Doa nabi meminta hujan: ALLAHUMMA HAWAALAINAA WA LAA 'ALAINAA

Imam Bukhari : 881

حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ الْمُنْذِرِ قَالَ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ بْنُ مُسْلِمٍ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو عَمْرٍو الْأَوْزَاعِيُّ قَالَ حَدَّثَنِي إِسْحَاقُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَأَصَابَتْ النَّاسَ سَنَةٌ عَلَى عَهْدِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَبَيْنَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَخْطُبُ فِي يَوْمِ جُمُعَةٍ قَامَ أَعْرَابِيٌّ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلَكَ الْمَالُ وَجَاعَ الْعِيَالُ فَادْعُ اللَّهَ لَنَا فَرَفَعَ يَدَيْهِ وَمَا نَرَى فِي السَّمَاءِ قَزَعَةً فَوَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ مَا وَضَعَهَا حَتَّى ثَارَ السَّحَابُ أَمْثَالَ الْجِبَالِ ثُمَّ لَمْ يَنْزِلْ عَنْ مِنْبَرِهِ حَتَّى رَأَيْتُ الْمَطَرَ يَتَحَادَرُ عَلَى لِحْيَتِهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَمُطِرْنَا يَوْمَنَا ذَلِكَ وَمِنْ الْغَدِ وَبَعْدَ الْغَدِ وَالَّذِي يَلِيهِ حَتَّى الْجُمُعَةِ الْأُخْرَى وَقَامَ ذَلِكَ الْأَعْرَابِيُّ أَوْ قَالَ غَيْرُهُ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ تَهَدَّمَ الْبِنَاءُ وَغَرِقَ الْمَالُ فَادْعُ اللَّهَ لَنَا فَرَفَعَ يَدَيْهِ فَقَالَ اللَّهُمَّ حَوَالَيْنَا وَلَا عَلَيْنَا فَمَا يُشِيرُ بِيَدِهِ إِلَى نَاحِيَةٍ مِنْ السَّحَابِ إِلَّا انْفَرَجَتْ وَصَارَتْ الْمَدِينَةُ مِثْلَ الْجَوْبَةِ وَسَالَ الْوَادِي قَنَاةُ شَهْرًا وَلَمْ يَجِئْ أَحَدٌ مِنْ نَاحِيَةٍ إِلَّا حَدَّثَ بِالْجَوْدِ

Mums buvo pasakyta [Ibrahimas bin Al Mundziras] sakė, mums buvo pasakyta [Al Walidas bin Muslimas] sakė, mums buvo pasakyta [Abu 'Amru Al Auza'i] sakė, man buvo pasakyta [Ishaqas bin 'Abdullah bin Abu Thalhahas] iš [Anaso bin Maliko] sakė: „Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam laikais žmones kamavo badas. Kai pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam penktadienį sakė pamokslą, staiga atsistojo beduinas arabas ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, turtas buvo sunaikintas ir kilo badas, todėl melskitės už mus Alachui“. Tada jis pakėlė abu delnus maldai, ir tuo metu danguje nematėme nė menkiausio debesėlio. Bet prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, Jis nenuleis rankų, nebent debesys pakils kaip kalnai.“ Ir jis dar nebuvo nulipęs nuo sakyklos, kai pagaliau pamačiau lietų, krentantį jam ant barzdos, sallallaahu 'alaihi wasallam. Taigi tą dieną, kitą dieną ir dar kitą dieną pliaupė lietus iki kito penktadienio. Kitą penktadienį beduinas arabas ar kitas asmuo atsistojo ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, daug pastatų sugriuvo, turtas nuskendo ir buvo nuplautas, todėl melskitės už mus Alachui“. Tada jis pakėlė delnus ir meldėsi: „ALLAHUMMA HAWAALAINAA WA LAA 'ALAINAA – O Alachai, siųsk lietų aplink mus ir nedaryk mums žalos“. Nespėjus jam net pamojuoti ranka debesims, debesys akimirksniu išnyko. Tuo metu Medinos miestas tapo tarsi ežeras ir vandens srovės, Medina taip pat mėnesį negavo saulės šviesos. Ir niekas neatėjo iš visų miesto kampelių, išskyrus pranešti apie smarkų lietų.“