Malaikat jibril turun lalu mengimami Nabi shalat

Imam Nasa'i : 523

أَخْبَرَنَا سُوَيْدُ بْنُ نَصْرٍ قَالَ أَنْبَأَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْمُبَارَكِ عَنْ حُسَيْنِ بْنِ عَلِيِّ بْنِ حُسَيْنٍ قَالَ أَخْبَرَنِي وَهْبُ بْنُ كَيْسَانَ قَالَ حَدَّثَنَا جَابِرُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ قَالَجَاءَ جِبْرِيلُ عَلَيْهِ السَّلَام إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ زَالَتْ الشَّمْسُ فَقَالَ قُمْ يَا مُحَمَّدُ فَصَلِّ الظُّهْرَ حِينَ مَالَتْ الشَّمْسُ ثُمَّ مَكَثَ حَتَّى إِذَا كَانَ فَيْءُ الرَّجُلِ مِثْلَهُ جَاءَهُ لِلْعَصْرِ فَقَالَ قُمْ يَا مُحَمَّدُ فَصَلِّ الْعَصْرَ ثُمَّ مَكَثَ حَتَّى إِذَا غَابَتْ الشَّمْسُ جَاءَهُ فَقَالَ قُمْ فَصَلِّ الْمَغْرِبَ فَقَامَ فَصَلَّاهَا حِينَ غَابَتْ الشَّمْسُ سَوَاءً ثُمَّ مَكَثَ حَتَّى إِذَا ذَهَبَ الشَّفَقُ جَاءَهُ فَقَالَ قُمْ فَصَلِّ الْعِشَاءَ فَقَامَ فَصَلَّاهَا ثُمَّ جَاءَهُ حِينَ سَطَعَ الْفَجْرُ فِي الصُّبْحِ فَقَالَ قُمْ يَا مُحَمَّدُ فَصَلِّ فَقَامَ فَصَلَّى الصُّبْحَ ثُمَّ جَاءَهُ مِنْ الْغَدِ حِينَ كَانَ فَيْءُ الرَّجُلِ مِثْلَهُ فَقَالَ قُمْ يَا مُحَمَّدُ فَصَلِّ فَصَلَّى الظُّهْرَ ثُمَّ جَاءَهُ جِبْرِيلُ عَلَيْهِ السَّلَام حِينَ كَانَ فَيْءُ الرَّجُلِ مِثْلَيْهِ فَقَالَ قُمْ يَا مُحَمَّدُ فَصَلِّ فَصَلَّى الْعَصْرَ ثُمَّ جَاءَهُ لِلْمَغْرِبِ حِينَ غَابَتْ الشَّمْسُ وَقْتًا وَاحِدًا لَمْ يَزُلْ عَنْهُ فَقَالَ قُمْ فَصَلِّ فَصَلَّى الْمَغْرِبَ ثُمَّ جَاءَهُ لِلْعِشَاءِ حِينَ ذَهَبَ ثُلُثُ اللَّيْلِ الْأَوَّلُ فَقَالَ قُمْ فَصَلِّ فَصَلَّى الْعِشَاءَ ثُمَّ جَاءَهُ لِلصُّبْحِ حِينَ أَسْفَرَ جِدًّا فَقَالَ قُمْ فَصَلِّ فَصَلَّى الصُّبْحَ فَقَالَ مَا بَيْنَ هَذَيْنِ وَقْتٌ كُلُّهُ

Pranešęs mums [Suwaid bin Nasr], jis tarė: „Pranešė mums [Abdullah bin Al Mubarak] iš [Husain bin Ali bin Husain], jis tarė:“ Pranešęs man [Wahab bin Kaisan], jis tarė: „Mums [Jabir bin Abdullah] pasakė: „Džibrilas 'alaihissalam atėjo pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu'alaihi wasallam), kai saulė tekė į vakarus, ir tarė: „O Muhamedai, kelkis ir pradėk melstis!“ Tada jis meldėsi Dhuhr maldą – kai saulė tekė į vakarus. Tada jis pasiliko, kol žmogaus atvaizdas tapo panašus į originalą. Jis atėjo Asr laiku, tada tarė: „O Muhamedai, kelkis ir melskis!“ Tada jis meldėsi Asr maldą ir nusiramino. Jis vėl atėjo, kai saulė nusileido, ir tarė: „Kelkis ir atlik Maghrib maldą!“ Tada jis meldėsi Maghrib maldą, kai saulė leidosi. Tada jis nusiramino ir, kai raudoni debesys išnyko, atėjo Džibrilas ir tarė: „Kelkis ir melskis!“ Tada jis pasimeldė Išos maldą, o auštant tarė: „Kelkis ir melskis!“ Tada jis pasimeldė rytinę maldą. Kitą dieną jis vėl atėjo, kai žmogaus atvaizdas buvo toks pat kaip originalas, ir tarė: „O Muhamedai, kelkis ir melskis!“, tada jis pasimeldė Dhuhur. Tada Džibrilas vėl atėjo, kai šešėlis – objektas – atrodė padvigubėjęs, jis tarė: „O Muhamedai, pradėk melstis!“, tada jis pasimeldė Asr. Tada Džibrilas vėl atėjo melstis saulėlydžio metu ir tik vieną kartą. Jis tarė: „O Muhamedai, pradėk maldą!“ Tada jis pasimeldė Maghrib. Jis taip pat atėjo melstis Išos, kai praėjo trečdalis nakties: „O Muhamedai, melskis toliau!“, tada jis pasimeldė Išos. Tada Džibrilas atėjo rytinės maldos, kai buvo labai šviesu, ir tarė: „O Muhamedai, melskis toliau!“, tada jis pasimeldė rytinę maldą. Tada jis, sallallaahu'alaihi wasallam, tarė: „Visi maldos laikai yra tarp šių dviejų laikų“.