, mums buvo pasakyta [Ishaqas bin 'Abdullah bin Abu Thalhah Al Ansari] sakė, man buvo pasakyta [Anasas bin Malikas] sakė: „Pranašo (SAW) laikais žmones ištiko sausra. Penktadienį, kai Pranašas (SAW) sakė pamokslą, staiga atsistojo beduinas arabas ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, turtas buvo sunaikintas ir kilo badas, todėl melsk Alachą, kad atsiųstų mums lietaus!“ Anasas bin Malikas pasakė: „Taigi, Rasulullah (SAW) meldėsi pakėlęs delnus. Ir tuo metu danguje nebuvo nė debesėlio.“ Anas bin Malik tęsė savo žodžius: „Tada debesys pajudėjo kaip kalnai. Jis dar nebuvo nusileidęs nuo savo sakyklos, kol nepamačiau lietaus, permerkiančio jo barzdą. Taigi tą dieną lijo iki kitos dienos ir dar kitą, iki kito penktadienio. Kitą penktadienį beduinas arabas ar kas nors kitas atsistojo ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, daug pastatų sugriuvo, turtas nuskendo ir buvo nuplautas, todėl melskitės už mus Alachui!“ Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tada meldėsi pakėlęs delnus: „ALLAHUMMA HAWAALAINAA WA LAA 'ALAINAA – O Alache, siųsk lietų tik aplink mus ir nedaryk mums žalos“. Dar jam nepakėlus rankos į dangų, debesis jau buvo išnykęs. Tuo metu Medinos miestas tapo tarsi ežeras ir vandens srovės, ir mėnesį negavo saulės šviesos.“ Anas bin Malikas pasakė: „Nė vienas žmogus neatvyko iš jokio miesto kampelio, išskyrus tuos, kurie papasakojo apie smarkų lietų.“