Imam Darimi (الامام الدارمي) - 3469 Hadith
Hadith
Imam Darimi : 1
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يُوسُفَ عَنْ سُفْيَانَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي وَائِلٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ جَاءَ رَجُلٌ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَيُؤَاخَذُ الرَّجُلُ بِمَا عَمِلَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ قَالَ مَنْ أَحْسَنَ فِي الْإِسْلَامِ لَمْ يُؤَاخَذْ بِمَا كَانَ عَمِلَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ وَمَنْ أَسَاءَ فِي الْإِسْلَامِ أُخِذَ بِالْأَوَّلِ وَالْآخِرِ
Papasakojęs mums [Muhammadui bin Yusufui] iš [Sufyano], iš [Al A'masy], iš [Abu Wa`ilo], iš [Abdullah], jis tarė: „Pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) atėjo vyras ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, ar kas nors bus baudžiamas už blogus darbus, kuriuos padarė nežinojimo laikotarpiu?“ Apaštalas atsakė: „Kas elgėsi gerai savo islamo laikotarpiu, tas nebuvo baudžiamas už savo blogus darbus nežinojimo laikotarpiu, bet kas elgėsi blogai – piktavališkai – savo islamo laikotarpiu, tas buvo baudžiamas – už savo nuodėmes – praeities ar ateities.“
Hadith
Imam Darimi : 2
أَخْبَرَنَا الْوَلِيدُ بْنُ النَّضْرِ الرَّمْلِيُّ عَنْ مَسَرَّةَ بْنِ مَعْبَدٍ مِنْ بَنِي الْحَارِثِ بْنِ أَبِي الْحَرَامِ مِنْ لَخْمٍ عَنْ الْوَضِينِ أَنَّ رَجُلًا أَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّا كُنَّا أَهْلَ جَاهِلِيَّةٍ وَعِبَادَةِ أَوْثَانٍ فَكُنَّا نَقْتُلُ الْأَوْلَادَ وَكَانَتْ عِنْدِي ابْنَةٌ لِي فَلَمَّا أَجَابَتْ وَكَانَتْ مَسْرُورَةً بِدُعَائِي إِذَا دَعَوْتُهَا فَدَعَوْتُهَا يَوْمًا فَاتَّبَعَتْنِي فَمَرَرْتُ حَتَّى أَتَيْتُ بِئْرًا مِنْ أَهْلِي غَيْرَ بَعِيدٍ فَأَخَذْتُ بِيَدِهَا فَرَدَّيْتُ بِهَا فِي الْبِئْرِ وَكَانَ آخِرَ عَهْدِي بِهَا أَنْ تَقُولَ يَا أَبَتَاهُ يَا أَبَتَاهُ فَبَكَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى وَكَفَ دَمْعُ عَيْنَيْهِ فَقَالَ لَهُ رَجُلٌ مِنْ جُلَسَاءِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَحْزَنْتَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ لَهُ كُفَّ فَإِنَّهُ يَسْأَلُ عَمَّا أَهَمَّهُ ثُمَّ قَالَ لَهُ أَعِدْ عَلَيَّ حَدِيثَكَ فَأَعَادَهُ فَبَكَى حَتَّى وَكَفَ الدَّمْعُ مِنْ عَيْنَيْهِ عَلَى لِحْيَتِهِ ثُمَّ قَالَ لَهُ إِنَّ اللَّهَ قَدْ وَضَعَ عَنْ الْجَاهِلِيَّةِ مَا عَمِلُوا فَاسْتَأْنِفْ عَمَلَكَ
Mums [Al Walid bin An Nadlr Ar Ramli] iš [Masarrah bin Ma'bad], iš Bani Al Harith bin Abu Al Haram iš Lakhmino ir iš [Al Wadliin] buvo pranešta, kad pas Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) atėjo vyras ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, mes buvome neišmanėliai, garbinę stabus ir žudę savo vaikus. Tuo metu turėjome vaikų, kurie džiaugėsi, kai jį šaukiau. Vieną dieną jį pašaukiau, ir jis tuoj pat atsiliepė ir nusekė paskui mane. Kai atvykau prie šeimos šulinio, tuoj pat griebiau jo ranką ir įmečiau į šulinį, tai buvo mano laiko su juo pabaiga. Jis šaukė: „O mano tėve, o mano tėve.“ Alacho Pasiuntinys verkė, kol pasipylė ašaros. Tada kažkas, sėdėjęs su Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė) „alaihi wasallam“, tarė vyrui: „Tu nuliūdinai Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė)“ (tebūnie jam ramybė ir ramybė). Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė vyrui: tebūnie jis, nes jis klausė apie kažką svarbaus, su kuo susidūrė, tada Apaštalas tarė vyrui: Pakartok savo istoriją dar kartą, tada jis pakartojo istoriją, ir Apaštalas vėl verkė, kol jo ašaros tekėjo, sušlapino barzdą, tada jis tarė: Allah subhanahu wata'ala ištrynė nuodėmes, padarytas nežinojimo laikotarpiu, todėl pradėkite savo veiksmus nuo naujo švaraus lapo.
Hadith
Imam Darimi : 3
أَخْبَرَنَا هَارُونُ بْنُ مُعَاوِيَةَ عَنْ إِبْرَاهِيمَ بْنِ سُلَيْمَانَ الْمُؤَدِّبِ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ مُجَاهِدٍ قَالَ حَدَّثَنِي مَوْلَايَ أَنَّ أَهْلَهُ بَعَثُوا مَعَهُ بِقَدَحٍ فِيهِ زُبْدٌ وَلَبَنٌ إِلَى آلِهَتِهِمْ قَالَ فَمَنَعَنِي أَنْ آكُلَ الزُّبْدَ لِمَخَافَتِهَا قَالَ فَجَاءَ كَلْبٌ فَأَكَلَ الزُّبْدَ وَشَرِبَ اللَّبَنَ ثُمَّ بَالَ عَلَى الصَّنَمِ وَهُوَ إِسَافٌ وَنَائِلَةُ قَالَ هَارُونُ كَانَ الرَّجُلُ فِي الْجَاهِلِيَّةِ إِذَا سَافَرَ حَمَلَ مَعَهُ أَرْبَعَةَ أَحْجَارٍ ثَلَاثَةً لِقِدْرِهِ وَالرَّابِعَ يَعْبُدُهُ وَيُرَبِّي كَلْبَهُ وَيَقْتُلُ وَلَدَهُ
[Harunas bin Mu`awiyah] pranešė mums iš [Ibrahimo bin Sulaimano Al Mu`addibo] iš [Al A'mašo] iš [Mujahido], [mano buvęs vergas] man pasakė; kad jo šeima patikėjo indą, pripildytą sūrio ir pieno, kad paaukotų jį savo dievams, sakė jis; mano šeima uždraudė man valgyti sūrį dėl baimės tų dievų; tada atėjo šuo, suėdė sūrį, išgėrė pieną ir apšlapino statulas, būtent Iqafo ir Nailah statulas. Harunas sakė: nežinojimo dienomis, kai žmogus norėjo keliauti, jis pasiimdavo keturis akmenis, iš kurių trys buvo skirti puodui – katilui – paremti, o ketvirtasis – garbinimui, šuns dresavimui ir vaiko nužudymui.
Hadith
Imam Darimi : 4
حَدَّثَنَا مُجَاهِدُ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا رَيْحَانُ هُوَ ابْنُ سَعِيدٍ السَّامِيُّ حَدَّثَنَا عَبَّادٌ هُوَ ابْنُ مَنْصُورٍ عَنْ أَبِي رَجَاءٍ قَالَ كُنَّا فِي الْجَاهِلِيَّةِ إِذَا أَصَبْنَا حَجَرًا حَسَنًا عَبَدْنَاهُ وَإِنْ لَمْ نُصِبْ حَجَرًا جَمَعْنَا كُثْبَةً مِنْ رَمْلٍ ثُمَّ جِئْنَا بِالنَّاقَةِ الصَّفِيِّ فَتَفَاجُّ عَلَيْهَا فَنَحْلُبُهَا عَلَى الْكُثْبَةِ حَتَّى نَرْوِيَهَا ثُمَّ نَعْبُدُ تِلْكَ الْكُثْبَةَ مَا أَقَمْنَا بِذَلِكَ الْمَكَانِ قَالَ أَبُو مُحَمَّد الصَّفِيُّ الْكَثِيرَةُ الْأَلْبَانِ
Mums [Mujahid bin Musa] mums pasakė, kad [Raihan Ibnu Sa'id As Sami] mums pasakė [„Abbad Ibnu Mansur“ iš [Abu Radžos], jis sakė: „Nežinojimo dienomis, radę gerą akmenį, jį garbindavome, o neradę gero, rinkdavome smėlį. Tada atsivežėme šafi kupranugarį, kai kupranugaris ant jo jojo, spausdavome jo pieną, kad palaistytume surinktą smėlio krūvą, ir tada garbinome smėlio krūvą tol, kol gyvenome toje vietoje.“ Abu Muhammadas sakė: „Šafi kupranugariai yra kupranugariai, kurie turi daug pieno.“
Hadith
Imam Darimi : 5
أَخْبَرَنَا الْحَسَنُ بْنُ الرَّبِيعِ حَدَّثَنَا أَبُو الْأَحْوَصِ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي صَالِحٍ قَالَ قَالَ كَعْبٌ نَجِدُهُ مَكْتُوبًا مُحَمَّدٌ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا فَظٌّ وَلَا غَلِيظٌ وَلَا صَخَّابٌ بِالْأَسْوَاقِ وَلَا يَجْزِي بِالسَّيِّئَةِ السَّيِّئَةَ وَلَكِنْ يَعْفُو وَيَغْفِرُ وَأُمَّتُهُ الْحَمَّادُونَ يُكَبِّرُونَ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ عَلَى كُلِّ نَجْدٍ وَيَحْمَدُونَهُ فِي كُلِّ مَنْزِلَةٍ وَيَتَأَزَّرُونَ عَلَى أَنْصَافِهِمْ وَيَتَوَضَّئُونَ عَلَى أَطْرَافِهِمْ مُنَادِيهِمْ يُنَادِي فِي جَوِّ السَّمَاءِ صَفُّهُمْ فِي الْقِتَالِ وَصَفُّهُمْ فِي الصَّلَاةِ سَوَاءٌ لَهُمْ بِاللَّيْلِ دَوِيٌّ كَدَوِيِّ النَّحْلِ وَمَوْلِدُهُ بِمَكَّةَ وَمُهَاجِرُهُ بِطَابَةَ وَمُلْكُهُ بِالشَّامِ
Jis sakė, kad [Al Hasanas bin Ar Rabi] mums pasakė, kad [Abulas Ahwašas] iš [Al A'masy] iš [Abu Salihas] mums pasakė; [Ka'abas] pasakė; radome parašytą: Muhammadas, Viešpaties Dievo ramybė ir teisingumas, nebuvo šiurkštus savo kalba, nebuvo šiurkštaus būdo, nekalbėdavo garsiai turguje, neatlygindavo blogio blogiu, bet atsakydavo atlaidumu ir atlaidumu. Jo žmonės buvo tie, kurie visada darė tahmid – šlovino Alachą, bertakbir – šlovino Alachą – kiekvienoje aukštoje vietoje/koplyje ar kare. Jie šlovino Alachą (subhanahu wa Ta'ala) kiekvienuose namuose, dėvėdami sarongus vidurinėje kūno dalyje, atlikdami prausimąsi po kiekvieno prausimosi. Jų kvietimas maldai girdimas danguje. Jų šauksmas maldai karo metu yra kaip jų šafas maldos metu. Jų balsai – skaitant Koraną ir atliekant dhikr – yra kaip bičių riaumojimas. Jo gimtinė yra Mekoje, o emigracijos vieta – Thaabah – Medinoje, o jo karalystė yra Šamoje.
Hadith
Imam Darimi : 6
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنِي اللَّيْثُ حَدَّثَنِي خَالِدٌ هُوَ ابْنُ يَزِيدَ عَنْ سَعِيدٍ هُوَ ابْنُ أَبِي هِلَالٍ عَنْ هِلَالِ بْنِ أُسَامَةَ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَسَارٍ عَنْ ابْنِ سَلَامٍ أَنَّهُ كَانَ يَقُولُ إِنَّا لَنَجِدُ صِفَةَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّا أَرْسَلْنَاكَ شَاهِدًا وَمُبَشِّرًا وَنَذِيرًا وَحِرْزًا لِلْأُمِّيِّينَ أَنْتَ عَبْدِي وَرَسُولِي سَمَّيْتُهُ الْمُتَوَكِّلَ لَيْسَ بِفَظٍّ وَلَا غَلِيظٍ وَلَا صَخَّابٍ بِالْأَسْوَاقِ وَلَا يَجْزِي بِالسَّيِّئَةِ مِثْلَهَا وَلَكِنْ يَعْفُو وَيَتَجَاوَزُ وَلَنْ أَقْبِضَهُ حَتَّى نُقِيمَ الْمِلَّةَ الْمُتَعَوِّجَةَ بِأَنْ تَشْهَدَ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ يَفْتَحُ بِهِ أَعْيُنًا عُمْيًا وَآذَانًا صُمًّا وَقُلُوبًا غُلْفًا قَالَ عَطَاءُ بْنُ يَسَارٍ وَأَخْبَرَنِي أَبُو وَاقِدٍ اللَّيْثِيُّ أَنَّهُ سَمِعَ كَعْبًا يَقُولُ مِثْلَ مَا قَالَ ابْنُ سَلَامٍ
[Abdullah bin Salih] man pasakė, [Al Laits] man pasakė [Khalid Ibnu Yazid] iš [Sa'id Ibn Abu Hilal], iš [Hilal bin Usamah], iš ['Atha' bin Yasar], iš [Ibn Salam], kad jis sakė: „Mes atradome Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam' charakterį: „Iš tiesų, Mes atsiuntėme tave kaip liudytoją, geros naujienos pranešėją ir perspėjėją“, kuris padeda Ummi. Tu esi Mano tarnas, Mano Pasiuntinys. Aš jį pavadinau Al Mutawakkil. Jo kalba nebuvo šiurkšti ir jo temperamentas nebuvo šiurkštus. Jis nešaukė turguje ir neatmokėjo blogiu už blogį. Bet atleisdami jam, mes ištiesinome religiją, kuri nukrypo nuo liudijimo, kad nėra kito dievo. Jis turi teisę būti garbinamas šalia Alacho, Subhanahu wa Ta'ala. Šiuo liudijimu galime atverti aklas akis, kurčias ausis ir uždaras širdis.“ ['Atha` bin Yasar] sakė: [Abu waqid Al Laitsi] man pasakė, kad girdėjo [Ka'abą] sakant tą patį, ką sakė Ibn Salamas.
Hadith
Imam Darimi : 7
أَخْبَرَنَا زَيْدُ بْنُ عَوْفٍ قَالَ وَحَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ عَبْدِ الْمَلِكِ بْنِ عُمَيْرٍ عَنْ ذَكْوَانَ أَبِي صَالِحٍ عَنْ كَعْبٍ فِي السَّطْرِ الْأَوَّلِ مُحَمَّدٌ رَسُولُ اللَّهِ عَبْدِي الْمُخْتَارُ لَا فَظٌّ وَلَا غَلِيظٌ وَلَا صَخَّابٌ فِي الْأَسْوَاقِ وَلَا يَجْزِي بِالسَّيِّئَةِ السَّيِّئَةَ وَلَكِنْ يَعْفُو وَيَغْفِرُ مَوْلِدُهُ بِمَكَّةَ وَهِجْرَتُهُ بِطَيْبَةَ وَمُلْكُهُ بِالشَّامِ وَفِي السَّطْرِ الثَّانِي مُحَمَّدٌ رَسُولُ اللَّهِ أُمَّتُهُ الْحَمَّادُونَ يَحْمَدُونَ اللَّهَ فِي السَّرَّاءِ وَالضَّرَّاءِ يَحْمَدُونَ اللَّهَ فِي كُلِّ مَنْزِلَةٍ وَيُكَبِّرُونَ عَلَى كُلِّ شَرَفٍ رُعَاةُ الشَّمْسِ يُصَلُّونَ الصَّلَاةَ إِذَا جَاءَ وَقْتُهَا وَلَوْ كَانُوا عَلَى رَأْسِ كُنَاسَةٍ وَيَأْتَزِرُونَ عَلَى أَوْسَاطِهِمْ وَيُوَضِّئُونَ أَطْرَافَهُمْ وَأَصْوَاتُهُمْ بِاللَّيْلِ فِي جَوِّ السَّمَاءِ كَأَصْوَاتِ النَّحْلِ
[Zaidas bin Jusufas] mums [Abu 'Awanah] iš [Abdulio Maliko bin Umairo] iš [Dzakwano Abu Saliho] iš [Kaabo] pasakė, kad pirmoje pastraipoje parašyta: „Muhamedas yra Alacho Subhanahu wa Ta'ala pasiuntinys ir Mano išrinktasis tarnas, jo kalba nėra šiurkšti, jo temperamentas nėra garsus, jis nekalba garsiai turgaus aikštėje, jis neatsako už blogį blogiu, bet atsako atlaidumu ir atleidimu, jo gimtinė yra Mekoje, o emigracijos vieta yra Taiboje, o jo karalystė/galia yra Šame.“ O antroje pastraipoje rašoma: Muhamedas yra Alacho pasiuntinys Subhanahu wa Ta'ala, jo žmonės yra žmonės, kurie visada šlovina Alachą už visą Jo šlovę, saulės stebėtojai – norėdami žinoti maldos laiką – atlieka maldą, kai ateina laikas, net jei jie yra nešvarioje vietoje, dėvėdami sarongą per vidurį, nuplaudami visas savo apsiplovimo dalis, o jų balsai naktį girdimi ore kaip bičių riaumojimas – dėl jų atkaklumo garbinime ir verksme.
Hadith
Imam Darimi : 8
أَخْبَرَنَا مُجَاهِدُ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا مَعْنُ بْنُ عِيسَى حَدَّثَنَا مُعَاوِيَةُ بْنُ صَالِحٍ عَنْ أَبِي فَرْوَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ أَنَّهُ سَأَلَ كَعْبَ الْأَحْبَارِ كَيْفَ تَجِدُ نَعْتَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي التَّوْرَاةِ فَقَالَ كَعْبٌ نَجِدُهُ مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ يُولَدُ بِمَكَّةَ وَيُهَاجِرُ إِلَى طَابَةَ وَيَكُونُ مُلْكُهُ بِالشَّامِ وَلَيْسَ بِفَحَّاشٍ وَلَا صَخَّابٍ فِي الْأَسْوَاقِ وَلَا يُكَافِئُ بِالسَّيِّئَةِ السَّيِّئَةَ وَلَكِنْ يَعْفُو وَيَغْفِرُ أُمَّتُهُ الْحَمَّادُونَ يَحْمَدُونَ اللَّهَ فِي كُلِّ سَرَّاءَ وَضَرَّاءَ وَيُكَبِّرُونَ اللَّهَ عَلَى كُلِّ نَجْدٍ يُوَضِّئُونَ أَطْرَافَهُمْ وَيَأْتَزِرُونَ فِي أَوْسَاطِهِمْ يُصَفُّونَ فِي صَلَوَاتِهِمْ كَمَا يُصَفُّونَ فِي قِتَالِهِمْ دَوِيُّهُمْ فِي مَسَاجِدِهِمْ كَدَوِيِّ النَّحْلِ يُسْمَعُ مُنَادِيهِمْ فِي جَوِّ السَّمَاءِ
[Mujahid biun Musa] mums pasakė, kad [Ma'n ibn 'Isa] mums pasakė [Mu'awiyah bin Salih] iš [Abu Farwah] iš [Ibn 'Abbas] Radliyallahu'anhu, kad jis paklausė Ka'abo Al Ahbaro: „Kaip radote Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam personažą Toroje?“, – atsakė [Ka'abas; „Mes sužinojome, kad Muhammadas bin Abdullah gimė Mekoje, emigravo į Thaabą arba Mediną, jo karalystė bus Sirijoje, jis nėra žiaurus žmogus, jis nekelia triukšmo turgaus aikštėje, jis neatmoka blogiu už blogį, bet atleidžia ir atleidžia, jo žmonės visada jį giria.“ Jie šlovina Allahą Subhanahu wa Ta'ala, tiek gerais, tiek blogais laikais, jie visada šlovina Allahą Subhanahu wa Ta'ala kiekvienos pergalės metu, jie prausia savo kūno dalis, nešioja sarongus vidurinėje kūno dalyje, jie išsirikiuoja maldai lyg žygiuodami kare, jų balsai mečetėse skamba kaip bičių riaumojimas, jų mu'dzino balsas girdimas danguje.
Hadith
Imam Darimi : 9
أَخْبَرَنَا حَيْوَةُ بْنُ شُرَيْحٍ حَدَّثَنَا بَقِيَّةُ بْنُ الْوَلِيدِ الْمِيثَمِيُّ حَدَّثَنَا بَحِيرُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ خَالِدِ بْنِ مَعْدَانَ عَنْ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ الْحَضْرَمِيِّ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَقَدْ جَاءَكُمْ رَسُولٌ إِلَيْكُمْ لَيْسَ بِوَهِنٍ وَلَا كَسِلٍ لِيَخْتِنَ قُلُوبًا غُلْفًا وَيَفْتَحَ أَعْيُنًا عُمْيًا وَيُسْمِعَ آذَانًا صُمًّا وَيُقِيمَ أَلْسِنَةً عُوجًا حَتَّى يُقَالَ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَحْدَهُ
[Haiwah bin Syuraih] mums pasakė, kad [Baqiyyah bin Al Walid Al Maitami] mums pasakė, kad [Buhair bin Sa'ad] iš [Khalid bin Ma'dan] iš [Jubair bin Nufair Al Hadlrami]; Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam sakė: „Pas jus atėjo pasiuntinys, kuris nėra nei silpnas, nei tingus, – pasiųstas – pažadinti nerūpestingąsias širdis, atverti užmerktas akis ir padaryti kurčias ausis girdinčias, ištiesinti kreivus liežuvius, kad būtų galima pasakyti: „Nėra kito dievo, kuris turėtų teisę būti garbinamas, išskyrus vieną Allah Subhanahu wa Ta'ala.“
Hadith
Imam Darimi : 10
أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَزِيدَ الْحِزَامِيُّ حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ سُلَيْمَانَ عَنْ عَمْرِو بْنِ أَبِي قَيْسٍ عَنْ عَطَاءٍ قَالَ كَانَ رَجُلٌ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَهُ إِلَيْهِ حَاجَةٌ فَمَشَى مَعَهُ حَتَّى دَخَلَ قَالَ فَإِحْدَى رِجْلَيْهِ فِي الْبَيْتِ وَالْأُخْرَى خَارِجَهُ كَأَنَّهُ يُنَاجِي فَالْتَفَتَ فَقَالَ أَتَدْرِي مَنْ كُنْتُ أُكَلِّمُ إِنَّ هَذَا مَلَكٌ لَمْ أَرَهُ قَطُّ قَبْلَ يَوْمِي هَذَا اسْتَأْذَنَ رَبَّهُ أَنْ يُسَلِّمَ عَلَيَّ قَالَ إِنَّا آتَيْنَاكَ أَوْ أَنْزَلْنَا الْقُرْآنَ فَصْلًا وَالسَّكِينَةَ صَبْرًا وَالْفُرْقَانَ وَصْلًا
[Muhammadas bin Yazidas Al Hizami] mums [Ishaqas bin Sulaimanas] iš ['Amr bin Abu Qais] iš ['Atha`] pasakė: „Vienas iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam) kompanionų jam padėjo. Jis ėjo su juo, kol šis įėjo į namus ir viena jo koja buvo viduje, o kita išorėje. Atrodė, tarsi Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) kalbėjosi su vyru. Po to jis atsisuko ir tarė draugui: „Ar žinai, su kuo aš kalbuosi?“ Jis buvo angelas, kurio niekada anksčiau nebuvau matęs. Angelas paprašė savo Viešpaties leidimo pasisveikinti su manimi.“ Alachas sako: „Iš tiesų, mes atėjome pas tave arba atsiuntėme Koraną kaip bylų sprendėją, As Sakinah kaip kantrybę ir Al Furqon kaip vadovą.“
Hadith
Imam Darimi : 11
أَخْبَرَنَا مُجَاهِدُ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا رَيْحَانُ هُوَ ابْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا عَبَّادٌ هُوَ ابْنُ مَنْصُورٍ عَنْ أَيُّوبَ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ عَطِيَّةَ أَنَّهُ سَمِعَ رَبِيعَةَ الْجُرَشِيَّ يَقُولُ أُتِيَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقِيلَ لَهُ لِتَنَمْ عَيْنُكَ وَلْتَسْمَعْ أُذُنُكَ وَلْيَعْقِلْ قَلْبُكَ قَالَ فَنَامَتْ عَيْنَايَ وَسَمِعَتْ أُذُنَايَ وَعَقَلَ قَلْبِي قَالَ فَقِيلَ لِي سَيِّدٌ بَنَى دَارًا فَصَنَعَ مَأْدُبَةً وَأَرْسَلَ دَاعِيًا فَمَنْ أَجَابَ الدَّاعِيَ دَخَلَ الدَّارَ وَأَكَلَ مِنْ الْمَأْدُبَةِ وَرَضِيَ عَنْهُ السَّيِّدُ وَمَنْ لَمْ يُجِبْ الدَّاعِيَ لَمْ يَدْخُلْ الدَّارَ وَلَمْ يَطْعَمْ مِنْ الْمَأْدُبَةِ وَسَخِطَ عَلَيْهِ السَّيِّدُ قَالَ فَاللَّهُ السَّيِّدُ وَمُحَمَّدٌ الدَّاعِي وَالدَّارُ الْإِسْلَامُ وَالْمَأْدُبَةُ الْجَنَّةُ
[Mujahid bin Musa] mums pasakė, kad [Raihan Ibnu Sa'id] mums pasakė ['Abbad Ibnu Mansur] iš [Ayyubo], iš [Abu Qilabah], iš ['Athiyah], kad jis girdėjo [Rabi'ah Al Jurasyi] sakant: „Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam buvo atvestas, ir jam buvo pasakyta: „Prašau, tegul tavo akys miega, ausys girdi, o širdis mąsto.“ Jis pasakė: „Tada mano akys mato, mano ausys girdi, o širdis mąsto.“ Jis pasakė: „Gavau informaciją: „Yra viešpats, kuris pastato namą, tada surengia puotą, tada pasiunčia ką nors pakviesti į puotą. Kas atsiliepia į šauklio kvietimą, įeina į namus ir valgo, viešpats bus juo patenkintas. Kita vertus, kas neatsiliepia į šauklio kvietimą, neįeina į namus ir nevalgo maisto, tada Mokytojas ant jo supyks.“ Tada jis tarė: „Šeimininkis yra Alachas Subhanahu Wa Ta'ala, šauklys – Muhammadas (sallallahu 'alaihi wasallam), namai – islamas, o maistas – rojus.“
Hadith
Imam Darimi : 12
أَخْبَرَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا أَبُو أُسَامَةَ عَنْ جَعْفَرِ بْنِ مَيْمُونٍ التَّمِيمِيِّ عَنْ أَبِي عُثْمَانَ النَّهْدِيِّ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَرَجَ إِلَى الْبَطْحَاءِ وَمَعَهُ ابْنُ مَسْعُودٍ فَأَقْعَدَهُ وَخَطَّ عَلَيْهِ خَطًّا ثُمَّ قَالَ لَا تَبْرَحَنَّ فَإِنَّهُ سَيَنْتَهِي إِلَيْكَ رِجَالٌ فَلَا تُكَلِّمْهُمْ فَإِنَّهُمْ لَنْ يُكَلِّمُوكَ فَمَضَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَيْثُ أَرَادَ ثُمَّ جَعَلُوا يَنْتَهُونَ إِلَى الْخَطِّ لَا يُجَاوِزُونَهُ ثُمَّ يَصْدُرُونَ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى إِذَا كَانَ مِنْ آخِرِ اللَّيْلِ جَاءَ إِلَيَّ فَتَوَسَّدَ فَخِذِي وَكَانَ إِذَا نَامَ نَفَخَ فِي النَّوْمِ نَفْخًا فَبَيْنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مُتَوَسِّدٌ فَخِذِي رَاقِدٌ إِذْ أَتَانِي رِجَالٌ كَأَنَّهُمْ الْجِمَالُ عَلَيْهِمْ ثِيَابٌ بِيضٌ اللَّهُ أَعْلَمُ مَا بِهِمْ مِنْ الْجَمَالِ حَتَّى قَعَدَ طَائِفَةٌ مِنْهُمْ عِنْدَ رَأْسِهِ وَطَائِفَةٌ مِنْهُمْ عِنْدَ رِجْلَيْهِ فَقَالُوا بَيْنَهُمْ مَا رَأَيْنَا عَبْدًا أُوتِيَ مِثْلَ مَا أُوتِيَ هَذَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ عَيْنَيْهِ لَتَنَامَانِ وَإِنَّ قَلْبَهُ لَيَقْظَانُ اضْرِبُوا لَهُ مَثَلًا سَيِّدٌ بَنَى قَصْرًا ثُمَّ جَعَلَ مَأْدُبَةً فَدَعَا النَّاسَ إِلَى طَعَامِهِ وَشَرَابِهِ ثُمَّ ارْتَفَعُوا وَاسْتَيْقَظَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عِنْدَ ذَلِكَ فَقَالَ لِي أَتَدْرِي مَنْ هَؤُلَاءِ قُلْتُ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ هُمْ الْمَلَائِكَةُ قَالَ وَهَلْ تَدْرِي مَا الْمَثَلُ الَّذِي ضَرَبُوهُ قُلْتُ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ الرَّحْمَنُ بَنَى الْجَنَّةَ فَدَعَا إِلَيْهَا عِبَادَهُ فَمَنْ أَجَابَهُ دَخَلَ جَنَّتَهُ وَمَنْ لَمْ يُجِبْهُ عَاقَبَهُ وَعَذَّبَهُ
[Al Hasanas bin 'Ali] mums pranešė, kad [Abu Usamah] iš [Ja'far bin Maimun At Tamimi] iš [Abu Uthman An Nahdi] mums pasakė, kad Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) išėjo pas Bathą ir su juo Ibn Mas'ud Radliyallahu'anhu, tada Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) nuėjo pas Bathą su Ibn Mas'udu, tada pasodino Ibn Mas'udą ir suformavo jam eilę. Tada jis tarė: „Niekada nepalikite šios vietos, nes jus sutiks vyrai, ir jūs su jais nekalbėsite, o jie nekalbės su jumis.“ Tada Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) tęsė savo kelionę, kur tik norėjo. Tada jie priėjo eilę ir jos neperžengė, tada nuėjo pas Alacho Pasiuntinį (sallallahu 'alaihi wasallam). Kol nakties pabaigoje jis atėjo pas mane ir užmigo, naudodamas mano šlaunį kaip pagalvę, ir miegodamas girdėjo savo kvėpavimą. Kai Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam miegojo ant mano šlaunies, atėjo vyrai gražiais veidais, vilkintys vien baltais drabužiais. Ech, kokie jie gražūs! Taigi grupė jų atsisėdo prie Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam galvūgalio, o kita – šalia mūsų, ir jie sakė vienas kitam: „Mes niekada neturėjome tarno, kuriam būtų duota tokia dovana, kokia buvo duota Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam.“ Šio žmogaus akys miega, bet širdis budri, sugalvokite jam palyginimą. Na, jis kaip šeimininkas, kuris pastato rūmus, tada pagamins patiekalą, tada pakvies žmones valgyti ir gerti, o tada žmonės pakils į dangų. Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pabudo ir paklausė manęs: „Ar žinai, kas jie tokie?“ Tada aš atsakiau: Allah Subhanahu wa Ta'ala ir Jo Pasiuntinys žino geriau. Tada jis tarė: jie yra angelai. Tada jis vėl tarė: ar žinote, kokia yra analogija? Aš pasakiau, kad Allah Subhanahu wa Ta'ala, ir Jo Pasiuntinys, kuris žinojo geriau, atsakė: Ar Rahmanas sukūrė dangų, tada pašaukė savo tarnus pas save. Kas priims, pateks į dangų, o kas atsisakys, tą jis nubaus ir kankins.
Hadith
Imam Darimi : 13
أَخْبَرَنَا نُعَيْمُ بْنُ حَمَّادٍ حَدَّثَنَا بَقِيَّةُ عَنْ بَحِيرٍ عَنْ خَالِدِ بْنِ مَعْدَانَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَمْرٍو السُّلَمِيُّ عَنْ عُتْبَةَ بْنِ عَبْدٍ السُّلَمِيِّ أَنَّهُ حَدَّثَهُمْ وَكَانَ مِنْ أَصْحَابِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَهُ رَجُلٌ كَيْفَ كَانَ أَوَّلُ شَأْنِكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ كَانَتْ حَاضِنَتِي مِنْ بَنِي سَعْدِ بْنِ بَكْرٍ فَانْطَلَقْتُ أَنَا وَابْنٌ لَهَا فِي بَهْمٍ لَنَا وَلَمْ نَأْخُذْ مَعَنَا زَادًا فَقُلْتُ يَا أَخِي اذْهَبْ فَأْتِنَا بِزَادٍ مِنْ عِنْدِ أُمِّنَا فَانْطَلَقَ أَخِي وَمَكَثْتُ عِنْدَ الْبَهْمِ فَأَقْبَلَ طَائِرَانِ أَبْيَضَانِ كَأَنَّهُمَا نَسْرَانِ فَقَالَ أَحَدُهُمَا لِصَاحِبِهِ أَهُوَ هُوَ قَالَ الْآخَرُ نَعَمْ فَأَقْبَلَا يَبْتَدِرَانِي فَأَخَذَانِي فَبَطَحَانِي لِلْقَفَا فَشَقَّا بَطْنِي ثُمَّ اسْتَخْرَجَا قَلْبِي فَشَقَّاهُ فَأَخْرَجَا مِنْهُ عَلَقَتَيْنِ سَوْدَاوَيْنِ فَقَالَ أَحَدُهُمَا لِصَاحِبِهِ ائْتِنِي بِمَاءِ ثَلْجٍ فَغَسَلَ بِهِ جَوْفِي ثُمَّ قَالَ ائْتِنِي بِمَاءِ بَرَدٍ فَغَسَلَ بِهِ قَلْبِي ثُمَّ قَالَ ائْتِنِي بِالسَّكِينَةِ فَذَرَّهُ فِي قَلْبِي ثُمَّ قَالَ أَحَدُهُمَا لِصَاحِبِهِ حُصْهُ فَحَاصَهُ وَخَتَمَ عَلَيْهِ بِخَاتَمِ النُّبُوَّةِ ثُمَّ قَالَ أَحَدُهُمَا لِصَاحِبِهِ اجْعَلْهُ فِي كِفَّةٍ وَاجْعَلْ أَلْفًا مِنْ أُمَّتِهِ فِي كِفَّةٍ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَإِذَا أَنَا أَنْظُرُ إِلَى الْأَلْفِ فَوْقِي أُشْفِقُ أَنْ يَخِرَّ عَلَيَّ بَعْضُهُمْ فَقَالَ لَوْ أَنَّ أُمَّتَهُ وُزِنَتْ بِهِ لَمَالَ بِهِمْ ثُمَّ انْطَلَقَا وَتَرَكَانِي قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَفَرِقْتُ فَرَقًا شَدِيدًا ثُمَّ انْطَلَقْتُ إِلَى أُمِّي فَأَخْبَرْتُهَا بِالَّذِي لَقِيتُ فَأَشْفَقَتْ أَنْ يَكُونَ قَدْ الْتَبَسَ بِي فَقَالَتْ أُعِيذُكَ بِاللَّهِ فَرَحَلَتْ بَعِيرًا لَهَا فَجَعَلَتْنِي عَلَى الرَّحْلِ وَرَكِبَتْ خَلْفِي حَتَّى بُلْغَتِنَا إِلَى أُمِّي فَقَالَتْ أَدَّيْتُ أَمَانَتِي وَذِمَّتِي وَحَدَّثَتْهَا بِالَّذِي لَقِيتُ فَلَمْ يَرُعْهَا ذَلِكَ وَقَالَتْ إِنِّي رَأَيْتُ حِينَ خَرَجَ مِنِّي يَعْنِي نُورًا أَضَاءَتْ مِنْهُ قُصُورُ الشَّامِ
[Nu'aim bin Hammad] mums pasakė [Baqiyyah] iš [Bahir] iš [Khalid bin Ma'dan] mums pasakė ['Abdur Rahman bin 'Amr As Sulami] iš ['Utbah bin 'Abd As Sulami], kad jis jiems pasakė, ir jis buvo vienas iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kompanionų, kad vienas vyras paklausė Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam: „Kokia buvo tavo gyvenimo pradžia, o Alacho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Tuo metu mano įmotė buvo moteris iš Bani Sa'd bin Bakr. Tuo metu aš ir dar vienas mažas vaikas iš tos genties ganėme gyvulius. Kadangi nepasiėmėme maisto atsargų, paprašiau savo draugo: „O, mano broli, eik namo ir paprašyk mūsų motinos maisto atsargų.“ Tada mano brolis išėjo, o aš likau vienas prižiūrėti gyvulius. Staiga atskrido du balti paukščiai kaip ereliai, vienas iš jų paklausė kito: „Ar tai tikrai jis?“ kitas atsakė: „Taip!“ Tada abu mane apsupo, traukė ir išskleidė, tada perpjovė mano skrandį, tada išėmė mano širdį, perpjovė ją ir išėmė du juodus gumbus. Tada vienas iš jų tarė savo draugui: „Duok man sniego vandens, ir jis juo nuplaus mano skrandį“. Tada vėl tarė: „Duok man vėsaus vandens“. Ir jis nuplaudavo mano širdį. Tada jis tarė: „Duok man ramybės!“, tada jis apšlakstė juo mano širdį. Tada vienas iš jų tarė savo draugui: „Susiūk jį!“, tada susiuvo ir pažymėjo jį pranašų viršeliu. Tada vienas iš jų tarė savo draugui: „Padėk jį ant vienų svarstyklių ir padėk tūkstantį jo žmonių ant vienų svarstyklių“. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Tuo metu mačiau virš savęs tūkstantį žmonių, todėl bijojau, kad kai kurie iš jų užgrius mane“. Tada vyras vėl tarė: „Jei jo žmonės būtų pasverti kartu su juo, jis tikrai būtų sunkesnis už savo žmones“, ir tada abu mane paliko. Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) tarė: „Labai bijojau, todėl nubėgau pas savo žindyvę ir papasakojau jai, kas man nutiko. Ji nerimavo, kad man kas nors gali nutikti, todėl tarė: „Ieškau prieglobsčio pas Allahą, Subhanahu wa Ta'ala.“ Tada jis paruošė savo žirgą žygiui, užsodino mane ant kupranugario ir jojo paskui mane, kol pasiekėme mano motiną. Tada jis jai tarė: „Aš įvykdžiau man patikėtą naštą ir įvykdžiau man uždėtą pareigą.“ Tada jis papasakojo jai, kas man nutiko. Tačiau tai jo nenusiminė, iš tikrųjų mano motina atsakė: „Tiesą sakant, aš jį mačiau, kai jis ką tik išėjo iš mano įsčių, būtent šviesą, kuri apšviečia Sirijos sostą.“
Hadith
Imam Darimi : 14
أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عِمْرَانَ حَدَّثَنَا أَبُو دَاوُدَ حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ عُثْمَانَ الْقُرَشِيُّ عَنْ عُثْمَانَ بْنِ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي ذَرٍّ الْغِفَارِيِّ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ كَيْفَ عَلِمْتَ أَنَّكَ نَبِيٌّ حَتَّى اسْتَيْقَنْتَ فَقَالَ يَا أَبَا ذَرٍّ أَتَانِي مَلَكَانِ وَأَنَا بِبَعْضِ بَطْحَاءِ مَكَّةَ فَوَقَعَ أَحَدُهُمَا عَلَى الْأَرْضِ وَكَانَ الْآخَرُ بَيْنَ السَّمَاءِ وَالْأَرْضِ فَقَالَ أَحَدُهُمَا لِصَاحِبِهِ أَهُوَ هُوَ قَالَ نَعَمْ قَالَ فَزِنْهُ بِرَجُلٍ فَوُزِنْتُ بِهِ فَوَزَنْتُهُ ثُمَّ قَالَ فَزِنْهُ بِعَشَرَةٍ فَوُزِنْتُ بِهِمْ فَرَجَحْتُهُمْ ثُمَّ قَالَ زِنْهُ بِمِائَةٍ فَوُزِنْتُ بِهِمْ فَرَجَحْتُهُمْ ثُمَّ قَالَ زِنْهُ بِأَلْفٍ فَوُزِنْتُ بِهِمْ فَرَجَحْتُهُمْ كَأَنِّي أَنْظُرُ إِلَيْهِمْ يَنْتَثِرُونَ عَلَيَّ مِنْ خِفَّةِ الْمِيزَانِ قَالَ فَقَالَ أَحَدُهُمَا لِصَاحِبِهِ لَوْ وَزَنْتَهُ بِأُمَّتِهِ لَرَجَحَهَا
[Abdullah bin Imran] mums pasakė, [Abu Daud] mums pasakė [Ja'far bin Utsman Al Qurasyi] iš [Uthman bin Urwah bin Az Zubair] iš [jo tėvo] iš [Abu Dzar Al Ghifari] Radliyallahu'anhu, – tarė jis; – Aš paklausiau, o Alacho Pasiuntiny, kaip gali būti tikras, kad esi pranašas? Pranašas atsakė: O Abu Dzar, du angelai atėjo pas mane, kai buvau Mekos slėnyje. Vienas iš jų nusileidžia į žemę, o kitas yra tarp dangaus ir žemės. Vienas iš jų paklausė savo draugui: ar tai tikrai jis? Tada jo draugas atsakė: taip! Tada vėl pasakė: tada pasverk jį su kuo nors, tada aš būsiu pasvertas su dešimčia žmonių ir būsiu sunkesnis už juos. Tada jis vėl pasakė: „Pasverk jį su šimtu žmonių“, taigi aš buvau pasvertas ir buvau sunkesnis už juos. Tada jis vėl pasakė: „Tada pasverk save su tūkstančiu žmonių“, tada aš buvau pasvertas ir buvau sunkesnis už juos. Tuo metu, regis, mačiau juos stumdančius, nes svarstyklės buvo per siauros, tada vienas iš dviejų angelų tarė savo draugui: net jei jis būtų pasvertas su visais savo žmonėmis, jis vis tiek būtų sunkesnis už juos.
Hadith
Imam Darimi : 15
أَخْبَرَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ خَلِيلٍ حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ مُسْهِرٍ حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ عَنْ أَبِي صَالِحٍ قَالَ كَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُنَادِيهِمْ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِنَّمَا أَنَا رَحْمَةٌ مُهْدَاةٌ
[Ismail bin Khalil] mums pasakė, [Ali bin Mushir] mums pasakė [Al A'masy] iš [Abu Salihas], – sakė jis; – Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) kadaise juos pavadino; – O žmonės, iš tiesų aš esu gailestingumas ir vadovas.
Hadith
Imam Darimi : 16
أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ طَرِيفٍ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ فُضَيْلٍ حَدَّثَنَا أَبُو حَيَّانَ عَنْ عَطَاءٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ قَالَ كُنَّا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ فَأَقْبَلَ أَعْرَابِيٌّ فَلَمَّا دَنَا مِنْهُ قَالَ لَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيْنَ تُرِيدُ قَالَ إِلَى أَهْلِي قَالَ هَلْ لَكَ فِي خَيْرٍ قَالَ وَمَا هُوَ قَالَ تَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَحْدَهُ لَا شَرِيكَ لَهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا عَبْدُهُ وَرَسُولُهُ قَالَ وَمَنْ يَشْهَدُ عَلَى مَا تَقُولُ قَالَ هَذِهِ السَّلَمَةُ فَدَعَاهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهِيَ بِشَاطِئِ الْوَادِي فَأَقْبَلَتْ تَخُدُّ الْأَرْضَ خَدًّا حَتَّى قَامَتْ بَيْنَ يَدَيْهِ فَاسْتَشْهَدَهَا ثَلَاثًا فَشَهِدَتْ ثَلَاثًا أَنَّهُ كَمَا قَالَ ثُمَّ رَجَعَتْ إِلَى مَنْبَتِهَا وَرَجَعَ الْأَعْرَابِيُّ إِلَى قَوْمِهِ وَقَالَ إِنْ اتَّبَعُونِي أَتَيْتُكَ بِهِمْ وَإِلَّا رَجَعْتُ فَكُنْتُ مَعَكَ
Mums [Muhammadas bin Tharifas] mums pasakė, kad [Muhammadas bin Fudlailas] mums [Abu Hayyanui] iš ['Atha`] iš [Ibn Umaro] Radliyallahu'anhu, jis tarė: „Kai buvome su Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam kelionėje, sutikome beduiną arabą, ir mums priėjus, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam paklausė jo: „Kur tu eini?“ Beduinas arabas atsakė: „Noriu susitikti su savo šeima.“ Tada Pasiuntinys paklausė: „Ar nori kažko gero?“ Jis atsakė: „Kas yra gėris?“ Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Jūs liudijate, kad nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Allahą, Subhanahu wa Ta'ala, ir liudijate, kad Muhammadas shallallahu 'alaihi wasallam yra Jo tarnas ir Pasiuntinys.“ Beduinas arabas paklausė: „Tai kas gali įrodyti jūsų pasakytų žodžių tiesą?“ Pranašas atsakė: Salamos medis. Pranašas jį pašaukė, kai medis stovėjo kalvos pakraštyje. Medis artėjo prie Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) ir skaidė žemę, kol medis atsidūrė priešais Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė). Apaštalas paprašė jo paliudyti tris kartus. Jis taip pat tris kartus paliudijo, kaip sakė Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė), ir tada medis grįžo į vietą, kur augo. Beduinas arabas grįžo pas savo tautą ir tarė: „Jei jie seks paskui mane, aš juos nuvesiu susitikti su karaliumi – Tebūnie jam ramybė ir ramybė – o jei ne, aš grįšiu pas karalių ir pasiliksiu su juo.“
Hadith
Imam Darimi : 17
أَخْبَرَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى عَنْ إِسْمَعِيلَ بْنِ عَبْدِ الْمَلِكِ عَنْ أَبِي الزُّبَيْرِ عَنْ جَابِرٍ قَالَ خَرَجْتُ مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ وَكَانَ لَا يَأْتِي الْبَرَازَ حَتَّى يَتَغَيَّبَ فَلَا يُرَى فَنَزَلْنَا بِفَلَاةٍ مِنْ الْأَرْضِ لَيْسَ فِيهَا شَجَرٌ وَلَا عَلَمٌ فَقَالَ يَا جَابِرُ اجْعَلْ فِي إِدَاوَتِكَ مَاءً ثُمَّ انْطَلِقْ بِنَا قَالَ فَانْطَلَقْنَا حَتَّى لَا نُرَى فَإِذَا هُوَ بِشَجَرَتَيْنِ بَيْنَهُمَا أَرْبَعُ أَذْرُعٍ فَقَالَ يَا جَابِرُ انْطَلِقْ إِلَى هَذِهِ الشَّجَرَةِ فَقُلْ يُقَلْ لَكِ الْحَقِي بِصَاحِبَتِكِ حَتَّى أَجْلِسَ خَلْفَكُمَا فَرَجَعَتْ إِلَيْهَا فَجَلَسَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَلْفَهُمَا ثُمَّ رَجَعَتَا إِلَى مَكَانِهِمَا فَرَكِبْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَرَسُولُ اللَّهِ بَيْنَنَا كَأَنَّمَا عَلَيْنَا الطَّيْرُ تُظِلُّنَا فَعَرَضَتْ لَهُ امْرَأَةٌ مَعَهَا صَبِيٌّ لَهَا فَقَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّ ابْنِي هَذَا يَأْخُذُهُ الشَّيْطَانُ كُلَّ يَوْمٍ ثَلَاثَ مِرَارٍ قَالَ فَتَنَاوَلَ الصَّبِيَّ فَجَعَلَهُ بَيْنَهُ وَبَيْنَ مُقَدَّمِ الرَّحْلِ ثُمَّ قَالَ اخْسَأْ عَدُوَّ اللَّهِ أَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اخْسَأْ عَدُوَّ اللَّهِ أَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثَلَاثًا ثُمَّ دَفَعَهُ إِلَيْهَا فَلَمَّا قَضَيْنَا سَفَرَنَا مَرَرْنَا بِذَلِكَ الْمَكَانِ فَعَرَضَتْ لَنَا الْمَرْأَةُ مَعَهَا صَبِيُّهَا وَمَعَهَا كَبْشَانِ تَسُوقُهُمَا فَقَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ اقْبَلْ مِنِّي هَدِيَّتِي فَوَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ مَا عَادَ إِلَيْهِ بَعْدُ فَقَالَ خُذُوا مِنْهَا وَاحِدًا وَرُدُّوا عَلَيْهَا الْآخَرَ قَالَ ثُمَّ سِرْنَا وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَنَا كَأَنَّمَا عَلَيْنَا الطَّيْرُ تُظِلُّنَا فَإِذَا جَمَلٌ نَادٌّ حَتَّى إِذَا كَانَ بَيْنَ سِمَاطَيْنِ خَرَّ سَاجِدًا فَحَبَسَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَقَالَ عَلَيَّ النَّاسَ مَنْ صَاحِبُ الْجَمَلِ فَإِذَا فِتْيَةٌ مِنْ الْأَنْصَارِ قَالُوا هُوَ لَنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ فَمَا شَأْنُهُ قَالُوا اسْتَنَيْنَا عَلَيْهِ مُنْذُ عِشْرِينَ سَنَةً وَكَانَتْ بِهِ شُحَيْمَةٌ فَأَرَدْنَا أَنْ نَنْحَرَهُ فَنَقْسِمَهُ بَيْنَ غِلْمَانِنَا فَانْفَلَتَ مِنَّا قَالَ بِيعُونِيهِ قَالُوا لَا بَلْ هُوَ لَكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ أَمَّا لِي فَأَحْسِنُوا إِلَيْهِ حَتَّى يَأْتِيَهُ أَجَلُهُ قَالَ الْمُسْلِمُونَ عِنْدَ ذَلِكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ نَحْنُ أَحَقُّ بِالسُّجُودِ لَكَ مِنْ الْبَهَائِمِ قَالَ لَا يَنْبَغِي لِشَيْءٍ أَنْ يَسْجُدَ لِشَيْءٍ وَلَوْ كَانَ ذَلِكَ كَانَ النِّسَاءُ لِأَزْوَاجِهِنَّ
Ubaidullah bin Musa mums pranešė iš Isa bin Abdul Malik iš Abu Az Zubair iš Džabiro (tebūnie juo patenkintas Alachas), kuris pasakė: „Aš keliavau su Alacho Pasiuntiniu (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) ir, kai tik jis norėdavo atlikti gamtinius reikalus, slėpdavosi, kad niekas jo nematytų. Mes buvome didžiulėje atviroje pievoje be jokių medžių ar gyvybės ženklų, ir jis tarė: „O Džabirai, pasiimk vandens su savo indu ir tęskime savo kelionę.“ Džabiras tarė: „Mes tęsėme savo kelionę, kol mūsų nebebuvo matyti.“ Staiga pasirodė du medžiai, keturių alkūnių atstumu vienas nuo kito. Jis tarė: „Prašau, prieikite prie to medžio ir pasikalbėkite su juo, jis atsakys, todėl pasakykite jam: „Eik prie medžio šalia tavęs, kad galėčiau atsisėsti už jūsų abiejų.“ Medis priėjo prie savo draugo, prie medžio šalia jo, ir Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) atsisėdo už jų, o tada abu medžiai grįžo į savo vietas.“ Toliau užsėdome ant žirgų ir, tarsi virš mūsų būtų paukštis, dengiantis mus, tada moteris su kūdikiu užklupo Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis tarė: „O Alacho Pasiuntiny, mano vaiką velnias trikdo tris kartus per dieną.“ Džabiras tarė: „Tada Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam) paėmė kūdikį, pastatė jį priešais savo automobilį ir tarė: „Eik šalin, o Alacho prieše! Aš esu Alacho Pasiuntinys.“ Pasiuntinys tai pasakė tris kartus. Tada jis grąžino kūdikį moteriai. Kai grįžome iš kelionės, ėjome pradiniu keliu, ir moteris su vaiku mus užklupo su dviem avimis, kurias ji ganė. Tada jis tarė: „O Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam), prašau priimti šią dovaną iš manęs, vardan To, kuris jus tikrai atsiuntė, velnias daugiau nebegrįš.“ Jis tarė: „Paimkite vieną, o kitą grąžinkite jam.“ Tada tęsėme savo kelionę ir atrodė, kad paukščiai mus slėpė. Staiga kupranugaris pabėgo, bet pasiekęs dvi medžių giraites, jis tuoj pat nusilenkė ir puolė kniūbsčias, ir Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) jį pagavo. Pasiuntinys paklausė žmonių: „Ateikite čia, o žmonės, kam priklauso šis kupranugaris?“ Tada keli jauni vyrai iš ansarų atsakė: „Jis mūsų, o Alacho Pasiuntiny“, – paklausė jis. – „Kas jam negerai?“ Jie atsakė: „Mes pavargome juo rūpintis dvidešimt metų, ir jis priaugo daug riebalų – jis tapo riebus – todėl norėjome jį paskersti ir pasidalinti juo su savo vaikais, bet jis pabėgo nuo mūsų.“ Jis pasakė: „Gerai, tada parduokite jį man.“ Jie atsakė: „O, nereikia, Jūsų Didenybe, bet to užteks kaip dovanos Jūsų Didenybei.“ Pranašas pasakė: „Gerai, jei jis mano, elkitės su juo gerai, kol ateis jo mirtis.“ Tuo metu musulmonai pasakė; „O Alacho Pasiuntiny, mes turime daugiau teisės lenktis gyvūnų karaliui“, – pasakė jis: „Nedera vienam padarui lenktis kitam padarui; jei tai būtų leidžiama, moterims būtų leista lenktis savo vyrams.“
Hadith
Imam Darimi : 18
حَدَّثَنَا يَعْلَى حَدَّثَنَا الْأَجْلَحُ عَنْ الذَّيَّالِ بْنِ حَرْمَلَةَ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ أَقْبَلْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى دُفِعْنَا إِلَى حَائِطٍ فِي بَنِي النَّجَّارِ فَإِذَا فِيهِ جَمَلٌ لَا يَدْخُلُ الْحَائِطَ أَحَدٌ إِلَّا شَدَّ عَلَيْهِ فَذَكَرُوا ذَلِكَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَتَاهُ فَدَعَاهُ فَجَاءَ وَاضِعًا مِشْفَرَهُ عَلَى الْأَرْضِ حَتَّى بَرَكَ بَيْنَ يَدَيْهِ فَقَالَ هَاتُوا خِطَامًا فَخَطَمَهُ وَدَفَعَهُ إِلَى صَاحِبِهِ ثُمَّ الْتَفَتَ فَقَالَ مَا بَيْنَ السَّمَاءِ إِلَى الْأَرْضِ إِلَّا يَعْلَمُ أَنِّي رَسُولُ اللَّهِ إِلَّا عَاصِيَ الْجِنِّ وَالْإِنْسِ
Jis mums [Ya'la] pasakė [Al Ajlah] iš [Adz Dzayyal bin Harmalah] iš [Jabir bin Abdullah] Radliyallahu'anhu, jis sakė: „Mes grįžome iš kelionės su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam). Prieš mums pasiekiant Bani Najjar kaimą, staiga kupranugaris užstojo visus, norinčius patekti į plantaciją. Apie tai buvo pranešta Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam), todėl jis priėjo prie jo ir pašaukė kupranugarį. Kupranugaris priėjo ir pridėjo lūpas prie žemės, kol sulenkė kelius priešais jį. Tada jis tarė: „Atnešk man virvę“, tada surišo ją virve ir grąžino savininkui. Tada jis atsigręžė ir tarė: „Nėra nė vieno tarp dangaus ir žemės, kuris nežinotų, kad aš iš tiesų esu Alacho (sallallaahu wa Ta'ala) pasiuntinys, išskyrus tuos, kurie yra nepaklusnūs; iš džinų ir žmonių.“
Hadith
Imam Darimi : 19
أَخْبَرَنَا الْحَجَّاجُ بْنُ مِنْهَالٍ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ فَرْقَدٍ السَّبَخِيِّ عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ أَنَّ امْرَأَةً جَاءَتْ بِابْنٍ لَهَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّ ابْنِي بِهِ جُنُونٌ وَإِنَّهُ يَأْخُذُهُ عِنْدَ غَدَائِنَا وَعَشَائِنَا فَيُخَبَّثُ عَلَيْنَا فَمَسَحَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ صَدْرَهُ وَدَعَا فَثَعَّ ثَعَّةً وَخَرَجَ مِنْ جَوْفِهِ مِثْلُ الْجِرْوِ الْأَسْوَدِ فَسَعَى
Mums buvo pranešta, kad [Al Hajjaj bin Minhal] mums [Hammad bin Salamah] iš [Farqad As Sabakhi], iš [Sa'id bin Jubair], iš [Ibn Abbas] Radliyallahu'anhu, papasakojo, kad moteris atėjo atnešti savo vaiko pas Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam ir pasakė: „O Rasulullah, mano vaiką apsėdo džinas, džinas visada ateina, kai pietaujame ir vakarieniaujame, ir mus keikia.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasimeldė už jį. Tada jis vėmė, ir iš jo burnos išėjo kažkas – panašus į juodą šuniuką – ir išėjo.
Hadith
Imam Darimi : 20
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَعِيدٍ أَخْبَرَنَا يَحْيَى بْنُ أَبِي بُكَيْرٍ الْعَبْدِيُّ عَنْ إِبْرَاهِيمَ بْنِ طَهْمَانَ عَنْ سِمَاكٍ عَنْ جَابِرِ بْنِ سَمُرَةَ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنِّي لَأَعْرِفُ حَجَرًا بِمَكَّةَ كَانَ يُسَلِّمُ عَلَيَّ قَبْلَ أَنْ أُبْعَثَ إِنِّي لَأَعْرِفُهُ الْآنَ
[Muhammadas bin Sa'idas] mums pasakė [Yahya bin Abu Bakr Al 'Abdi] iš [Ibrahimo bin Thahmano], iš [Simako], iš [Jabiro bin Samuros], Radliyallahu'anhu, jis pasakė; Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Aš tikrai žinau, kad Mekoje yra akmuo, kuriuo jis mane pasitikdavo prieš man būnant pasiųstam. Tikrai aš jį dabar tikrai žinau“.
