Nabi tidaklah meninggalkan warisan, semuanya dijadikan shadaqah

Imam Bukhari : 6761

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ يُوسُفَ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ حَدَّثَنِي عُقَيْلٌ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ أَخْبَرَنِي مَالِكُ بْنُ أَوْسٍ النَّصْرِيُّ وَكَانَ مُحَمَّدُ بْنُ جُبَيْرِ بْنِ مُطْعِمٍ ذَكَرَ لِيذِكْرًا مِنْ ذَلِكَ فَدَخَلْتُ عَلَى مَالِكٍ فَسَأَلْتُهُ فَقَالَ انْطَلَقْتُ حَتَّى أَدْخُلَ عَلَى عُمَرَ أَتَاهُ حَاجِبُهُ يَرْفَا فَقَالَ هَلْ لَكَ فِي عُثْمَانَ وَعَبْدِ الرَّحْمَنِ وَالزُّبَيْرِ وَسَعْدٍ يَسْتَأْذِنُونَ قَالَ نَعَمْ فَدَخَلُوا فَسَلَّمُوا وَجَلَسُوا فَقَالَ هَلْ لَكَ فِي عَلِيٍّ وَعَبَّاسٍ فَأَذِنَ لَهُمَا قَالَ الْعَبَّاسُ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ اقْضِ بَيْنِي وَبَيْنَ الظَّالِمِ اسْتَبَّا فَقَالَ الرَّهْطُ عُثْمَانُ وَأَصْحَابُهُ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ اقْضِ بَيْنَهُمَا وَأَرِحْ أَحَدَهُمَا مِنْ الْآخَرِ فَقَالَ اتَّئِدُوا أَنْشُدُكُمْ بِاللَّهِ الَّذِي بِإِذْنِهِ تَقُومُ السَّمَاءُ وَالْأَرْضُ هَلْ تَعْلَمُونَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا صَدَقَةٌ يُرِيدُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَفْسَهُقَالَ الرَّهْطُ قَدْ قَالَ ذَلِكَ فَأَقْبَلَ عُمَرُ عَلَى عَلِيٍّ وَعَبَّاسٍ فَقَالَ أَنْشُدُكُمَا بِاللَّهِ هَلْ تَعْلَمَانِ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ ذَلِكَ قَالَا نَعَمْ قَالَ عُمَرُ فَإِنِّي مُحَدِّثُكُمْ عَنْ هَذَا الْأَمْرِ إِنَّ اللَّهَ كَانَ خَصَّ رَسُولَهُ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي هَذَا الْمَالِ بِشَيْءٍ لَمْ يُعْطِهِ أَحَدًا غَيْرَهُ فَإِنَّ اللَّهَ يَقُولُ{ مَا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَى رَسُولِهِ مِنْهُمْ فَمَا أَوْجَفْتُمْ }الْآيَةَ فَكَانَتْ هَذِهِ خَالِصَةً لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ وَاللَّهِ مَا احْتَازَهَا دُونَكُمْ وَلَا اسْتَأْثَرَ بِهَا عَلَيْكُمْ وَقَدْ أَعْطَاكُمُوهَا وَبَثَّهَا فِيكُمْ حَتَّى بَقِيَ مِنْهَا هَذَا الْمَالُ وَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُنْفِقُ عَلَى أَهْلِهِ نَفَقَةَ سَنَتِهِمْ مِنْ هَذَا الْمَالِ ثُمَّ يَأْخُذُ مَا بَقِيَ فَيَجْعَلُهُ مَجْعَلَ مَالِ اللَّهِ فَعَمِلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِذَلِكَ حَيَاتَهُ أَنْشُدُكُمْ بِاللَّهِ هَلْ تَعْلَمُونَ ذَلِكَ فَقَالُوا نَعَمْ ثُمَّ قَالَ لِعَلِيٍّ وَعَبَّاسٍ أَنْشُدُكُمَا اللَّهَ هَلْ تَعْلَمَانِ ذَلِكَ قَالَا نَعَمْ ثُمَّ تَوَفَّى اللَّهُ نَبِيَّهُ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ أَنَا وَلِيُّ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَبَضَهَا أَبُو بَكْرٍ فَعَمِلَ فِيهَا بِمَا عَمِلَ فِيهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَنْتُمَا حِينَئِذٍ وَأَقْبَلَ عَلَى عَلِيٍّ وَعَبَّاسٍ تَزْعُمَانِ أَنَّ أَبَا بَكْرٍ فِيهَا كَذَا وَاللَّهُ يَعْلَمُ أَنَّهُ فِيهَا صَادِقٌ بَارٌّ رَاشِدٌ تَابِعٌ لِلْحَقِّ ثُمَّ تَوَفَّى اللَّهُ أَبَا بَكْرٍ فَقُلْتُ أَنَا وَلِيُّ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَبِي بَكْرٍ فَقَبَضْتُهَا سَنَتَيْنِ أَعْمَلُ فِيهَا بِمَا عَمِلَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَبُو بَكْرٍ ثُمَّ جِئْتُمَانِي وَكَلِمَتُكُمَا عَلَى كَلِمَةٍ وَاحِدَةٍ وَأَمْرُكُمَا جَمِيعٌ جِئْتَنِي تَسْأَلُنِي نَصِيبَكَ مِنْ ابْنِ أَخِيكِ وَأَتَانِي هَذَا يَسْأَلُنِي نَصِيبَ امْرَأَتِهِ مِنْ أَبِيهَا فَقُلْتُ إِنْ شِئْتُمَا دَفَعْتُهَا إِلَيْكُمَا عَلَى أَنَّ عَلَيْكُمَا عَهْدَ اللَّهِ وَمِيثَاقَهُ لَتَعْمَلَانِ فِيهَا بِمَا عَمِلَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَبِمَا عَمِلَ فِيهَا أَبُو بَكْرٍ وَبِمَا عَمِلْتُ فِيهَا مُنْذُ وَلِيتُهَا وَإِلَّا فَلَا تُكَلِّمَانِي فِيهَا فَقُلْتُمَا ادْفَعْهَا إِلَيْنَا بِذَلِكَ فَدَفَعْتُهَا إِلَيْكُمَا بِذَلِكَ أَنْشُدُكُمْ بِاللَّهِ هَلْ دَفَعْتُهَا إِلَيْهِمَا بِذَلِكَ قَالَ الرَّهْطُ نَعَمْ فَأَقْبَلَ عَلَى عَلِيٍّ وَعَبَّاسٍ فَقَالَ أَنْشُدُكُمَا بِاللَّهِ هَلْ دَفَعْتُهَا إِلَيْكُمَا بِذَلِكَ قَالَا نَعَمْ قَالَ أَفَتَلْتَمِسَانِ مِنِّي قَضَاءً غَيْرَ ذَلِكَ فَوَالَّذِي بِإِذْنِهِ تَقُومُ السَّمَاءُ وَالْأَرْضُ لَا أَقْضِي فِيهَا قَضَاءً غَيْرَ ذَلِكَ حَتَّى تَقُومَ السَّاعَةُ فَإِنْ عَجَزْتُمَا عَنْهَا فَادْفَعَاهَا إِلَيَّ فَأَنَا أَكْفِيكُمَاهَا

[Abdullah bin Yusuf] mums pasakė, [Al Laits] man pasakė [Uqail] iš [Ibn Shihab] sakė, man pasakė [Malik bin Aus an Nashri], ir [Muhammad bin Jubair bin Muth'im] man apie tai priminė. „Sutikau Maliką ir jo paklausiau“. Jis tęsė: „Ėjau, kol sutikau [Umarą], tada jo namų sargybinis paklausė: „Ar sutinkate duoti [Uthmanui], [Abdurrahmanui bin Aufui], [Zubairui] ir [Sa'dui] leidimą susitikti?“ Umaras atsakė: „Taip“. Jie įėjo, pasisveikino ir atsisėdo. Durininkas vėl paklausė: „Ar davėte leidimą [Ali] ir [Abbasui]?“ Umaras abiem leido. Tada Abbasas paklausė: „O Amirul Mukminin, nuspręsk tarp manęs ir neteisių žmonių, kurie kritikuoja“. Grupė žmonių, įskaitant Usmaną ir jo bendražygius, tarė: „O Amirule Mukmininai, išsirink vieną iš jų ir padaryk, kad vienam būtų patogiau nei kitam.“ Umaras atsakė: „Padėk jums, išmintingiesiems, prisiekiu jumis Alacho vardu, kurio leidimu stovi dangūs ir žemė. Ar žinojote, kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Mes nesame paveldimi, tai, ką paliekame, yra labdara, o ne palikimas“? Taigi draugų grupė atsakė: „Iš tiesų jis kartą pasakė kažką panašaus“. Tada Umaras sutiko Ali ir Abbasą ir tarė: „Prisiekiu jumis Alacho vardu, ar jūs abu nežinote, kad Alacho Pasiuntinys kartą pasakė kažką panašaus?“ Abu atsakė: „Taip“. Tada Umaras tarė: „Štai kodėl aš dabar su jumis kalbu apie problemą – Pranašo turtus“. Iš tiesų, Alachas specializavosi tik Savo Pasiuntiniui sallallaahu 'alaihi wasallam šiuo turto klausimu, kurio Jis niekam kitam neduos, nes Alachas sako: „Ką Alachas davė Savo Pasiuntiniui iš belaisvių, ką jūs gavote be pastangų... ir taip toliau“ – klausimai. Al Hasyr; 6 –, visa tai yra ypatinga Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam. Tada, prisiekiu Alachu, jis to nedavė jums ir nesuteikė to specialiai jums. Anksčiau Pasiuntinys duodavo jums tai ir dalindavo tarp jūsų, kol šis turtas vis dar likdavo. Ir Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam iš šio turto kasmet skyrė savo šeimai išlaidas, tada likusią dalį jis atėmė ir pavertė ją Alacho turtu, ir taip jis tvarkė savo turtą per savo gyvenimą. Prisiekiu jumis Alacho vardu, argi jūs viso to nežinote? Jie atsakė: „Taip“. Tada Umaras tarė Ali ir Abbasui: „Prisiekiu jumis Alacho vardu, ar jūs abu nežinote apie visa tai?“ Jie abu atsakė: „Taip“. Umaras tęsė: „Tada Alachas nuramino savo pranašą (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas), o Abu Bakras tarė: „Aš esu Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) globėjas, todėl Abu Bakras suteikė jam valdžią ir tvarkė ją taip, kaip tvarkė Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas), ir jūs taip pat buvote tuo metu.“ Tada Umaras nuėjo pas Ali ir Abbasą ir tarė: „Jūs manote, kad Abu Bakras buvo toks ir toks, bet Alachas žino, kad jis buvo tikrai sąžiningas, geras, doras ir laikėsi tiesos dėl savo turto.“ Tada Alachas privertė Abu Bakrą mirti, todėl aš – Umaras – pasakiau, kad dabar esu Alacho Pasiuntinio (sallallahu 'alaihi wasallam) ir Abu Bakro globėjas, todėl įgaliojau turtą dvejiems metams, kurį valdžiau kaip Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) ir Abu Bakras. Tada keistai, bet jūs abu atėjote pas mane, kol buvote susituokę, abu sutikote, atėjote pas mane prašyti savo dalies iš savo brolio sūnaus – šį teiginį Umaras skyrė Abbasui, nes jis buvo Alacho Pasiuntinio dėdė, – o šis – tai yra Ali – atėjo pas mane prašydamas savo žmonos dalies iš savo tėvo – šį teiginį Umaras skyrė Ali, nes jis buvo Alacho Pasiuntinio žentas. Taigi aš pasakiau: „Jei norite, aš jums perduosiu...“ nuosavybę jums abiem, bet jūs turite prisiimti Alacho pažado ir Jo priesaikos atsakomybės riziką, būtent, kad jūs abu valdote ją taip, kaip ją valdė Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos), ir taip pat kaip ją valdė Abu Bakras, ir taip pat kaip aš ją valdžiau nuo tada, kai man buvo duoti įgaliojimai. Jei jūs abu negalite, prašau, nekalbėkite su manimi apie nuosavybę, ar jūs abu nesakysite: „Perduokite mums nuosavybę“, tada aš sakau: „Aš ją perduodu jums dviem“. Dabar prisiekiu jums Alachu, ar aš jos jums dabar neperdaviau?“ Kai kurie iš ten buvusių kompanionų tarė: „Taip“, tada Umaras nuėjo pas Ali ir Abbasą ir tarė: „Prisiekiu jumis abiem – Alachu – ar aš jos jums dviem neperdaviau?“ Jie abu tarė: „Taip“. Tada Umaras paklausė: „Ar jūs abu siekiate kitokio sprendimo, gavę jį iš manęs?“ Tuo, kurio leidimu sukurti dangūs ir žemė, aš niekada nepriimsiu jokio kito sprendimo iki pat pasaulio pabaigos. Tad jei negalite to padaryti, palikite tai man, nes aš galiu jus abu pakeisti.