Kaum Haruriyah dan Khawarij membaca Al-Qur'an dan tidak mencapai kerongkongan, mereka meninggalkan agama dengan cepatnya seperti terlepasnya anak panah dari panah
Imam Bukhari : 3990
حَدَّثَنَا قَبِيصَةُ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي وَائِلٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ لَمَّا قَسَمَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قِسْمَةَ حُنَيْنٍ قَالَ رَجُلٌ مِنْ الْأَنْصَارِ مَا أَرَادَ بِهَا وَجْهَ اللَّهِ فَأَتَيْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَخْبَرْتُهُ فَتَغَيَّرَ وَجْهُهُ ثُمَّ قَالَ رَحْمَةُ اللَّهِ عَلَى مُوسَى لَقَدْ أُوذِيَ بِأَكْثَرَ مِنْ هَذَا فَصَبَرَ
[Qabisha] mums pasakė [Sufyanui] iš [Al A'masy] iš [Abu Wail] iš [Abdullah] jis sakė, kad kai Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasidalijo Hunaino grobį, buvo ansaras, komentuojantis Pranašo politiką: „Tai yra padalijimas, kuris nėra skirtas ieškoti Alacho veido“. Taigi, nuėjau pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir pranešiau jam šią „kritiką“. Jo veidas iškart pasikeitė, ir jis tarė: „Tegul Alacho gailestingumas visada būna su Musa, kuris buvo labiau įskaudintas, bet jis buvo kantrus“.