Doa nabi meminta hujan: ALLAHUMMA HAWAALAINAA WA LAA 'ALAINAA

Imam Bukhari : 5866

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ مَحْبُوبٍ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ أَنَسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَبَيْنَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَخْطُبُ يَوْمَ الْجُمُعَةِ فَقَامَ رَجُلٌ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ ادْعُ اللَّهَ أَنْ يَسْقِيَنَا فَتَغَيَّمَتْ السَّمَاءُ وَمُطِرْنَا حَتَّى مَا كَادَ الرَّجُلُ يَصِلُ إِلَى مَنْزِلِهِ فَلَمْ تَزَلْ تُمْطَرُ إِلَى الْجُمُعَةِ الْمُقْبِلَةِ فَقَامَ ذَلِكَ الرَّجُلُ أَوْ غَيْرُهُ فَقَالَ ادْعُ اللَّهَ أَنْ يَصْرِفَهُ عَنَّا فَقَدْ غَرِقْنَا فَقَالَ اللَّهُمَّ حَوَالَيْنَا وَلَا عَلَيْنَا فَجَعَلَ السَّحَابُ يَتَقَطَّعُ حَوْلَ الْمَدِينَةِ وَلَا يُمْطِرُ أَهْلَ الْمَدِينَةِ

[Muhammadas bin Mahbubas] mums [Abu 'Awanah] iš [Katadaho] iš [Anaso] radliallahu 'anhu pasakė: „Kai penktadienį Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė savo pamokslą, staiga atsistojo vyras ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, melsk Alachą, kad atsiųstų lietų“. Dangus apsiniauko ir ėmė lyti taip, kad beveik niekas negalėjo grįžti namo. Tai tęsėsi iki kito penktadienio. Tada tas ar kitas vyras atsistojo ir tarė: „Melsk Alachą, kad nukreiptų nuo mūsų lietų, nes mes visi buvome užtvindyti“. Jis nusišypsojo ir meldėsi: „O Alachai, siųsk lietų aplink mus, o ne ant mūsų“. Taigi debesys pasitraukė nuo Medinos ir nė kiek nenukrito ant Medinos žmonių.