Mukjizat Nabi Muhammad shallallahu 'alaihi wasallam dalam makanan roti sedikit dari rumah Abu Thalhah yang mengenyangkan puluhan sahabat

Imam Muslim : 3802

حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ نُمَيْرٍ ح و حَدَّثَنَا ابْنُ نُمَيْرٍ وَاللَّفْظُ لَهُ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا سَعْدُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنِي أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ قَالَ بَعَثَنِي أَبُو طَلْحَةَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِأَدْعُوَهُ وَقَدْ جَعَلَ طَعَامًا قَالَ فَأَقْبَلْتُ وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَعَ النَّاسِ فَنَظَرَ إِلَيَّ فَاسْتَحْيَيْتُ فَقُلْتُ أَجِبْ أَبَا طَلْحَةَ فَقَالَ لِلنَّاسِ قُومُوا فَقَالَ أَبُو طَلْحَةَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّمَا صَنَعْتُ لَكَ شَيْئًا قَالَ فَمَسَّهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَدَعَا فِيهَا بِالْبَرَكَةِ ثُمَّ قَالَ أَدْخِلْ نَفَرًا مِنْ أَصْحَابِي عَشَرَةً وَقَالَ كُلُوا وَأَخْرَجَ لَهُمْ شَيْئًا مِنْ بَيْنِ أَصَابِعِهِ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا فَخَرَجُوا فَقَالَ أَدْخِلْ عَشَرَةً فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا فَمَا زَالَ يُدْخِلُ عَشَرَةً وَيُخْرِجُ عَشَرَةً حَتَّى لَمْ يَبْقَ مِنْهُمْ أَحَدٌ إِلَّا دَخَلَ فَأَكَلَ حَتَّى شَبِعَ ثُمَّ هَيَّأَهَا فَإِذَا هِيَ مِثْلُهَا حِينَ أَكَلُوا مِنْهَا و حَدَّثَنِي سَعِيدُ بْنُ يَحْيَى الْأُمَوِيُّ حَدَّثَنِي أَبِي حَدَّثَنَا سَعْدُ بْنُ سَعِيدٍ قَالَ سَمِعْتُ أَنَسَ بْنَ مَالِكٍ قَالَ بَعَثَنِي أَبُو طَلْحَةَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَسَاقَ الْحَدِيثَ بِنَحْوِ حَدِيثِ ابْنِ نُمَيْرٍ غَيْرَ أَنَّهُ قَالَ فِي آخِرِهِ ثُمَّ أَخَذَ مَا بَقِيَ فَجَمَعَهُ ثُمَّ دَعَا فِيهِ بِالْبَرَكَةِ قَالَ فَعَادَ كَمَا كَانَ فَقَالَ دُونَكُمْ هَذَا و حَدَّثَنِي عَمْرٌو النَّاقِدُ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ جَعْفَرٍ الرَّقِّيُّ حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عَمْرٍو عَنْ عَبْدِ الْمَلِكِ بْنِ عُمَيْرٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي لَيْلَى عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ أَمَرَ أَبُو طَلْحَةَ أُمَّ سُلَيْمٍ أَنْ تَصْنَعَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ طَعَامًا لِنَفْسِهِ خَاصَّةً ثُمَّ أَرْسَلَنِي إِلَيْهِ وَسَاقَ الْحَدِيثَ وَقَالَ فِيهِ فَوَضَعَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَدَهُ وَسَمَّى عَلَيْهِ ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ فَأَذِنَ لَهُمْ فَدَخَلُوا فَقَالَ كُلُوا وَسَمُّوا اللَّهَ فَأَكَلُوا حَتَّى فَعَلَ ذَلِكَ بِثَمَانِينَ رَجُلًا ثُمَّ أَكَلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعْدَ ذَلِكَ وَأَهْلُ الْبَيْتِ وَتَرَكُوا سُؤْرًا و حَدَّثَنَا عَبْدُ بْنُ حُمَيْدٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ مُحَمَّدٍ عَنْ عَمْرِو بْنِ يَحْيَى عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ بِهَذِهِ الْقِصَّةِ فِي طَعَامِ أَبِي طَلْحَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَقَالَ فِيهِ فَقَامَ أَبُو طَلْحَةَ عَلَى الْبَابِ حَتَّى أَتَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ لَهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّمَا كَانَ شَيْءٌ يَسِيرٌ قَالَ هَلُمَّهُ فَإِنَّ اللَّهَ سَيَجْعَلُ فِيهِ الْبَرَكَةَ و حَدَّثَنَا عَبْدُ بْنُ حُمَيْدٍ حَدَّثَنَا خَالِدُ بْنُ مَخْلَدٍ الْبَجَلِيُّ حَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِهَذَا الْحَدِيثِ وَقَالَ فِيهِ ثُمَّ أَكَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَكَلَ أَهْلُ الْبَيْتِ وَأَفْضَلُوا مَا أَبْلَغُوا جِيرَانَهُمْ و حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ الْحُلْوَانِيُّ حَدَّثَنَا وَهْبُ بْنُ جَرِيرٍ حَدَّثَنَا أَبِي قَالَ سَمِعْتُ جَرِيرَ بْنَ زَيْدٍ يُحَدِّثُ عَنْ عَمْرِو بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ رَأَى أَبُو طَلْحَةَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مُضْطَجِعًا فِي الْمَسْجِدِ يَتَقَلَّبُ ظَهْرًا لِبَطْنٍ فَأَتَى أُمَّ سُلَيْمٍ فَقَالَ إِنِّي رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مُضْطَجِعًا فِي الْمَسْجِدِ يَتَقَلَّبُ ظَهْرًا لِبَطْنٍ وَأَظُنُّهُ جَائِعًا وَسَاقَ الْحَدِيثَ وَقَالَ فِيهِ ثُمَّ أَكَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَبُو طَلْحَةَ وَأُمُّ سُلَيْمٍ وَأَنَسُ بْنُ مَالِكٍ وَفَضَلَتْ فَضْلَةٌ فَأَهْدَيْنَاهُ لِجِيرَانِنَا و حَدَّثَنِي حَرْمَلَةُ بْنُ يَحْيَى التُّجِيبِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي أُسَامَةُ أَنَّ يَعْقُوبَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ الْأَنْصَارِيَّ حَدَّثَهُ أَنَّهُ سَمِعَ أَنَسَ بْنَ مَالِكٍ يَقُولُا جِئْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَوْمًا فَوَجَدْتُهُ جَالِسًا مَعَ أَصْحَابِهِ يُحَدِّثُهُمْ وَقَدْ عَصَّبَ بَطْنَهُ بِعِصَابَةٍ قَالَ أُسَامَةُ وَأَنَا أَشُكُّ عَلَى حَجَرٍ فَقُلْتُ لِبَعْضِ أَصْحَابِهِ لِمَ عَصَّبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَطْنَهُ فَقَالُوا مِنْ الْجُوعِ فَذَهَبْتُ إِلَى أَبِي طَلْحَةَ وَهُوَ زَوْجُ أُمِّ سُلَيْمٍ بِنْتِ مِلْحَانَ فَقُلْتُ يَا أَبَتَاهُ قَدْ رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ عَصَّبَ بَطْنَهُ بِعِصَابَةٍ فَسَأَلْتُ بَعْضَ أَصْحَابِهِ فَقَالُوا مِنْ الْجُوعِ فَدَخَلَ أَبُو طَلْحَةَ عَلَى أُمِّي فَقَالَ هَلْ مِنْ شَيْءٍ فَقَالَتْ نَعَمْ عِنْدِي كِسَرٌ مِنْ خُبْزٍ وَتَمَرَاتٌ فَإِنْ جَاءَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَحْدَهُ أَشْبَعْنَاهُ وَإِنْ جَاءَ آخَرُ مَعَهُ قَلَّ عَنْهُمْ ثُمَّ ذَكَرَ سَائِرَ الْحَدِيثِ بِقِصَّتِهِ و حَدَّثَنِي حَجَّاجُ بْنُ الشَّاعِرِ حَدَّثَنَا يُونُسُ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا حَرْبُ بْنُ مَيْمُونٍ عَنْ النَّضْرِ بْنِ أَنَسٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي طَعَامِ أَبِي طَلْحَةَ نَحْوَ حَدِيثِهِمْ

Jis mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah], jis mums [Abdullah bin Numairui] pasakė, kaip ir kitu būdu papasakota, ir jis mums [Ibnu Numairui] pasakė, kad šis lafažas priklauso jam, jis mums [mano tėvui] pasakė, jis mums [Sa'd bin Sa'idui], jis man [Anas bin Malik radliallahu 'anhu] pasakė: „Abu Talhah liepė man nueiti pas Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam ir pakviesti jį į savo namus vakarienės, o Abu Talhah jau buvo paruošęs valgį. Tada nuėjau jo pakviesti. Radau jį su daugybe žmonių. Jis pažvelgė į mane taip, kad man pasidarė gėda. Tada pasakiau: „Abu Talhah kviečia jus pavalgyti jo namuose, prašau, būkite pasirengę – paklusti –!“ Taigi jis tarė: „Atsistokite visi!“ Abu Talhah tarė: „Taip, Alacho Pasiuntiny! Aš tiekiu maisto tik jums vieniems“. Tada jis palietė turimą maistą ir meldėsi, kad jį palaimintų. Tada jis tarė: „Atsiųskite dešimt draugų.“ Jis tarė: „Prašau, valgykite!“ Iš jo pirštų kažkas išlindo – maisto pavidalu – ir jie valgė iki soties, o tada išėjo. Jis tarė: „Pasakykite dar dešimčiai žmonių, kad užeitų“. Jie taip pat valgė iki soties. Ir taip toliau, dešimt žmonių įėjo paeiliui, kad niekas neliktų, visi įėjo ir valgė iki soties. Tada paaiškėjo, kad maisto buvo likę tiek pat, kiek ir anksčiau.“ Ir man pasakė [Saidas bin Jahja Al Umavis], [mano tėvas], mums pasakė [Saidas bin Saidas], jis sakė; girdėjau [Anasą bin Maliką] sakant; Abu Talhah pasiuntė mane pakviesti Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam... ir taip toliau, kaip Ibn Numairo perpasakotame hadise, bet savo hadiso pabaigoje jis pasakė; „Tada jis paėmė likusį maistą, surinko jį ir meldėsi palaiminimo, kol maistas grįžo – daugmaž – į pradinę būseną, tada tarė: „Šis ne tau“. Ir man [Amru An Naqid] pasakė, mums [Abdullah bin Ja'far Ar Raqi] pasakė, mums [Ubaidullah bin Amru] pasakė [Abdul Malik bin Umairui], iš [Abdurrahman bin Abu Lailai], iš [Anas bin Malik] sakė: „Abu Talhah liepė Umm Sulaimui paruošti specialų maistą tik Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada jis pasiuntė mane jį pakviesti (sallallaahu 'alaihi wasallam)...... ir taip toliau su panašiu hadisu. Tačiau jame teigiama: „Tada jis (sallallaahu 'alaihi wasallam) uždėjo rankas, tardamas Alacho vardą, ir tarė: „Įleiskite dešimt žmonių, tada jie įeis“.“ Jis tarė: „Valgykite ir sakykite „basmalah“.“ Tada jie valgė, kol jų skaičius pasiekė septyniasdešimt vyrų. Po to Pranašas (sallallaah 'alaihi wasallam) ir tie, kurie jį vaišino, valgė iki galo. Ir mums papasakojo [Abbad bin Humaid] mums papasakojo [Abdullah bin Maslamah], mums papasakojo [Abdul 'Aziz bin Muhammad] iš [Amru bin Yahya] iš [jo tėvo] iš [Anas bin Malik] – su šia istorija – – istoriją apie Abu Talhah, kuris vaišino Pranašą (sallallaah 'alaihi wasallam). – Iš Pranašo Shallallah 'Alaihi Wa Sallam. – Ir ten minima: „Tada Abu Talha stovėjo priešais duris, kol atėjo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam“. Tada jis tarė: „O Rasulullah Shallallah 'Alaihi Wa Sallam, mes turime tik šiek tiek maisto“. Pranašas atsakė: „Atnešk jį čia, tikrai Alachas tave palaimins“. Ir mums pasakė [Abad bin Humaid], mums pasakė [Khalid bin Makhlad Al Bajali], mums pasakė [Muhammad bin Musa], mums pasakė [Abdullah bin Abdullah bin Abu Talhah] iš [Anas bin Malik] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam su šiuo Hadisu. Ir jame sakoma: „Tada Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam ir jo šeimininkas valgė. Bet dar liko maisto, kurio pakaks jo kaimynams“. Ir mums pasakė [Al Hasan bin Ali Al Hulwani], mums pasakė [Wahab bin Jarir], mums pasakė [Mano Tėvas], jis sakė: „Girdėjau [Jarir bin Zaid] sakant iš [Amru bin Abdullah bin Abu Talhah] iš [Anas bin Malik], jis sakė; Abu Talhahas pamatė Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) miegantį mečetėje, vartantįsi, tada Abu Talhahas sutiko Umm Sulaimą ir tarė: „Mačiau Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) miegantį mečetėje, vartantįsi, tarsi būtų alkanas.“ Tada pasakotojas paminėjo aukščiau pateiktą Hadisą. Ir jame yra paminėta: „Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas), Abu Talhahas, Umm Sulaimas ir Anas bin Malik valgė, bet šiek tiek liko. Taigi, pasidalinome su savo kaimynais.“ Ir [Harmalah bin Yahya At Tujibi] man pasakė, [Abdullah bin Wahab] mums pasakė, [Usamah] man pasakė, kad [Ya'qub bin Abdullah bin Abu Talhah Al Ansari] jam pasakė, jis girdėjo [Anas bin Maliką] sakant: „Vieną dieną atėjau pas Pranašą (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas).“ Radau jį sėdintį ir besišnekučiuojantį su draugais, jo pilvas buvo surištas. Pamenu, jis pririšo akmenį prie pilvo. Tada paklausiau jo draugų: „Kodėl Allah صلى الله عليه وسلمه surišo jam pilvą?“ Jie atsakė: „Jis alkanas“. Tuojau pat nuėjau susitikti su Abu Talhah, Umm Sulaim bint Milhan vyru, ir pasakiau jam: „O Tėve, mačiau, kaip Alacho Pasiuntinys صلى الله عليه surišo jam pilvą, tada paklausiau jo draugų, ir jie atsakė: „Jis alkanas“. Abu Talhah nuėjo aplankyti mano motinos ir paklausė jos: „Ar yra ko nors maisto?“ Jis atsakė: „Taip, turiu gabalėlį duonos ir datulių. Jei Allah صلى الله عليه وسلمه ateis pas mus vienas, mes galime jį pasotinti. Bet jei su juo būtų kitų žmonių, jiems maisto neužtektų.“ – Tada pasakotojas mini visas aukščiau pateiktas hadisų istorijas. Ir man pasakė [Hajjaj bin As Syaa'ir], mums pasakė [Yunus bin Muhammad], kad mums pasakė [Harb bin Maimun] iš [An Nadhr bin Anas], iš [Anas bin Malik], iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam - apie Abu Talhah, patiekiantį maistą Alacho Pasiuntiniui pagal jų Hadisą).