Mukjizat Nabi Muhammad shallallahu 'alaihi wasallam dalam makanan roti sedikit dari rumah Abu Thalhah yang mengenyangkan puluhan sahabat

Imam Bukhari : 6194

حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ عَنْ مَالِكٍ عَنْ إِسْحَاقَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ أَنَّهُ سَمِعَ أَنَسَ بْنَ مَالِكٍ قَالَقَالَ أَبُو طَلْحَةَ لِأُمِّ سُلَيْمٍ لَقَدْ سَمِعْتُ صَوْتَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ضَعِيفًا أَعْرِفُ فِيهِ الْجُوعَ فَهَلْ عِنْدَكِ مِنْ شَيْءٍ فَقَالَتْ نَعَمْ فَأَخْرَجَتْ أَقْرَاصًا مِنْ شَعِيرٍ ثُمَّ أَخَذَتْ خِمَارًا لَهَا فَلَفَّتْ الْخُبْزَ بِبَعْضِهِ ثُمَّ أَرْسَلَتْنِي إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَذَهَبْتُ فَوَجَدْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي الْمَسْجِدِ وَمَعَهُ النَّاسُ فَقُمْتُ عَلَيْهِمْ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْسَلَكَ أَبُو طَلْحَةَ فَقُلْتُ نَعَمْ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِمَنْ مَعَهُ قُومُوا فَانْطَلَقُوا وَانْطَلَقْتُ بَيْنَ أَيْدِيهِمْ حَتَّى جِئْتُ أَبَا طَلْحَةَ فَأَخْبَرْتُهُ فَقَالَ أَبُو طَلْحَةَ يَا أُمَّ سُلَيْمٍ قَدْ جَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَالنَّاسُ وَلَيْسَ عِنْدَنَا مِنْ الطَّعَامِ مَا نُطْعِمُهُمْ فَقَالَتْ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ فَانْطَلَقَ أَبُو طَلْحَةَ حَتَّى لَقِيَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَقْبَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَبُو طَلْحَةَ حَتَّى دَخَلَا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَلُمِّي يَا أُمَّ سُلَيْمٍ مَا عِنْدَكِ فَأَتَتْ بِذَلِكَ الْخُبْزِ قَالَ فَأَمَرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِذَلِكَ الْخُبْزِ فَفُتَّ وَعَصَرَتْ أُمُّ سُلَيْمٍ عُكَّةً لَهَا فَأَدَمَتْهُ ثُمَّ قَالَ فِيهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَقُولَ ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ فَأَذِنَ لَهُمْ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا ثُمَّ خَرَجُوا ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ فَأَذِنَ لَهُمْ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا ثُمَّ خَرَجُوا ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ فَأَكَلَ الْقَوْمُ كُلُّهُمْ وَشَبِعُوا وَالْقَوْمُ سَبْعُونَ أَوْ ثَمَانُونَ رَجُلًا

Papasakęs mums [Qutaibah] iš [Maliko] iš [Ishaq bin Abdullah bin Abi Thalhah], jis išgirdo [Anas bin Malik] sakant: „Abu Talhah pasakė Umm Sulaimui: „Girdėjau taip tyliai Rasulullah Sallallahu'alaihiwasallam balsą, kad supratau, jog jis alkanas. Ar turi maisto?“ „Taip, turiu“, – atsakė jis. Tada Umm Sulaimas išėmė kelis kvietinės duonos gabalėlius, tada paėmė audinio gabalą ir įvyniojo duoną į dalį audinio. Abu Talha pasiuntė mane susitikti su Pranašu sallallaahu'alaihiwasallam. Nuskubėjau ten nueiti ir tuo metu radau Alacho Pasiuntinį mečetėje su jo draugais. Nuėjau pas juos, tada Rasulullah sallallaahu'alaihiwasallam paklausė: „Atrodo, kad tave atsiuntė Abu Talhah?“ „Teisingai, o Alacho Pasiuntiny“, – atsakiau. Taigi Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tarė savo bendražygiams: „Atsistokite!“ Jie išėjo, ir aš taip pat ėjau tarp jų, kol priėjau prie Abu Talhah ir papasakojau jam viską, kas nutiko. Abu Talha tarė: „O Umm Sulaim, Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) ir jo bendražygiai atėjo pas mus, nors neturėjome kuo juos vaišinti.“ Umm Sulaim atsakė: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriau.“ Abu Talha išėjo pasitikti Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė), tada jis ir Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) įėjo į jo namus. Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tarė Umm Sulaim: „Atnešk čia maistą, kurį turi, o Umm Sulaim!“ Umm Sulaim tuojau pat atnešė jai duonos, ir Pranašas įsakė Umm Sulaim ją sulaužyti į gabalus. Tada Um Sulaim išspaudė stiklainį su lydytu sviestu ir pagardino juo savo duoną. Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) sukalbėjo maldas, kurias Alachas buvo pavedęs jam pasakyti, ir tarė Abu Talhah: „Pakvieskite dešimt žmonių!“ Abu Talhah pasikvietė dešimt žmonių, jie įėjo, valgė iki soties ir išėjo. Tada Pranašas vėl tarė: „Pakvieskite dešimt žmonių“, jie įėjo, valgė iki soties ir išėjo. Tada Pranašas vėl tarė: „Pakvieskite dešimt žmonių“, jie įėjo, valgė iki soties ir išėjo. Visi kompanionai pagaliau galėjo valgyti iki soties, nors tuo metu jų buvo septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt.