Mukjizat Nabi Muhammad shallallahu 'alaihi wasallam dalam makanan roti sedikit dari rumah Abu Thalhah yang mengenyangkan puluhan sahabat

Imam Bukhari : 4962

حَدَّثَنَا إِسْمَاعِيلُ قَالَ حَدَّثَنِي مَالِكٌ عَنْ إِسْحَاقَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ أَنَّهُ سَمِعَ أَنَسَ بْنَ مَالِكٍ يَقُولُقَالَ أَبُو طَلْحَةَ لِأُمِّ سُلَيْمٍ لَقَدْ سَمِعْتُ صَوْتَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ضَعِيفًا أَعْرِفُ فِيهِ الْجُوعَ فَهَلْ عِنْدَكِ مِنْ شَيْءٍ فَأَخْرَجَتْ أَقْرَاصًا مِنْ شَعِيرٍ ثُمَّ أَخْرَجَتْ خِمَارًا لَهَا فَلَفَّتْ الْخُبْزَ بِبَعْضِهِ ثُمَّ دَسَّتْهُ تَحْتَ ثَوْبِي وَرَدَّتْنِي بِبَعْضِهِ ثُمَّ أَرْسَلَتْنِي إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَذَهَبْتُ بِهِ فَوَجَدْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي الْمَسْجِدِ وَمَعَهُ النَّاسُ فَقُمْتُ عَلَيْهِمْ فَقَالَ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْسَلَكَ أَبُو طَلْحَةَ فَقُلْتُ نَعَمْ قَالَ بِطَعَامٍ قَالَ فَقُلْتُ نَعَمْ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِمَنْ مَعَهُ قُومُوا فَانْطَلَقَ وَانْطَلَقْتُ بَيْنَ أَيْدِيهِمْ حَتَّى جِئْتُ أَبَا طَلْحَةَ فَقَالَ أَبُو طَلْحَةَ يَا أُمَّ سُلَيْمٍ قَدْ جَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِالنَّاسِ وَلَيْسَ عِنْدَنَا مِنْ الطَّعَامِ مَا نُطْعِمُهُمْ فَقَالَتْ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ فَانْطَلَقَ أَبُو طَلْحَةَ حَتَّى لَقِيَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَقْبَلَ أَبُو طَلْحَةَ وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى دَخَلَا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَلُمِّي يَا أُمَّ سُلَيْمٍ مَا عِنْدَكِ فَأَتَتْ بِذَلِكَ الْخُبْزِ فَأَمَرَ بِهِ فَفُتَّ وَعَصَرَتْ أُمُّ سُلَيْمٍ عُكَّةً لَهَا فَأَدَمَتْهُ ثُمَّ قَالَ فِيهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَقُولَ ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ فَأَذِنَ لَهُمْ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا ثُمَّ خَرَجُوا ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ فَأَذِنَ لَهُمْ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا ثُمَّ خَرَجُوا ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ فَأَذِنَ لَهُمْ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا ثُمَّ خَرَجُوا ثُمَّ أَذِنَ لِعَشَرَةٍ فَأَكَلَ الْقَوْمُ كُلُّهُمْ وَشَبِعُوا وَالْقَوْمُ ثَمَانُونَ رَجُلًا

Pasakęs mums [Ismailui], jis tarė: „Man [Malikui] [Ishaqas bin Abdullah bin Abu Talhah] pasakė, kad girdėjo [Anas bin Maliką] sakant: „Abu Thalah tarė Umm Sulaimui: „Girdėjau, kad Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) balsas susilpnėjo ir žinojau, kad jis alkanas. Ar turi ko nors?“ Taigi Umm Sulaimas išėmė kelis kviečių rites, nuėmė gobtuvą, uždengė duoną ir pakišo ją po mano drabužiais. Jis taip pat davė man šiek tiek ir pasiuntė mane susitikti su Pranašu (tebūnie jam ramybė ir ramybė. Aš ją atnešiau ir radau Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) mečetėje su žmonėmis. Stovėjau jų viduryje, tada Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) manęs paklausė: „Ar jus siuntė Abu Talhah?“ Aš atsakiau: „Taip“. Jis vėl paklausė: „Atnešdamas maisto?“ Aš atsakiau: „Taip“. Galiausiai Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė žmonėms, kurie tuo metu buvo su juo: „Judėkite“. Taigi jie nedelsdami išvyko – į Abu Talhah namus – ir aš iškart puoliau priešais juos, kol pasiekiau Abu Talhah namus. Taigi Abu Talha tarė: „O Umm Sulaim. Iš tiesų, Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam atėjo su žmonėmis, o mes neturime maisto atsargų jiems vaišinti“. Umm Sulaim tarė: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriau“. Galiausiai Abu Talhah nuėjo pasitikti Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam. Taigi Abu Talhah pasveikino Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, kol jie abu įėjo. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „O Umm Sulaim, pasiimk maistą, kurį turi“. Taigi Um Sulaim išėmė duoną. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) įsakė ją sutraiškyti, o Um Sulaim minkė sam kaip duonos garnyrą. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) perskaitė jam kažką pagal Alacho valią. Po to jis tarė: „Leiskite dešimčiai žmonių“. Tada jis leido jiems, ir jie valgė iki soties, ir išėjo. Jis vėl tarė: „Leiskite dar dešimčiai žmonių“. Jis leido jiems valgyti iki soties, ir išėjo. Jis vėl tarė: „Leiskite dar dešimčiai žmonių“. Jis leido jiems valgyti iki soties, ir tada išėjo. Po to jis leido dar dešimčiai žmonių. Galiausiai jie visi valgė ir buvo sotūs. Nors jų buvo aštuoniasdešimt žmonių.