Hukum tentang memakan hasil buruan anjing terlatih dan panah yang dilepaskan dengan menyebut nama Allah

Imam Ahmad : 18580

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرٍ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ أَبِي السَّفَرِ وَعَنْ نَاسٍ ذَكَرَهُمْ شُعْبَةُ عَنِ الشَّعْبِيِّ قَالَ سَمِعْتُ عَدِيَّ بْنَ حَاتِمٍ قَالَ سَأَلْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ الْمِعْرَاضِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا أَصَابَ بِحَدِّهِ فَكُلْ وَإِذَا أَصَابَ بِعَرْضِهِ فَقَتَلَ فَإِنَّهُ وَقِيذٌ فَلَا تَأْكُلْ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أُرْسِلُ كَلْبِي قَالَ إِذَا أَرْسَلْتَ كَلْبَكَ وَسَمَّيْتَ فَأَخَذَ فَكُلْ فَإِذَا أَكَلَ مِنْهُ فَلَا تَأْكُلْ فَإِنَّمَا أَمْسَكَ عَلَى نَفْسِهِ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أُرْسِلُ كَلْبِي فَأَجِدُ مَعَهُ كَلْبًا آخَرَ لَا أَدْرِي أَيُّهُمَا أَخَذَ قَالَ لَا تَأْكُلْ فَإِنَّمَا سَمَّيْتَ عَلَى كَلْبِكَ وَلَمْ تُسَمِّ عَلَى غَيْرِهِ

Pasakojo mums [Muhammad bin Ja'far] Pasakojo mums [Syu'bah] Sakė mums [Abdullah bin Abu Safar] ir iš žmonių, kuriuos paminėjo Syu'bah, iš [Ash Sya'bi] jis pasakė: Aš girdėjau [Adi bin Hatim] sakant; Paklausiau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam apie Al Mi'radlą – medžiojamąjį gyvūną, į kurį pataikė ietis, tačiau į taikinį pataikė ne ta aštrioji dalis. Taigi jis atsakė: „Jei į jį pataiko ieties galiukas, valgyk. Bet jei kita ieties dalis atsitrenkia į ją ir ji miršta, vadinasi, tai Waqidz – gyvūnas, nužudytas neaštriu įrankiu, buku daiktu, todėl jo nevalgykite“. Aš pasakiau: „O, Alacho pasiuntiniu, aš taip pat paleidau – medžioti su savo šunimi“. Jis pasakė: „Jei išleisite savo šunį – medžioti – ir pasakysite Allaho vardą „azza wajalla, o jis sugautų savo žvėrieną, tada valgykite. Tačiau jei jis ką nors valgo iš to gyvūno, tai nevalgykite, nes jis medžioja tik sau“. Dar kartą paklausiau: „O, Alacho pasiuntiniu, jei paleisiu savo šunį, susirasiu kitą šunį ir nežinau, kuris šuo puls?“ Jis atsakė: „Nevalgyk. Nes jūs sakote tik Alacho vardą „azza wajalla virš savo šuns ir nieko daugiau“.