Kaum Haruriyah dan Khawarij membaca Al-Qur'an dan tidak mencapai kerongkongan, mereka meninggalkan agama dengan cepatnya seperti terlepasnya anak panah dari panah

Imam Darimi : 206

أَخْبَرَنَا الْحَكَمُ بْنُ الْمُبَارَكِ أَخْبَرَنَا عَمْرُو بْنُ يَحْيَى قَالَ سَمِعْتُ أَبِي يُحَدِّثُ عَنْ أَبِيهِ قَالَ كُنَّا نَجْلِسُ عَلَى بَابِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مَسْعُودٍ قَبْلَ صَلَاةِ الْغَدَاةِ فَإِذَا خَرَجَ مَشَيْنَا مَعَهُ إِلَى الْمَسْجِدِ فَجَاءَنَا أَبُو مُوسَى الْأَشْعَرِيُّ فَقَالَ أَخَرَجَ إِلَيْكُمْ أَبُو عَبْدِ الرَّحْمَنِ بَعْدُ قُلْنَا لَا فَجَلَسَ مَعَنَا حَتَّى خَرَجَ فَلَمَّا خَرَجَ قُمْنَا إِلَيْهِ جَمِيعًا فَقَالَ لَهُ أَبُو مُوسَى يَا أَبَا عَبْدِ الرَّحْمَنِ إِنِّي رَأَيْتُ فِي الْمَسْجِدِ آنِفًا أَمْرًا أَنْكَرْتُهُ وَلَمْ أَرَ وَالْحَمْدُ لِلَّهِ إِلَّا خَيْرًا قَالَ فَمَا هُوَ فَقَالَ إِنْ عِشْتَ فَسَتَرَاهُ قَالَ رَأَيْتُ فِي الْمَسْجِدِ قَوْمًا حِلَقًا جُلُوسًا يَنْتَظِرُونَ الصَّلَاةَ فِي كُلِّ حَلْقَةٍ رَجُلٌ وَفِي أَيْدِيهِمْ حَصًى فَيَقُولُ كَبِّرُوا مِائَةً فَيُكَبِّرُونَ مِائَةً فَيَقُولُ هَلِّلُوا مِائَةً فَيُهَلِّلُونَ مِائَةً وَيَقُولُ سَبِّحُوا مِائَةً فَيُسَبِّحُونَ مِائَةً قَالَ فَمَاذَا قُلْتَ لَهُمْ قَالَ مَا قُلْتُ لَهُمْ شَيْئًا انْتِظَارَ رَأْيِكَ وَانْتِظَارَ أَمْرِكَ قَالَ أَفَلَا أَمَرْتَهُمْ أَنْ يَعُدُّوا سَيِّئَاتِهِمْ وَضَمِنْتَ لَهُمْ أَنْ لَا يَضِيعَ مِنْ حَسَنَاتِهِمْ ثُمَّ مَضَى وَمَضَيْنَا مَعَهُ حَتَّى أَتَى حَلْقَةً مِنْ تِلْكَ الْحِلَقِ فَوَقَفَ عَلَيْهِمْ فَقَالَ مَا هَذَا الَّذِي أَرَاكُمْ تَصْنَعُونَ قَالُوا يَا أَبَا عَبْدِ الرَّحْمَنِ حَصًى نَعُدُّ بِهِ التَّكْبِيرَ وَالتَّهْلِيلَ وَالتَّسْبِيحَ قَالَ فَعُدُّوا سَيِّئَاتِكُمْ فَأَنَا ضَامِنٌ أَنْ لَا يَضِيعَ مِنْ حَسَنَاتِكُمْ شَيْءٌ وَيْحَكُمْ يَا أُمَّةَ مُحَمَّدٍ مَا أَسْرَعَ هَلَكَتَكُمْ هَؤُلَاءِ صَحَابَةُ نَبِيِّكُمْ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مُتَوَافِرُونَ وَهَذِهِ ثِيَابُهُ لَمْ تَبْلَ وَآنِيَتُهُ لَمْ تُكْسَرْ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ إِنَّكُمْ لَعَلَى مِلَّةٍ هِيَ أَهْدَى مِنْ مِلَّةِ مُحَمَّدٍ أَوْ مُفْتَتِحُو بَابِ ضَلَالَةٍ قَالُوا وَاللَّهِ يَا أَبَا عَبْدِ الرَّحْمَنِ مَا أَرَدْنَا إِلَّا الْخَيْرَ قَالَ وَكَمْ مِنْ مُرِيدٍ لِلْخَيْرِ لَنْ يُصِيبَهُ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَدَّثَنَا أَنَّ قَوْمًا يَقْرَءُونَ الْقُرْآنَ لَا يُجَاوِزُ تَرَاقِيَهُمْ وَايْمُ اللَّهِ مَا أَدْرِي لَعَلَّ أَكْثَرَهُمْ مِنْكُمْ ثُمَّ تَوَلَّى عَنْهُمْ فَقَالَ عَمْرُو بْنُ سَلَمَةَ رَأَيْنَا عَامَّةَ أُولَئِكَ الْحِلَقِ يُطَاعِنُونَا يَوْمَ النَّهْرَوَانِ مَعَ الْخَوَارِجِ

Mums pranešė [Al Hakamas bin Al Mubarakas], kad mums pranešė [Amras bin Jahja]: „Girdėjau [mano tėvą] sakant iš [jo tėvo]: „Mes sėdėdavome priešais [Abdullah bin Mas'udo] radiallahu 'anhu duris prieš rytinę maldą. Kai jis išeidavo, mes ėjome su juo link mečetės. Tada Abu Musa Al 'Ash'ari, tebūnie juo Alachas patenkintas, atėjo mūsų aplankyti ir paklausė: „Ar Abu Abdur Rahmanas atėjo jūsų aplankyti?“ Mes atsakėme: „Dar ne“. Tada jis sėdėjo su mumis, kol atėjo Abu Abdur Rahmanas. Kai jis atėjo, mes visi atsistojome ir priėjome prie jo. Abu Musa jam tarė: „O Abu Abdur Rahmanai, ką tik mečetėje pamačiau naują įvykį, kuris man nepatiko. Kiek žinau, Alhamdulillah, nors tai buvo padaryta su gerumu. Jis paklausė: „Kas tai?““ „Jei dar būsi gyvas, pamatysi“, – tarė Abu Musa. Abu Musa tęsė: „Mečetėje mačiau grupę žmonių, sėdinčių ratu ir laukiančių maldos. Kiekvienas ratas turėjo vedlį, kurio rankose buvo akmenukai. Tada vedlys tarė: „Sakyk takbirą šimtą kartų“, ir jie šimtą kartų pasakė takbirą, „ir šimtą kartų pasakė tahlilą“, tada jie šimtą kartų pasakė tahlilą, „ir šimtą kartų pasakė tasbihą“, tada jie šimtą kartų pasakė tasbihą. Abu Abdurrahmanas paklausė: „Tai ką tu jiems pasakei?“ Abu Musa atsakė: „Aš jiems nieko nesakiau, nes laukiu tavo nuomonės ar tavo įsakymų.“ Abu Abdurrahmanas tarė: „Ar neturėtum tiesiog įsakyti jiems suskaičiuoti savo nuodėmes ir garantuoti, kad jų gerumas nebus prarastas?“ Tada Abu Abdurrahmanas išėjo, ir mes ėjome kartu su juo, kol jis atvyko į dhikr susirinkimo vietą, kurią jis apibūdino. Jis atsistojo priešais juos ir paklausė: „Ką jūs darote?“ Jie atsakė: „O Abu Abdur Rahmanai, tai akmenukai takbirui, tahlilui ir tasbihui skaičiuoti“. Jis tarė: „Privalote skaičiuoti tik savo nuodėmes, garantuoju, kad jūsų geri darbai nebus prarasti, vargas jums, Muhammado umma, sallallaahu 'alaihi wasallam, kaip greitai ateis jūsų sunaikinimo metas, net jei vis dar yra daug Pranašo صلى الله bendražygių, ir jų drabužiai dar nesušlapę, nei jų puodai sudaužyti, prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, iš tiesų atrodo, kad turite geresnę religiją nei Pranašo صلى الله عليه atneštoji religija, ar sąmoningai bandote atverti duris klaidai?“, jie atsakė: „Prisiekiu Alachu, o Abu Abdur Rahmanai, mes trokštame tik gėrio“. Abu Abdurrahmanas atsakė: „Kiek žmonių trokšta gėrio, bet negali jo pasiekti? Iš tiesų, Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) mums sakė, kad yra žmonių, kurie skaito Koraną, bet jis neperžengia jų gerklių ribų. Prisiekiu Alachu, nežinau, kas iš jūsų yra dauguma jų.“ Tada Abu Abdurrahmanas nusisuko nuo jų. „Amr bin Salamah pasakė: „Kitą dieną matėme, kaip dauguma dhikr grupės narių mus keikė Nahravano mūšio su chavarija dieną.“