Turunnya QS. Ad Dukhan: 10-16 setelah Nabi mendoakan kemarau seperti zaman Yusuf atas kaum Quraisy yang membangkang, hingga mereka melihat langit seperti berkabut karena kelaparan

Imam Bukhari : 4448

حَدَّثَنَا يَحْيَى حَدَّثَنَا وَكِيعٌ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي الضُّحَى عَنْ مَسْرُوقٍ قَالَ دَخَلْتُ عَلَى عَبْدِ اللَّهِ فَقَالَإِنَّ مِنْ الْعِلْمِ أَنْ تَقُولَ لِمَا لَا تَعْلَمُ اللَّهُ أَعْلَمُ إِنَّ اللَّهَ قَالَ لِنَبِيِّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ{ قُلْ مَا أَسْأَلُكُمْ عَلَيْهِ مِنْ أَجْرٍ وَمَا أَنَا مِنْ الْمُتَكَلِّفِينَ }إِنَّ قُرَيْشًا لَمَّا غَلَبُوا النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاسْتَعْصَوْا عَلَيْهِ قَالَ اللَّهُمَّ أَعِنِّي عَلَيْهِمْ بِسَبْعٍ كَسَبْعِ يُوسُفَ فَأَخَذَتْهُمْ سَنَةٌ أَكَلُوا فِيهَا الْعِظَامَ وَالْمَيْتَةَ مِنْ الْجَهْدِ حَتَّى جَعَلَ أَحَدُهُمْ يَرَى مَا بَيْنَهُ وَبَيْنَ السَّمَاءِ كَهَيْئَةِ الدُّخَانِ مِنْ الْجُوعِ قَالُوا{ رَبَّنَا اكْشِفْ عَنَّا الْعَذَابَ إِنَّا مُؤْمِنُونَ }فَقِيلَ لَهُ إِنْ كَشَفْنَا عَنْهُمْ عَادُوا فَدَعَا رَبَّهُ فَكَشَفَ عَنْهُمْ فَعَادُوا فَانْتَقَمَ اللَّهُ مِنْهُمْ يَوْمَ بَدْرٍ فَذَلِكَ قَوْلُهُ تَعَالَى{ فَارْتَقِبْ يَوْمَ تَأْتِي السَّمَاءُ بِدُخَانٍ مُبِينٍ إِلَى قَوْلِهِ جَلَّ ذِكْرُهُ إِنَّا مُنْتَقِمُونَ }

Mums pasakė [Jahja] mums pasakė [Vaki'] iš [Al A'masy] iš [Abu Ad Dluhos] iš [Masruq], – pasakė jis; kai susitikau su [Abdullah], – pasakė jis; vienas iš žmogaus supratimo – žinojimo – požymių yra pasakyti Allahu a'lam tam, ko jis nežino. Iš tiesų, Alachas pasakė savo pranašui: „Sakyk – o Muhamedai –: „Aš neprašau tavęs nė menkiausio atlygio už savo pamokslavimą ir nesu vienas iš tų, kurie išsigalvoja.“ – Šadas: 86-. Iš tiesų, kai Kurajai užpuolė Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam ir jam nepakluso, jis meldėsi už juos: „O Alachai, leisk jiems badauti kaip Jusufo žmonėms. Taigi juos ištiko sausros ir kančių metai, kol jie valgė kaulus ir dvėselieną. Žmogus žiūri į dangų ir mato tai, kas atrodo kaip rūkas tarp jo ir dangaus dėl bado. Tada jie tarė: „Viešpatie, pašalink nuo mūsų šią kančią.“ „Iš tiesų, mes patikėsime“. Taigi jam buvo pasakyta, jei pašalinsime iš jų kankinimus, jie grįš prie nepaklusnumo. Bet Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam maldavo savo Viešpaties, kad Alachas jį pašalintų iš jų. Tada jie vėl tapo nepaklusnūs. Taigi Alachas atkeršijo už juos Badro mūšio dieną. Štai ką sako Alachas: „Tad laukite dienos, kai dangus atneš giedrą rūką, kuris padengs žmones. Tai skausminga bausmė“. Iki eilutės: „Iš tiesų Mes esame Atlygio Davėjai“.