Turunnya ketentuan li'an atas pertanyaan seorang suami yang mendapati laki-laki lain bersama istrinya

Imam Bukhari : 4896

حَدَّثَنَا إِسْمَاعِيلُ قَالَ حَدَّثَنِي مَالِكٌ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ أَنَّ سَهْلَ بْنَ سَعْدٍ السَّاعِدِيَّ أَخْبَرَهُأَنَّ عُوَيْمِرًا الْعَجْلَانِيَّ جَاءَ إِلَى عَاصِمِ بْنِ عَدِيٍّ الْأَنْصَارِيِّ فَقَالَ لَهُ يَا عَاصِمُ أَرَأَيْتَ رَجُلًا وَجَدَ مَعَ امْرَأَتِهِ رَجُلًا أَيَقْتُلُهُ فَتَقْتُلُونَهُ أَمْ كَيْفَ يَفْعَلُ سَلْ لِي يَا عَاصِمُ عَنْ ذَلِكَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَأَلَ عَاصِمٌ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ ذَلِكَ فَكَرِهَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَسَائِلَ وَعَابَهَا حَتَّى كَبُرَ عَلَى عَاصِمٍ مَا سَمِعَ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا رَجَعَ عَاصِمٌ إِلَى أَهْلِهِ جَاءَهُ عُوَيْمِرٌ فَقَالَ يَا عَاصِمُ مَاذَا قَالَ لَكَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ عَاصِمٌ لِعُوَيْمِرٍ لَمْ تَأْتِنِي بِخَيْرٍ قَدْ كَرِهَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَسْأَلَةَ الَّتِي سَأَلْتُهُ عَنْهَا فَقَالَ عُوَيْمِرٌ وَاللَّهِ لَا أَنْتَهِي حَتَّى أَسْأَلَهُ عَنْهَا فَأَقْبَلَ عُوَيْمِرٌ حَتَّى جَاءَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَسَطَ النَّاسِ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَرَأَيْتَ رَجُلًا وَجَدَ مَعَ امْرَأَتِهِ رَجُلًا أَيَقْتُلُهُ فَتَقْتُلُونَهُ أَمْ كَيْفَ يَفْعَلُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَدْ أُنْزِلَ فِيكَ وَفِي صَاحِبَتِكَ فَاذْهَبْ فَأْتِ بِهَا قَالَ سَهْلٌ فَتَلَاعَنَا وَأَنَا مَعَ النَّاسِ عِنْدَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا فَرَغَا مِنْ تَلَاعُنِهِمَا قَالَ عُوَيْمِرٌ كَذَبْتُ عَلَيْهَا يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنْ أَمْسَكْتُهَا فَطَلَّقَهَا ثَلَاثًا قَبْلَ أَنْ يَأْمُرَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ ابْنُ شِهَابٍ فَكَانَتْ سُنَّةَ الْمُتَلَاعِنَيْنِ

Man [Ismailui] pasakė: „Man [Malikui] [Ibn Šihabas] pasakė, kad [Sahlas bin Saidas As Saidi] jam pasakė, jog Uvaimiras Al Ajlani atėjo pas Ašimą bin Adi Al Ansari ir paklausė: „O Ašimai, ką manai, jei vyras suranda kitą vyrą, kuris yra su jo žmona, ar jam leidžiama jį nužudyti, kol nenužudysi ir to vyro? Arba ką jis turėtų daryti? O Ašimai, užduok mano klausimą Pranašui صلى الله عليه الله عليه وسلم.“ Taigi Ašimas paklausė Pranašo صلى الله عليه الله عليه الله عليه الله عليه الله عليه الله عليه الله عليه الله عليه الله عليه الله عله الله عله الله عله الله عله عله عله اله ... Kai jis grįžo į savo šeimos namus, prie jo priėjo Uvaimiras ir paklausė: „O Ašimai, ką tau pasakė Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos)?“ Tada Ašimas tarė Uvaimirui: „Manęs neatėjo gerumas. Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) tikrai nekentė klausimo, kurį uždaviau.“ Taigi Uvaimiras tarė: „Prisiekiu Alachu, nesustosiu, kol pats jo nepaklausiu.“ Galiausiai Uvaimiras atėjo pas Pranašą (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) minioje ir tarė: „O Pranašai (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) ar jis turėtų ją nužudyti, kad tu taip pat ją nužudytum? Arba ką jis turėtų daryti?“ Taigi Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) tarė: „Iš tiesų buvo apreikšta eilutė apie tave ir tavo draugę – tavo žmoną – Eik ir atvesk jį čia.“ Sahlas tarė: „Galiausiai vyras ir žmona pažvelgė vienas į kitą, kol aš buvau su žmonėmis, kurie buvo Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) pusėje. Kai jiedu baigė mylėtis, Uwaimiras tarė: „Būčiau jai melavęs, o Alacho Pasiuntiny, jei būčiau ją laikęs globoje – nebūčiau su ja išsiskyręs –“. Galiausiai jis išsiskyrė su ja trigubu talaq, kol jam nebuvo įsakyta tai padaryti Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Ibn Shihabas tarė: „Tai yra dviejų vyro ir žmonos, kaltinančių vienas kitą neištikimybe, sunnah.“