Malaikat tidak akan masuk ke dalam rumah yang di dalamnya terdapat anjing dan gambar

Imam Bukhari : 5503

حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سُلَيْمَانَ قَالَ حَدَّثَنِي ابْنُ وَهْبٍ قَالَ حَدَّثَنِي عُمَرُ هُوَ ابْنُ مُحَمَّدٍ عَنْ سَالِمٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَوَعَدَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ جِبْرِيلُ فَرَاثَ عَلَيْهِ حَتَّى اشْتَدَّ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَخَرَجَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَقِيَهُ فَشَكَا إِلَيْهِ مَا وَجَدَ فَقَالَ لَهُ إِنَّا لَا نَدْخُلُ بَيْتًا فِيهِ صُورَةٌ وَلَا كَلْبٌ

Mums [Jahja bin Sulaimanas] pasakė; man [Ibn Vahbas] pasakė; man [Umarui, t. y. Ibn Muhammadui] pasakė [Salimui] iš [jo tėvo], jis sakė: „Džibrilas kartą davė pažadą pranašui (tebūnie jam ramybė ir ramybė), bet Džibrilas pavėlavo, todėl pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) labai ilgai laukė, tada pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) išėjo, pasitiko jį ir paklausė, kas iš tikrųjų vyksta, tad Džibrilas jam pasakė: „Iš tiesų mes neiname į namus, kuriuose yra paveikslų ir šunų“.