Hadith Representative
Keutamaan Umar bin Khaththab
Imam Bukhari : 1305حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ حَدَّثَنَا جَرِيرُ بْنُ عَبْدِ الْحَمِيدِ حَدَّثَنَا حُصَيْنُ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ عَمْرِو بْنِ مَيْمُونٍ الْأَوْدِيِّ قَالَ رَأَيْتُ عُمَرَ بْنَ الْخَطَّابِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَيَا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ اذْهَبْ إِلَى أُمِّ الْمُؤْمِنِينَ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا فَقُلْ يَقْرَأُ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ عَلَيْكِ السَّلَامَ ثُمَّ سَلْهَا أَنْ أُدْفَنَ مَعَ صَاحِبَيَّ قَالَتْ كُنْتُ أُرِيدُهُ لِنَفْسِي فَلَأُوثِرَنَّهُ الْيَوْمَ عَلَى نَفْسِي فَلَمَّا أَقْبَلَ قَالَ لَهُ مَا لَدَيْكَ قَالَ أَذِنَتْ لَكَ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ قَالَ مَا كَانَ شَيْءٌ أَهَمَّ إِلَيَّ مِنْ ذَلِكَ الْمَضْجَعِ فَإِذَا قُبِضْتُ فَاحْمِلُونِي ثُمَّ سَلِّمُوا ثُمَّ قُلْ يَسْتَأْذِنُ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ فَإِنْ أَذِنَتْ لِي فَادْفِنُونِي وَإِلَّا فَرُدُّونِي إِلَى مَقَابِرِ الْمُسْلِمِينَ إِنِّي لَا أَعْلَمُ أَحَدًا أَحَقَّ بِهَذَا الْأَمْرِ مِنْ هَؤُلَاءِ النَّفَرِ الَّذِينَ تُوُفِّيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ عَنْهُمْ رَاضٍ فَمَنْ اسْتَخْلَفُوا بَعْدِي فَهُوَ الْخَلِيفَةُ فَاسْمَعُوا لَهُ وَأَطِيعُوا فَسَمَّى عُثْمَانَ وَعَلِيًّا وَطَلْحَةَ وَالزُّبَيْرَ وَعَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ عَوْفٍ وَسَعْدَ بْنَ أَبِي وَقَّاصٍ وَوَلَجَ عَلَيْهِ شَابٌّ مِنْ الْأَنْصَارِ فَقَالَ أَبْشِرْ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ بِبُشْرَى اللَّهِ كَانَ لَكَ مِنْ الْقَدَمِ فِي الْإِسْلَامِ مَا قَدْ عَلِمْتَ ثُمَّ اسْتُخْلِفْتَ فَعَدَلْتَ ثُمَّ الشَّهَادَةُ بَعْدَ هَذَا كُلِّهِ فَقَالَ لَيْتَنِي يَا ابْنَ أَخِي وَذَلِكَ كَفَافًا لَا عَلَيَّ وَلَا لِي أُوصِي الْخَلِيفَةَ مِنْ بَعْدِي بِالْمُهَاجِرِينَ الْأَوَّلِينَ خَيْرًا أَنْ يَعْرِفَ لَهُمْ حَقَّهُمْ وَأَنْ يَحْفَظَ لَهُمْ حُرْمَتَهُمْ وَأُوصِيهِ بِالْأَنْصَارِ خَيْرًا{ الَّذِينَ تَبَوَّءُوا الدَّارَ وَالْإِيمَانَ }أَنْ يُقْبَلَ مِنْ مُحْسِنِهِمْ وَيُعْفَى عَنْ مُسِيئِهِمْ وَأُوصِيهِ بِذِمَّةِ اللَّهِ وَذِمَّةِ رَسُولِهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُوفَى لَهُمْ بِعَهْدِهِمْ وَأَنْ يُقَاتَلَ مِنْ وَرَائِهِمْ وَأَنْ لَا يُكَلَّفُوا فَوْقَ طَاقَتِهِمْ
[Qutaibah] mums pasakė, [Jarir bin 'Abdul Hamid] mums pasakė, kad [Hushain bin 'Abdurrahman] iš ['Amr bin Maimun Al Audiy] sakė: „Mačiau ['Umar bin Al Khaththab] radiliallahu 'anhu sakant: „O 'Abdullah bin Umar nuėjo pas Ummul Mu'minin 'Aisha radiliallahu 'anha ir pasakė jai, kad 'Umar bin Al Khaththab siunčia tau sveikinimus, o tada paprašė, kad būčiau palaidotas su savo dviem draugais.“ Aiša pasakė: „Anksčiau norėjau tos vietos sau, bet dabar ją renkuosi labiau nei save.“ Kai ji grįžo, Umar jos paklausė: „Kokį atsakymą atnešei?“ Ji atsakė; „Gavai leidimą, o Amirul Mu'minin“, tada jis tarė: „Nėra nieko, ko labiau mylėčiau, nei tos vietos atsigulti, ir jei mirsiu, nuvesk mane pas jį, tada pasisveikink ir pasakyk, kad Umaras bin Al Khathtabas paprašė leidimo, ir jei leidžiama, palaidok mane ten, o jei ne, palaidok mane musulmonų kapinėse. Nes nepažįstu nė vieno, kuris turėtų daugiau teisių šiuo klausimu nei jie, žmonės, kuriais, jam mirus, Alacho Pasiuntinys (SAW) buvo patenkintas, todėl tas, kuris po manęs taps kalifu, privalo jo klausyti ir paklusti.“ Tada jis paminėjo vardus Usmanas, Ali, Talha, Az Zubair, Abdur-Rahmanas bin Aufas, Saad bin Abi Vakkasas. Tada pas jį atėjo jaunuolis ansaras ir tarė: „O Amirul Mu'minin, pranešk man gerąją naujieną, kurią tau pranešė Alachas, nes pirmą kartą atsivertei į islamą, kaip jau žinai, o tada buvai paskirtas kalifu ir po viso to mirsi kaip kankinys?“ Da atsakė: „Galbūt to, ką pasakei, pakanka, o mano brolio sūnau. Po manęs kalifui paliksiu gerumą tiems, kurie pirmieji emigravo, kad jis suprastų savo teises ir išlaikytų savo garbę, ir paliksiu jam gerumą ansarų tautai, kuri užėmė Mediną ir tiki Alachu Ta'ala, kad jis priimtų gerus žmones tarp jų ir atleistų tiems, kurie tarp jų daro blogus dalykus, ir paliksiu jam testamentą, kad tai yra Alacho ir Jo Pasiuntinio (sallallaahu'alaihiwasallam) atsakomybė, kad jis laikytųsi savo susitarimo su juo, kovotų jam už nugaros ir neapkrautų jų tuo, ko jie negali sau leisti.“