Hukum tentang memakan hasil buruan anjing terlatih dan panah yang dilepaskan dengan menyebut nama Allah

Imam Bukhari : 5062

حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَاعِيلَ حَدَّثَنَا ثَابِتُ بْنُ يَزِيدَ حَدَّثَنَا عَاصِمٌ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ عَدِيِّ بْنِ حَاتِمٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِذَا أَرْسَلْتَ كَلْبَكَ وَسَمَّيْتَ فَأَمْسَكَ وَقَتَلَ فَكُلْ وَإِنْ أَكَلَ فَلَا تَأْكُلْ فَإِنَّمَا أَمْسَكَ عَلَى نَفْسِهِ وَإِذَا خَالَطَ كِلَابًا لَمْ يُذْكَرْ اسْمُ اللَّهِ عَلَيْهَا فَأَمْسَكْنَ وَقَتَلْنَ فَلَا تَأْكُلْ فَإِنَّكَ لَا تَدْرِي أَيُّهَا قَتَلَ وَإِنْ رَمَيْتَ الصَّيْدَ فَوَجَدْتَهُ بَعْدَ يَوْمٍ أَوْ يَوْمَيْنِ لَيْسَ بِهِ إِلَّا أَثَرُ سَهْمِكَ فَكُلْ وَإِنْ وَقَعَ فِي الْمَاءِ فَلَا تَأْكُلْوَقَالَ عَبْدُ الْأَعْلَى عَنْ دَاوُدَ عَنْ عَامِرٍ عَنْ عَدِيٍّ أَنَّهُ قَالَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَرْمِي الصَّيْدَ فَيَقْتَفِرُ أَثَرَهُ الْيَوْمَيْنِ وَالثَّلَاثَةَ ثُمَّ يَجِدُهُ مَيِّتًا وَفِيهِ سَهْمُهُ قَالَ يَأْكُلُ إِنْ شَاءَ

Mums [Musa bin Ismail] pasakė, mums [Tsabit bin Yazid] pasakė, mums [Ashimui] papasakojo [Ash Sya'bi] iš [Adi bin Hatimo] radillallahu 'anhu, iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, jis pasakė: „Jei paleisite savo šunį ir paminėsite Alacho vardą, o jis pagaus grobį ir jį nužudys, suėskite jį. Jei jis jį suėdys, nevalgykite, nes jis gaudo pats sau. Jei jis maišosi su kitais šunimis ir paleidus nebuvo paminėtas Alacho vardas, nevalgykite jo grobio, nes nežinote, kuris šuo jį nužudė. Jei šaunate į grobį ir jį randate tik po dienos ar dviejų, ir ant jo kūno nėra jokių pėdsakų, išskyrus jūsų strėlės žymę, suėskite jį. Bet jei jis įkris į vandenį, nevalgykite jo.“ Ir [Abdul A'la] iš [Dawudo] iš [Amiro] iš [Adi] minėjo, kad jis paklausė Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam): „Žmogus iššovė strėlę į medžiojamąjį gyvūną, po to dvi ar tris dienas sekė jo pėdsakais ir rado jį negyvą, o ant kūno buvo tik strėlės pėdsakai?“ Jis atsakė: „Jis gali valgyti, jei nori“.