Priimk islamą, spustelėk čia
ISLAM AL-HAQ: QURAN & HADITH
(The True Islam)



Imam Bukhari : 6667

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ أَسْمَاءَ حَدَّثَنَا جُوَيْرِيَةُ عَنْ مَالِكٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ أَنَّ حُمَيْدَ بْنَ عَبْدِ الرَّحْمَنِ أَخْبَرَهُ أَنَّ الْمِسْوَرَ بْنَ مَخْرَمَةَ أَخْبَرَهُأَنَّ الرَّهْطَ الَّذِينَ وَلَّاهُمْ عُمَرُ اجْتَمَعُوا فَتَشَاوَرُوا فَقَالَ لَهُمْ عَبْدُ الرَّحْمَنِ لَسْتُ بِالَّذِي أُنَافِسُكُمْ عَلَى هَذَا الْأَمْرِ وَلَكِنَّكُمْ إِنْ شِئْتُمْ اخْتَرْتُ لَكُمْ مِنْكُمْ فَجَعَلُوا ذَلِكَ إِلَى عَبْدِ الرَّحْمَنِ فَلَمَّا وَلَّوْا عَبْدَ الرَّحْمَنِ أَمْرَهُمْ فَمَالَ النَّاسُ عَلَى عَبْدِ الرَّحْمَنِ حَتَّى مَا أَرَى أَحَدًا مِنْ النَّاسِ يَتْبَعُ أُولَئِكَ الرَّهْطَ وَلَا يَطَأُ عَقِبَهُ وَمَالَ النَّاسُ عَلَى عَبْدِ الرَّحْمَنِ يُشَاوِرُونَهُ تِلْكَ اللَّيَالِي حَتَّى إِذَا كَانَتْ اللَّيْلَةُ الَّتِي أَصْبَحْنَا مِنْهَا فَبَايَعْنَا عُثْمَانَ قَالَ الْمِسْوَرُ طَرَقَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بَعْدَ هَجْعٍ مِنْ اللَّيْلِ فَضَرَبَ الْبَابَ حَتَّى اسْتَيْقَظْتُ فَقَالَ أَرَاكَ نَائِمًا فَوَاللَّهِ مَا اكْتَحَلْتُ هَذِهِ اللَّيْلَةَ بِكَبِيرِ نَوْمٍ انْطَلِقْ فَادْعُ الزُّبَيْرَ وَسَعْدًا فَدَعَوْتُهُمَا لَهُ فَشَاوَرَهُمَا ثُمَّ دَعَانِي فَقَالَ ادْعُ لِي عَلِيًّا فَدَعَوْتُهُ فَنَاجَاهُ حَتَّى ابْهَارَّ اللَّيْلُ ثُمَّ قَامَ عَلِيٌّ مِنْ عِنْدِهِ وَهُوَ عَلَى طَمَعٍ وَقَدْ كَانَ عَبْدُ الرَّحْمَنِ يَخْشَى مِنْ عَلِيٍّ شَيْئًا ثُمَّ قَالَ ادْعُ لِي عُثْمَانَ فَدَعَوْتُهُ فَنَاجَاهُ حَتَّى فَرَّقَ بَيْنَهُمَا الْمُؤَذِّنُ بِالصُّبْحِ فَلَمَّا صَلَّى لِلنَّاسِ الصُّبْحَ وَاجْتَمَعَ أُولَئِكَ الرَّهْطُ عِنْدَ الْمِنْبَرِ فَأَرْسَلَ إِلَى مَنْ كَانَ حَاضِرًا مِنْ الْمُهَاجِرِينَ وَالْأَنْصَارِ وَأَرْسَلَ إِلَى أُمَرَاءِ الْأَجْنَادِ وَكَانُوا وَافَوْا تِلْكَ الْحَجَّةَ مَعَ عُمَرَ فَلَمَّا اجْتَمَعُوا تَشَهَّدَ عَبْدُ الرَّحْمَنِ ثُمَّ قَالَ أَمَّا بَعْدُ يَا عَلِيُّ إِنِّي قَدْ نَظَرْتُ فِي أَمْرِ النَّاسِ فَلَمْ أَرَهُمْ يَعْدِلُونَ بِعُثْمَانَ فَلَا تَجْعَلَنَّ عَلَى نَفْسِكَ سَبِيلًا فَقَالَ أُبَايِعُكَ عَلَى سُنَّةِ اللَّهِ وَرَسُولِهِ وَالْخَلِيفَتَيْنِ مِنْ بَعْدِهِ فَبَايَعَهُ عَبْدُ الرَّحْمَنِ وَبَايَعَهُ النَّاسُ الْمُهَاجِرُونَ وَالْأَنْصَارُ وَأُمَرَاءُ الْأَجْنَادِ وَالْمُسْلِمُونَ

[Abdullah bin Muhammad bin Asma`] mums pasakė, [Juwayriyah] mums pasakė iš [Malik] iš [Az Zuhri], kad [Humaid bin Abdurrahman] jį informavo, kad [Miswar bin Makhramah] jį informavo; keli žmonės, kuriems buvo patikėtas Umaro įgaliojimas, susirinko ir pasitarė. Abdurrahmanas jiems tarė: „Nenoriu su jumis konkuruoti šiuo klausimu, bet jei norite, aš iš jūsų išrinksiu jums vadovą“, todėl jie perdavė šią valdžią Abdurrahmanui. Kai jie perdavė savo reikalus Abdurrahmanui ir žmonės ėmė jam simpatizuoti, todėl nemačiau, kad kas nors sektų kitą ar pažeistų Abdurrahmano politiką, ir visi žmonės užjautė Abdurrahmaną, jie kelias naktis tarėsi dėl įgaliojimų, kol po sutemų ryte mes prisiekėme ištikimybę Usmanui. – tęsė Miswaras; – Abdurrahmanas pasibeldė į mane, kai jau sekė naktis, jis beldėsi į duris, kol aš pabudau, ir tarė: „Mačiau tave miegantį? Prisiekiu Alachu, šiąnakt negaliu gerai miegoti, prašau, eik ir paskambink Zubair ir Sa'd.“ Taigi aš paskambinau jiems abiem susitikti su Abdurrahmanu. Tada Abdurrahmanas pakvietė juos abu pasikalbėti, tada vėl paskambino man ir tarė: „Prašau, paskambink Ali susitikti su manimi!“ Aš tuoj pat jam paskambinau, ir Abdurrahmanas su juo susitiko individualiai, kol rytinis muedzinas nutraukė susitikimą. Kai jis baigė rytinę maldą ir keli vadovai susirinko prie minbaro, Abdurrahmanas pasiuntė muhadžirinų ir ansarų delegaciją, taip pat pas karinius vadus, kurie tuo metu kartu su Umaru keliavo piligriminėje kelionėje. Kai jie susirinko, Abdurrahmanas davė parodymus ir tarė: „Ama ba'd.“ „O Ali, atidžiai stebėjau žmonių problemas ir nematau, kad jie nusigręžtų nuo Ustmano, todėl neieškok sau pasiteisinimų.“ Abdurrahmanas tada tarė: „Aš prisiekiu tau ištikimybę, remdamasis Jo Pasiuntinio ir dviejų po jo mirusių kalifų sunnatulla ir sunna.“ Toliau jam ištikimybę prisiekė Abdurrahmanas, o po jo – muhadžirinų ir ansarų draugai, aukšti karininkai ir apskritai musulmonai.